Lanksva – daug priežiūros nereikalaujantis gyvatvorių krūmas, kurį puošia nuostabaus grožio žiedeliai

Lanksva (Spiraea) – gražiai žydintis vasaržalis krūmas, kuris ypač tinka gyvatvorėms, tačiau randa savo vietą ir pasodintas pavieniui. Ji greitai auga, o pavasarį ar vasarą pasidengia daugybe dailių smulkių žiedelių. Šis erškėtinių šeimos krūmas paplitęs daugelyje Šiaurės pusrutulio vietų.

Priklausomai nuo rūšies, lanksva išauga 0,2–2,5 m aukščio. Jos šakos stačios arba svyrančios, lapeliai paprasti, be prielapių. Žydi lanksva smulkiais, į kekes, šluoteles ar skėčius susitelkusiais žiedais. Pavasarį žydinčių lanksvos rūšių žiedai būna balti, o vasarą žydinčių – raudoni, rausvi, avietiniai, purpuriniai.

Kaip sodinti lanksvą?

Krūmelius reikia sodinti rudenį (geriausia rugsėjį) arba ankstyvą pavasarį. Sodinant lanksvą pavasarį svarbu tai padaryti iki išsiskleidžiant pumpurams. Galima šį krūmą sodinti ir intensyvaus augimo metu – pavasarį ar vasarą, tačiau su sąlyga, kad sodinukai bus reguliariai laistomi. Lanksvas sodinkite į derlingą, gerai drenuojamą dirvą. Skurdesnę dirvą prieš sodinant patręškite organinėmis medžiagomis. Jos puikiai auga atvirose, saulėtose vietose, gerai jaučiasi, jei šalia auga spygliuočiai medžiai ar krūmai.

Rinkdamiesi lanksvos sodinukus atkreipkite dėmesį į jų šaknis. Jos turi būti elastingos, su pumpurų užuomazgomis. Prieš sodinant reikia nukirpti per ilgas ir pažeistas šaknų dalis. Sodinukai sodinami į duobutes, kurių gylis turi būti trečdaliu didesnis nei apie sodinuko šaknis esantis žemių sluoksnis. Duobučių dugne iš skaldos įrengiamas drenažo sluoksnis. Šaknies kakliukas pasodinus turi būti dirvos paviršiuje. Įstačius sodinuką duobutė užpilama humuso, durpių ir smėlio mišiniu (santykis 2:1:1). Sodinti lanksvas geriausia apsiniaukusią, debesuotą dieną ar lyjant.

Lanksvos dauginimas

Šis krūmas dauginamas sėklomis, ūgliais arba atžalomis. Jos dauginimas atliekamas pavasarį arba vasaros metu. Sėklomis nedauginami lanksvos hibridai, kadangi taip išauginti jie nepaveldi motininio augalo savybių. Efektyviausiu lanksvos dauginimo būdu laikomas dauginimas auginiais. Dauginant auginiais reikia atrinkti keletą vienmečių horizontaliai augančių ūglių. Ant kiekvieno iš jų turi būti po 5–6 lapus.

Auginiai sodinami į vazonus taip, kad iš dirvos jie kyšotų kiek palinkę. Vazonai laikomi tamsioje vietoje ir porą kartų per dieną purškiami vandeniu iš purkštuvo. Rudenį, prieš prasidedant šalnoms, auginiai persodinami iš vazonų į laikiną augimo vietą lauke, mulčiuojami lapais ir iš viršaus uždengiami (pavyzdžiui, tuščiomis medinėmis dėžėmis). Taip peržiemoję ir pavasarį išleidę pirmuosius ūglius, auginiai persodinami į pastovią auginimo vietą.

Dauginant atžalomis reikia iškasti šalia krūmo nedidelę duobutę, palenkti prie jos pasirinktą ūglį, atsargiai pritvirtinti jį, tada užpilti žemės sluoksniu ir jį suslėgti. Jei norite iškart kelių naujų ūglių, nupjaukite atžalos viršūnėlę.

Kaip auginti lanksvą?

Kai lanksvos krūmelis įsitvirtins dirvoje, rūpinimasis juo nepareikalaus daug jūsų laiko. Kiek daugiau dėmesio lanksvai skirti reikės gal tik genėjimo metu. O įprasta jos priežiūra susideda iš dirvos aplink krūmelį purenimo, piktžolių ravėjimo, mulčiavimo, laistymo užsitęsus sausiems orams. Lanksvos krūmeliai kasmet mulčiuojami pjuvenomis, o ką tik pasodinti sodinukai – durpėmis. Mulčio sluoksnis turėtų būti 5–6 cm.

Tręšiami lanksvos krūmeliai ankstyvą pavasarį ir vasaros metu. Pavasarį tinka universalios mineralinės trąšos, o birželio mėnesį naudinga lanksvas palaistyti skiestu mėšlu (1 kibiras mėšlo 5–6 kibirams vandens) su įmaišytu superfosfatu (5–10 g). Lanksvos atsparios šalčiui, tad žiemą jos nereikalauja jokios specialios priežiūros.

Lanksvų genėjimas

Genėjimas padės suteikti lanksvos krūmeliams reikiamą formą, atjauninti juos. Pavasarį žydinčias lanksvas genėkite iš karto po žydėjimo, nes kitų metų žiedus krūmeliai kraus ant per vasarą išaugintų ūglių. Nupjaukite nužydėjusius ūglius, kad sustiprintumėte apatinių šakelių augimą. O lanksvos rūšys, kurios žydi vasarą (pavyzdžiui, japoninė lanksva), žiedinius pumpurus  krauna tais pačiais metais prieš žydėjimą. Tad jas genėkite ankstyvą pavasarį. Jei auginate lanksvas dėl jų spalvingos lapijos, galite patrumpinti šakas palikdami maždaug 30 cm virš žemės. Tai paskatins augti daug naujų jaunų šakelių, kurios pasipuoš ryškesniais, sodresnės spalvos lapais, nei senosios.

Senesnes lanksvas selektyviai genint galima atjauninti. Jos linkusios smarkiau šakotis krūmelio centre, todėl su metais šakelės krūmo viduryje tankėja, o nauji ūgliai auga tik krūmo išorėje. Dėl šios priežasties kas keletą metų patartina išpjauti maždaug ketvirtadalį seniausių stiebų prie pat žemės, kad į krūmo centrą prasiskverbtų šviesa, oras ir krūmo vidinėje dalyje vystytųsi nauji ūgliai.

Problemos, su kuriomis susiduria lanksvų augintojai

Auginama derlingoje, maistingomis medžiagomis praturtintoje dirvoje lanksva pasižymi atsparumu ligoms. O skurdžioje dirvoje lanksva džiūsta, gali susirgti miltlige. Miltligė – tai grybelinė liga, pažeidžianti augalo lapiją, stiebus, o kartais ir žiedus bei vaisius. Miltligės simptomas yra baltos spalvos, miltelius primenantis grybelis, padengiantis augalo dalis. Geriausias būdas išvengti miltligės – auginti lanksvą saulėtoje vietoje ir sausu oru reguliariai laistyti.

Mulčiavimas taip pat padeda išsaugoti drėgmę dirvoje ir tokiu būdu išvengti infekcijos. Sodinkite lanksvas pakankamu atstumu vieną nuo kitos, kad tarp krūmelių galėtų cirkuliuoti oras. Iš kenkėjų didžiausią pavojų lanksvoms kelia amarai ir voratinklinės erkės. Amarų kolonijomis atsikratyti padės insekticidai, o voratinklinėmis erkėmis – insekticidai ir akaricidai.

Lanksva gyvatvorėms

Lanksvas puikiai tinka auginti kaip gyvatvorių ar šaligatvio bortelių (iki 30 cm aukščio) augalus. Jų gyvatvorė karpoma tik 2–3 kartus per sezoną, o apkarpyti krūmai ir toliau gerai šakojasi, „neplinka“ prie pagrindo. Kraštovaizdžio dizaineriai ir sodininkai labai vertina lanksvas dėl jų ilgalaikio dekoratyvių savybių išsaugojimo, paprasto genėjimo ir dėl taikaus sugyvenimo su kaimyniniais augalais (lanksvų šaknų sistema nesmaugia ir neišstumia kitų kultūrų).

Ypač gerai lanksvos atrodo greta alyvų ar jazminų krūmų. Neaukštos lanksvos gražiai dera su svogūninėmis gėlėmis ar tampa gražiu akmenų sodo akcentu. Žiemos metu šis krūmas numeta lapelius ir neatrodo išskirtinai, tad geriau nedaryti jų centriniu sklypo akcentu.

Lanksvos rūšys

Priskaičiuojama apie 100 lanksvos rūšių, o Lietuvoje jų introdukuota apie 60. Įvairių rūšių lanksvos skiriasi krūmo forma, lapų bei žiedų spalva. Būna piramidės, kaskados formos krūmų, taip pat svyrančių, tiesių, pusapvalių, besidriekiančių. Daugelio lanksvos rūšių lapai rudenį įgauna oranžinį, raudoną arba auksinį atspalvį. Skiriasi ir lanksvų žydėjimo laikas – priklausomai nuo rūšies jos žydi nuo pavasario galo iki vėlyvo rudens, tad, sumaniai parinkę kelias rūšis, šiuo krūmu galite puošti savo sklypą ištisą sodininkystės sezoną.

Vanhuto lanksva

Vanhuto lanksva (Spiraea vanhouttei) – gana stambus, vasaros pradžioje žydintis hibridas. Ši lanksva pasiekia 2 m aukštį ir tiek pat išauga į plotį. Šis krūmas pasižymi kaskada besileidžiančiomis šakomis bei sodriai žaliais lapais, kurių apatinė dalis turi pilkšvą atspalvį, o krašteliai dantyti. Vanhuto lanksva pražysta baltais, visą krūmą dengiančiais žiedais birželio viduryje, kartais pakartotinai žydi vasaros gale. Rugsėjo mėnesį jos lapija nusidažo skaisčiai raudona spalva.

Smailialapė lanksva

Smailialapė lanksva (Spiraea x arguta) – tai stambus, iki 1,5–2 m aukščio išaugantis krūmas. Jos šakos kaskada svyra žemyn, o žydėjimo metu jų beveik nesimato iš po gausybės sniego baltumo žiedelių. Pražysta gegužės antroje pusėje ir žydi apie mėnesį laiko.

Niponinė lanksva

Niponinė lanksva (Spiraea nipponica) – vešlus ir gana aukštas krūmas: užauga iki 2 m aukščio ir tiek pat pločio. Šios, iš Japonijos kilusios, lanksvos rūšies šakelės tiesios, o lapai išlieka žali iki pat pirmųjų šalnų. Žydi birželio mėnesį smulkiais, baltais žiedais.

Pilkoji lanksva

Pilkoji lanksva (Spiraea cinerea) – stambus, gražios formos, gana aukštas (iki 1,8–2 m) lanksvos hibridas. Tai kaskados pavidalo lanksva su nedideliais, kiek ištįsusiais lapeliais, kurių viršutinė dalis žalia, o apatinė turi pilkšvą atspalvį. Žydi nuo gegužės pabaigos iki antros birželio pusės baltais žiedais, susitelkusiais į gana stambius žiedynus. Žiedai padengia visą krūmą.

Japoninė lanksva

Japoninė lanksva (Spiraea japonica) – tai žemaūgė lanksva, pasiekianti 1–1,5 m aukštį. Ovalūs šios lanksvos lapeliai sodriai žali, o apatinė jų dalis pilkšvo atspalvio. Žydi japoninė lanksva raudonais, rožiniais žiedais nuo gegužės pabaigos iki liepos pradžios. Jos žiedai susitelkę šakų viršūnėse. Rudenį lapai nusidažo geltonai raudona, melsvai violetine spalvomis.

Beržalapė lanksva

Beržalapė lanksva (Spiraea betulifolia) užauga iki 2 m aukščio. Pražysta baltais žiedais birželio pirmoje pusėje. Ji lengvai formuojama, labai tinka gyvatvorėms. Beržalapės lanksvos lapai apvalūs, sodrios pilkai žalios spalvos, rudenį nusidažo raudonai.

Šlaitinė lanksva

Šlaitinė lanksva (Spiraea douglasii) užauga iki 1,5 m aukščio. Jos šakos išsidėsčiusios horizontaliai, stiebai raudonai rudi, šakelės pasidengusios nedideliu pūkeliu. Šlaitinės lanksvos lapai siekia 5-10 cm ilgio, o jos rausvi žiedai susitelkę šakų viršūnėse. Pražysta liepą ir žydi apie pusantro mėnesio.