Vyšnios yra vienas labiausiai Lietuvoje mėgstamų vaismedžių, kurias populiarumu lenkia nebent obelys. Galima drąsiai teigti, jog vyšnios tautiečių mylimos ne veltui – vien ko vertas vaizdas pro langą pavasarį, kai rausvų žiedų sniegas švelniai užkloja žemę. Tačiau vyšnių sodinimas aktualus ne tik akims, bet ir skrandžiui pamaloninti, o svarbiausia, ir sodininko entuziazmui paskatinti. Jei ir jus domina vyšnių sodinimas, skaitykite toliau ir sužinokite ko tikėtis ir kokių klaidų išvengti auginant šį puikų vaismedį.
Vyšnios kilmė ir paplitimas
Vyšnia priklauso erškėtinių šeimos, slyvinių augalų pošeimiui. Kai kurie mokslininkai jas priskiria slyvų (Prunus) genčiai, bet yra nuomonių, kad vyšnios sudaro atskirą gentį. Lotyniškas vaismedžio pavadinimas cerasus kildinamas iš Mažojoje Azijoje esančio Kerasunto miesto. Šiandien jis vadinasi Giresunas ir randasi dabartinėje Turkijos teritorijoje. Teigiama, kad būtent iš čia vyšnios atkeliavo į Romą dar antikos laikais. Įdomu, kad iš šio žodžio kilo anglų kalboje vartojamas „cherry“, lenkų „czereśnia“ ir lietuviškoji „trešnė“, o žodis „vyšnia“ pasiskolintas iš slavų kalbų.
Vyšnių uogų nauda
Vyšnios auginamos dėl daugelio priežasčių, tačiau sultingos uogos, neabejotinai, yra pagrindinė. Nuo pat XVII amžiaus, kai vyšnios išpopuliarėjo Europoje kaip kiekvienam aukštuomenės pokyliui privalomas delikatesas, jomis domisi ir sodininkai, ir mokslininkai. Naujausi tyrimai nustatė netikėtų naudingų šių uogų savybių, apie kurias turėtų žinoti kiekvienas.
Vyšnios gali pagerinti jūsų miegą
Vyšniose gausu melatonino – antioksidanto, kuris reguliuoja miego ritmą. Žmogaus kūnas pats išskiria šį hormoną, nuteikiantį mus ramybės būsenai prieš naktį. Tačiau patiriant stresą dažnai sutrinka ir melatonino gamyba. Saujelė vyšnių vakarienei yra labai sveikas ir natūralus būdas ją atstatyti melatoniną bei pagilinti miegą be vaistų sukeliamų šalutinių poveikių.
Vyšnios padeda sumažinti uždegiminius procesus
Polifenoliai, kurių gausu vyšniose, yra viena aktyviausių antioksidantų rūšių. Jie žinomi kaip itin efektyvūs oksidacinio streso slopintojai. Ląstelių oksidacija sukelia uždegiminius procesus, kurie daro neigiamą įtaką bendrai organizmo būklei, skatina daugelį ligų, tarp jų ir onkologinius susirgimus. Pridėkite dar ir vyšniose esančius karotenoidus, vitaminus E bei C ir gausite galingą kariauną visapusei organizmo apsaugai.
Vyšnios prisideda prie mažesnio spaudimo
Vyšniose randamas didelis kiekis kalio, mineralo būtino sklandžiai širdies veiklai. Saujelė šviežių vyšnių arba natūralios vyšnių sultys, veikia kaip puiki profilaktika nuo kraujotakos ligų. Jas į savo mitybą derėtų įtraukti visiems vyresniems žmonėms dar ir todėl, kad vyšniose esantys antocianai veikia priešuždegimiškai ir, manoma, padeda apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos.
Vyšnios suteiks jums laimės
Šiose uogose randama net ir „laimės hormonu“ vadinamo serotonino, kad atpalaiduotų jus po sunkios ir įtemptos dienos. Meskite į šalį šokoladą – tegu vyšnios padės jums pagerinti nuotaiką ir išvengti cukraus šuolių kraujyje, kurių sulaukiame prisismaližiavę.
Kaip išsirinkti vietą vyšnių sodinimui?
Nusprendėte, kad žydinčių vyšnių žiedai turėtų puošti ir jūsų kiemą? Tuomet pradėkite nuo tinkamos vietos paieškos. Vyšnioms patinka saulėtos vietos, gerai apsaugotos nuo vėjų. Kaip ir dauguma vaismedžių, vyšnios nepakenčia sąlyčio su gruntiniais vandenimis. Jie turėtų siekti ne aukščiau vieno metro, priešingu atveju augalas ims skursti, o gal net ir visai nederės. Jei jūsų sklype gruntiniai vandenys aptinkami aukštai, išbandykite pakeltas lysves arba suformuokite dirvožemio kalnelį sodinimui.
Kaip vyksta vyšnių sodinimas?
- Iš anksto paruoškite derlingos žemės ir trąšų mišinį: priemolio arba priesmėlio dirvožemis, 8 kg komposto (arba 8 kg neutralių durpių – smėlingai dirvai), 200–400 g superfosfato, 150 g kalio sulfato arba 200–300 g medžio pelenų.
- Dabar paruoškite duobutes. Vyšnių sodinukams įprastai kasamos 70–80 cm skersmens ir 60–80 cm gylio duobės. Rekomenduojamas atstumas tarp duobių kraštų yra apie 2–3 metrai. Jei planuojate sodinti kelias eiles, jas išdėstykite kas 4 metrus.
- Įberkite šiek tiek paruošto mišinio ir suformuokite jame nedidelę duobutę. Joje turėtų tilpti visos augalo šaknys.
- Kai įsitikinote, kad šaknys nesusipainiojusios ir tvarkingai nukreiptos žemyn, užpildykite jas mišiniu iki šaknies kaklelio.
- Į mišinį vertikaliai įstatykite atraminį kuolą ir pririškite prie jo sodinuką.
- Ant šviežiai įkasto sodinuko pamažu išliekite maždaug 20–30 litrų vandens.
- Ir toliau laistykite kas savaitę bei apdėkite durpių mulčiumi, kuris neleis išgaruoti drėgmei.
- Patręškite azoto trąšomis prabėgus mėnesiui po sodinimo. Jei sodinukas augs gerai, kitą kartą trąšos bus reikalingos tik praėjus 2–3 metams po sodinimo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.