Ožekšnis – tarsi nemirtingas Antonio Vivaldi kūrinys „Keturi metų laikai“ – yra dekoratyvus visais metų laikais. Augalas gražiausias tada, kai daugelis žydinčių gėlynų puošmenų jau ilsisi, o mūsų akys ilgis spalvų: rudenį ir žiemą. Vos paspaudus pirmajam šaltukui, dekoratyvūs žali ožekšnio lapai nurausta lyg nuotaka prie altoriaus; vėliau paukščius vilioja raudonos jų sėklos. Bet šis grožis gali būti pavojingas: kai kurie ožekšniai yra nuodingi. Skaitydami šį tekstą sužinosite tiek apie gamtoje laisvai Lietuvoje augančius ožekšnius, tiek apie jų „brolį“ sapnuotąjį ožekšnį, kuris gali papuošti jūsų sodą.
Ožekšnis – susipažinkite
Ožekšnis (Euonymus), smaugikinių (Celastraceae) šeimos augalų gentis. Ožekšnis paplitęs Europoje, Azijoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje, Madagaskare. Yra apie 130 rūšių. Priklausomai nuo rūšies, tai gali būti lapus metantis arba visžalis krūmas, neaukštas medis arba liana. Žiedai dvilyčiai, keturnariai arba penkianariai, susitelkę į nedidelius kekės pavidalo žiedynus. Vainiklapiai gelsvi, geltoni, rausvi arba tamsiai raudoni. Vaisius – ryškiaspalvė, dažniausiai rausva ar violetinė, rutuliška, dygliuota arba sparnuota atsidarančioji dėžutė. Sėklos juodos arba rudos, su oranžiniu arba raudonu sultingu apysėkliu. Jas sulesa paukščiai arba sėklos nukrenta ant žemės. Apie rugsėjo mėnesį žali ožekšnio lapai įgauna ryškią raudoną spalvą ir maždaug po mėnesio nukrenta.
Iš ožekšnio medienos – dėl jos kietumo – gaminami suvenyrai, virtuvės reikmenys, o senovėje buvo gaminamos audimo staklių dalys. Ožekšnių medžio anglys naudojamos piešimui.
Įdomu, kad keliose JAV valstijose yra draudžiama prekiauti ožekšnių sodinukais, nes rytinėje pakrantėje jie taip išplito, kad yra pripažinti invaziniais augalais, kuriuos reikia naikinti.
Ožekšnių rūšys
Lietuvoje savaime paplitusios 2 rūšys – europinis ožekšnis ir karpotasis ožekšnis . Auga miškuose, pamiškėse, šlaituose. Gėlynuose dažnai auginami vijoklinis ožekšnis, japoninis ožekšnis, rečiau – sparnuotasis ožekšnis, raudonasis ožekšnis, žemasis ožekšnis.
Europinis ožekšnis
Europinis ožekšnis (Euonymus europaeus) auga iki 5-7 metrų aukščio (medžio forma). Lapai elipsės formos arba ovalūs, lygiais arba dantytais kraštais. Žydi birželio pradžioje, kartais gegužės mėnesį. Žiedai nėra itin dekoratyvūs: nedideli, vainiklapiai gelsvai ar žalsvai balti. Vaisiai prinoksta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais: tai rožinės spalvos dėžutė su 4 išsipūtusiais lizdais. Jiems plyšus, ant šakučių pakimba stambios sėklos, dažniausiai šviesiai rudos spalvos su oranžiniu apysėkliu. Sėklos kelias savaites kabo, tada nukrenta arba jas sulesa paukščiai. Vaisiai ir sėklos traukia akį savo grožiu. Visą vasarą ožekšnis žaliuoja, o atėjus rudeniui lapai nusidažo tamsiai raudonai.
Karpotasis ožekšnis
Karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus) – tai iki 2 metrų augantis rutuliškas krūmas, įprastai su keliais kamienais. Auga lėtai. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Vainiklapiai žalsvi, raudonai taškuoti. Lapai pailgi, kiaušinio formos, smulkiai dantytais kraštukais. Subrandina raudonas sėklų dėžutes. Sėklos juodos, iki pusės apvilktos raudonai. Apie rugsėjo mėnesį lapai įgauna raudoną spalvą ir maždaug po mėnesio nukrenta. Šis daugiametis augalas gyvena net iki 50 metų. Mažiau reiklus dirvožemiui nei europinis ožekšnis. Ištvermingai pakelia šaltį ir sausras. Dažniausiai auga lapuočių miškuose arba maišytuose su pušimis ar eglėmis; taip pat paupių šlaitų krūmynuose. Auga visoje Lietuvoje, išskyrus vakarinę šalies dalį.
Sparnuotasis ožekšnis – mūsų gėlynuose
Sparnuotasis ožekšnis (Euonymus alatus) – dar retas svečias mūsų gėlynuose, bet lengvai auginamas ir itin dekoratyvus krūmas. Vasarą mūsų gėlynuose netrūksta puošnių ir žydinčių augalų, bet kitais metų laikais akys pasiilgsta spalvų ir žydėjimo.
Sparnuotojo ožekšnio lapai iš žalių vasarą – vos paspaudus pirmam šaltukui – virsta ryškiai raudonais rudenį, sukurdami „liepsnojančio krūmo“ efektą. Žiedeliai neišsiskiriantys, nedidukai, žalsvai gelsvi. Atėjus rugsėjui sunoksta ožekšnio sėklų dėžutės, stebinančios savo unikaliu grožiu. Jos ryškiai rožinės spalvos, sudarytos iš keturių segmentų, su oranžine sėkla viduje.
Vėlyvą rudeni, kai nukrinta liepsnojantys lapai, ant vyresnių, kokių 3-5 metų amžiaus, šakelių užauga tam tikros ataugos, kurios atrodo kaip maži „sparneliai“. Dėl šių ataugėlių sparnuotasis ožekšnis ir gavo savo vardą (lotyniškai „alatus“ reiškia „sparnuotas“). Taigi žiemą ir ankstyvą pavasarį, kai nėra žalumos, ožekšnis žavi savo originaliomis šakelėmis.
Sparnuotojo ožekšnio krūmo aukštis siekia 1-1,5 metro, o plotis 1-1,5 metro.
Vijoklinis ožekšnis
Vijoklinis ožekšnis (Euonymus fortunei) – tai vijoklinis augalas, plačiai paplitęs ir auginamas visame pasaulyje. Šis ožekšnis geriausiai žinomas dėl savo sėklų dėklučių, kurios yra naudojamos alaus gamyboje suteikiant aromatą, skonį ir konservuojantį poveikį. Vijoklinis ožekšnis taip pat yra vertinamas dėl savo vaistinių savybių, pavyzdžiui, kaip natūrali raminamoji medžiaga.
Japoninis ožekšnis
Japoninis ožekšnis (Euonymus japonicus) yra žolinis, metinis vijoklis, kuris paprastai auga labai greitai ir gali pasiekti apie 3-6 metrus ilgio per vieną augimo sezoną. Japoninis ožekšnis yra kilęs iš Rytų Azijos, tačiau šiuo metu yra plačiai pasaulyje kaip invazinė rūšis. Besidriekiančios jo formos idealiai tinka apželdinti gruntą. Rudenį spalvingi lapai ir vaisiai puošia sodą.
Raudonasis ožekšnis
Raudonasis ožekšnis (Euonymus atropurpureus) yra vijoklinio ožekšnio veislė, išsiskirianti savo dekoratyvinėmis savybėmis. Labiausiai vertinamas dėl savo ryškiai geltonų arba aukso spalvos lapų, suteikiančių sodui spalvingumo. Nors jis žydi panašiai kaip paprastasis vijoklinis ožekšnis, raudonasis ožekšnis dažniausiai auginamas dėl savo lapų, o ne žiedų ar sėklų dėklučių. Sode gali būti naudojamas kaip laipiojantis augalas, skirtas padengti tvoras, sienas ar pergoles.
Žemasis ožekšnis
Žemasis ožekšnis (Euonymus nanus) yra specialiai selekcininkų sukurta augalo forma, kuri neauga tokio ilgio kaip tipinis vijoklinis ožekšnis. Mažesnę ožekšnio rūšį yra paprasčiau auginti ir pritaikyti sode.
Ožekšnio sodinimas ir priežiūra
Ožekšniai geriausiai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje. Augalai yra atsparūs šalčiui, tačiau geriausiai jie jaučiasi, kai gauna gausiai saulės šviesos.
Augalui tinka įvairus dirvožemis, tačiau svarbu, kad jis būtų gerai drenuojamas. Ožekšnis gali ištverti ir šiek tiek rūgščią, ir šiek tiek šarminę dirvą. Prieš sodinant, dirvožemį galima pagerinti įmaišant komposto ar gerai suirusių organinių medžiagų.
Duobę, kur sodinsite ožekšnį, kaskite du kartus platesnę nei augalo šaknų kamuolio skersmuo ir šiek tiek gilesnę. Prieš sodinant, šaknų kamuolį reikėtų gerai palaistyti.
Sodinuko šaknų viršūnė turi būti lygi žemės paviršiui. Duobę užpildžius dirvožemiu, ją reikia švelniai apspaudyti ir gerai palaistyti, kad išnyktų oro kišenės.
Po sodinimo ožekšnis turi būti reguliariai laistomas, ypač sausais orais, kol įsišaknys. Ožekšnis gana lengvai pakelia sausrą, todėl vėliau laistyti nereikia; nebent sausra truktų išties ilgą laiką.
Ožekšniai yra atsparūs daugeliui ligų ir kenkėjų, tačiau patariame reguliariai patikrinti augalus – ar nėra kokių nors akivaizdžių pažeidimų.
Dažnai genėti ožekšnių nereikia. Visgi jei norite augalą formuoti ar pašalinti negyvas šakas, geriausia tai daryti vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį.
Kaip ir kada tręšti ožekšnį?
Ožekšniui nereikia daug trąšų. Patariame tręšti vieną kartą per metus, pavasarį – kai augalai pradeda aktyvų augimą. Jei augalas auga labai sparčiai, galima patręšti dar kartą vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį.
Rekomenduojame naudoti universalias trąšas, skirtas dekoratyviniams krūmams. Įprastai tinkamas trąšų santykis būtų NPK (azotas, fosforas, kalis) santykiu, pavyzdžiui, 10-10-10 arba 20-20-20. Azotas skatina lapų augimą, fosforas – šaknų vystymąsi, o kalis padeda augalui geriau atlaikyti stresą ir ligas.
Trąšas galima tiesiog išbarstyti aplink augalo pagrindą, atsargiai, kad nepatektų ant lapų. Patręšus gerai palaistyti, kad trąšos susigertų į dirvą. Galite rinktis ir skystas trąšas: laistymas greičiau ir tolygiau paskirsto maisto medžiagas.
Ožekšnio dauginimas
Dauginimas auginiais yra vienas populiariausių ir paprasčiausių ožekšnių dauginimo būdų. Vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį renkami mediniai auginiai (ne brandūs, bet ir ne visiškai žali). Auginiai turėtų būti maždaug 10-15 cm ilgio su keliais lapų mazgais. Prieš sodinant auginio apačią galima panardinti į šaknų augimą skatinantį hormoną. Auginiai sodinami į drėgną, gerai drenuojamą substratą, pvz., smėlio ir durpių mišinį. Siekiant geriausių rezultatų, auginiai turi būti laikomi šiltnamyje arba plastikiniame maiše, kad išlaikytų aukštą drėgmės lygį.
Ožekšniai taip pat gali būti dauginami sėklomis, bet šio būdo nerekomenduojame, nes užtrunka ilgiau ir rezultatas gali nuvilti. Sėklomis dauginamos nebent retesnės veislės, taip siekiama išsaugoti genetinę įvairovę.
Ožekšnius galima dauginti ir šaknų atžalomis. Ankstyvą pavasarį, kai augalas tik pradeda augti atskirkite šaknų atžalas nuo motininio augalo. Atskirta atžala turi turėti keletą šaknų ir gerai išsivysčiusius ūglius.
Kraštovaizdžio dizainas: su kuo derinti ožekšnį?
Sparnuotasis ožekšnis kilęs iš Tolimųjų Rytų – Kinijos, Japonijos, Korėjos. Šiose šalyse sparnuotasis ožekšnis sodinamas tradiciniuose kiniškuose, korėjietiškuose japoniškuose soduose, simbolizuojančiuose žmogaus harmoniją su aplinka, šalia vandens telkinių.
Ožekšnis jūsų sode puikiai „groja“ ir kaip išskirtinis „solistas“, tiek dera su kitų augalų „orkestru“. Derinant jį su kitais augalais svarbiausia nepamiršti, kad jo žavesys geriausiai išryškėja rudenį ir žiemą. Todėl patariame vengti ožekšnį sodinti šalia tokių augalų, kurie rudenį taip pat pasipuošia raudonais ar spalvingais lapais: pavyzdžiui, klevo, raugerškio, kaulenio. Verčiau sodinkite šalia augalų, kurie gražiausiai žydi vasarą, arba tokių, kurie pabrėš ožekšnio unikalumą: pavyzdžiui, krūminės sidabražolės, lanksvos, spygliuočiai tamsiais spygliais.
Sparnuotasis ožekšnis auga palyginus lėtai: per metus pasistiebia 10–20 centimetrų, todėl jauną krūmą galima auginti lauke vazone. Jei turite daug kantrybės, iš ožekšnio galite suformuoti bonsą.
Iš šio visais metų laikais akis džiuginančio krūmo galima formuoti ir gyvatvores. Jas patariame vos vos genėti, nes vertinamas ir šakelių grožis, išryškėjantis jau nukritus lapams.
Savo sodyboje aš turiu ne vieną ožekšnio krūmą. Auga jie seno sodo pakraštyje, sodybą nuo aplinkos skiriančioje liepų juostoje. Ožekšnio kaimynai mano sodyboje yra šermukšniai, lazdynai ir vyšnios.
Ar ožekšnis nuodingas?
Beveik visų rūšių ožekšnių žievėje ir vaisiuose kaupiasi nuodingas alkaloidas evoniminas. Tad žinant, kad dauguma ožekšnių yra nuodingi augalai, su jais reikia elgtis atsargiai bei saugoti, kad nuodingų sėklų neprisivalgytų vaikai ar gyvūnai.
Šiuolaikinė medicina nėra ištyrusi sparnuotojo ožekšnio gydomųjų savybių. Tradicinėje kinų medicinoje ožekšnio sultys buvo naudojamos odos patinimui mažinti, kraujavimui iš nedidelių žaizdų stabdyti; taip pat naikinti odos parazitus.
Taigi, atgaivinkite savo sodą šiais nepaprastai dekoratyviais ir mažai priežiūros reikalaujančiais krūmais, kurie džiugina akis visais metų laikas.
Šaltiniai:
https://gobotany.nativeplanttrust.org/species/euonymus/alatus/
https://www.vle.lt/straipsnis/ozeksnis/
https://extension.psu.edu/burning-bush
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.