Sode pamatėte raudoną vabalėlį juodais taškeliais? Tai – boružėlė. Ji ne tik graži, bet ir naudinga – ji minta amarais ir kitais sodo kenkėjais, tokiais kaip skydamariai, blakės. Istoriškai jos yra vienos pirmųjų naudingųjų vabalų, kada nors panaudotų biologinei sodų ir daržų kenkėjų kontrolei reguliuoti. Susipažinkite su boružėlėmis iš arčiau ir sužinokite kaip šias raudonas gražuoles prisivilioti į savo sodą.
Boružėlės išvaizda ir raidos ciklai
Septyntaškė boružėlė (Coccinella septempunctata) siekia nuo penkių iki aštuonių milimetrų ilgio ir, kaip ir visi vabzdžiai, turi šešias kojas. Kaip rodo pavadinimas, ant oranžiškai raudonų antsparnių yra matomos septynios juodos dėmės. Skiriamasis šios boružėlės požymis yra septintasis taškelis, kurį atskiria du antsparniai ir supa dvi ryškios pailgos baltos dėmės. Priekinėje krūtinės dalyje ir ant galvos tarp dviejų juodų akių taip pat yra dvi baltos dėmės. Boružėlė turi dvi antenas, kuriomis gali „užuosti“ ir jausti.
Boružių mitybos racionas labai įvairus. Be amarų, kurie būtini septyntaškių boružėlių lervoms vystytis, jos taip pat minta ir pavyzdžiui, tripsų (Thysanoptera), lapgraužių (Chrysomelidae) ir net savo rūšies kiaušinėliais.
Boružės dažnai žiemoja kolonijomis ant drėgnos žemės, apsuptos lapų, žolės ar samanų. Pakilus temperatūrai prasideda poravimosi sezonas. Kiaušinėlius patelės pradeda dėti balandžio pabaigoje ir ant tų augalų dalių, kurios paprastai jau užkrėstos amarais. Po kelių dienų iš kiaušinėlių išsirita pirmosios boružėlių lervos, kurios plėšriai puola amarus.
Lervos yra judrios, šešiakojės, turinčios verpstišką, pilką ar geltoną, šviesiomis ar tamsiomis karpelėmis nusagstytą kūną. Turint maisto, jos greitai auga ir po 25 dienų susiradusios saugią vietelę virsta lėliukėmis. Iš jų dar po savaitės išsirita jauna suaugusi boružėlė.
Boružėlė ir jos buveinė
Boružėlės dažniausiai aptinkamos žemės ūkio laukuose, soduose ir daržuose, kur yra jų mėgstamo maisto – amarų.
Rudenį boružėlės gausiai renkasi vietose, kur praleis žiemą, dažniausiai po akmenimis, lapais, senais nuvirtusiais medžiais ir kitose nuo oro sąlygų apsaugotose vietose.
Boružėlė natūraliai kenkėjų kontrolei
Jei esate sodininkas (-ė), žinote, kad mažieji sodo kenkėjai gali labai pakenkti jūsų augalams. Pavyzdžiui, amarai, skydamariai augalams kenkia iščiulpdami jų sultis arba grauždami lapus.
Tačiau nebijokite, nes boružėlės ateis į pagalbą. Šie maži vabaliukai yra natūralūs daugelio įprastų sodo kenkėjų grobuonys. Jos turi nepasotinamą apetitą amarams, kurie pagarsėję rožių krūmų ir kitų žydinčių augalų užpuolimais.
Boružės taip pat minta erkėmis, šiltadaržiniais baltasparniais ir net mažais vikšrais. Boružėlės ne tik minta šiais įkyriais kenkėjais, bet tuo pačiu ir padeda kontroliuoti jų populiaciją sode. Tuo metu, kol boružėlės neužsėmusios amarų gliaudymu, jos deda kiaušinėlius ant augalo lapų netoli tų vietų, kur yra kenkėjų. Iš kiaušinėlio išsiritusi lerva, turės maisto ir galės maitintis mažaisiais kenkėjais.
Boružėlės padeda apdulkinti augalus
Dauguma žmonių mano, kad bitės yra pagrindiniai sodo apdulkintojai, tačiau boružėlės taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Jos geba maitintis gėlių nektaru, kaip ir bitės. Skraidydamos nuo gėlės prie gėlės ir ieškodamos maisto, jos atsitiktinai perneša žiedadulkes nuo vienos gėlės ant kitos.
Be to, boružėlės padeda apdulkinimui, nes nusileisdamos ant žiedų sukelia mažytes vibracijas. Šie virpesiai padeda pakelti žiedadulkes, kad jas būtų lengviau pernešti nuo vieno augalo ant kito. Taigi, boružėlės ne tik natūraliai apsaugo jūsų sodą nuo kenkėjų, bet ir padeda užtikrinti, kad augalai daugintųsi ir duotų gausų derlių.
Kaip privilioti boružėles į sodą
Svarbiausias dalykas, padedantis privilioti boružes yra maistas. Jos minta dviem dalykais: vabzdžiais kenkėjais ir žiedadulkėmis. Kad išgyventų, joms reikia tiek vieno, tiek kito, o kai šių dalykų bus daug, boružėlės mielai persikels į jūsų sodą.
Boružėlėms patinka augaluose esančios žiedadulkės. Jų mėgstamiausių augalų žiedai paprastai būna plokšti (tarsi nusileidimo aikštelės) ir dažniausiai baltos arba geltonos spalvos. Pasodinę įvairių gėlių, sukursite aplinką, puikiai tinkančią boružėlėms veistis. O specialiai, ne tik boružėlėms, bet ir sodo dizainui, galite susikurti baltų gėlių ar geltonų gėlių darželį.
Augalų žiedai, labiausiai pritraukiantys boružėles: medetkos, kmynai, kalendros, krapai, pankoliai, laiškiniai česnakai, kraujažolės.
Tačiau vien tuo neapsiribokite. Taip pat yra svarbu ant augalų nenaudoti pesticidų. Pesticidai gali pakenkti boružėlėms ir kitiems naudingiems sodo vabzdžiams. Vietoj to, sutelkite dėmesį į natūralius kenkėjų kontrolės būdus, pavyzdžiui, kitų naudingų vabzdžių, kaip laumžirgių ar maldininkų, įveisimą arba pasigaminti namie natūralius pesticidus.
Kitas būdas privilioti boružėles į sodą – sukurti joms skirtą buveinę. Tai galima padaryti aplink sode išdėliojus nedideles smulkių pagaliukų ar lapų krūveles. Boružėlės mėgsta slėptis šiose jaukiose erdvėse dienos metu, kai aktyviai nemedžioja kenkėjų.
Taip pat svarbu boružėlėms parūpinti vandens šaltinį. Tai galite padaryti sode pastatydami negilius indus su vandeniu. Būtinai keiskite vandenį kas keletą dienų, kad jis neužsistovėtų ir nepriviliotų uodų.
Įdomūs faktai
Ne visos boružėlės yra juodos ir raudonos spalvos. Pasaulyje išskiriama maždaug penki tūkstančiai skirtingų boružėlių rūšių. Dažniausiai pasitaikančios yra raudonos ir juodos arba geltonos ir juodos spalvos. Bet egzistuoja juodos ir baltos spalvos, arba net egzotiškos – tamsiai mėlynos ir oranžinės spalvos boružėlės. Kai kurios boružėlių rūšys yra dėmėtos, kitos – dryžuotos, dar kitos – languotos.
Boružėlių gynybos nuo plėšrūnų priemonės yra kraujuojantys keliai, bei jų ryškios įspėjamosios spalvos. Gresiant pavojui išsigandusiai boružėlei iš jos kojų sąnarių išteka nemalonaus kvapo hemolimfa, palikdama geltonas dėmes ant paviršių. Šis bjauraus kvapo alkaloidų mišinys atbaido potencialius plėšrūnus. Boružės lervos taip pat gali išskirti iš savo pilvelių alkaloidų. Ryškios boružėlės spalvos praneša galimiems plėšrūnams apie jų toksiškumą. Todėl vabzdžiais mintantys paukščiai ir kiti gyvūnai išmoko vengti raudonos ir juodos spalvos „patiekalų“.
Boružės praktikuoja kanibalizmą. Jei stinga maisto, jos padarys tai, ką privalo, kad išgyventų, net jei tai reikš, kad ims valgyti viena kitą. Alkana boružėlė suvalgys bet kurį sutiktą minkštakūnį brolį ar seserį. Naujai išsivystę boružės suaugėliai arba neseniai išsiritusios lervos yra pakankamai minkštos, kad juos boružėlė galėtų sukramtyti.
Kiaušiniai ar lėliukės taip pat aprūpina baltymais alkaną boružę, kuri pritrūko amarų. Tiesą sakant, mokslininkai mano, kad boružės tyčia deda ir nevaisingus kiaušinėlius, kaip paruoštą maisto šaltinį savo jaunikliams. Sunkiais laikais boružė gali padėti daugiau nevaisingų kiaušinėlių, kad jos „kūdikiams“ būtų didesnė tikimybė išgyventi.
Šaltiniai:
- https://www.gardeningknowhow.com/garden-how-to/beneficial/attract-ladybugs.htm
- https://www.gardenersbasics.com/tools/blog/are-ladybugs-good-for-your-garden
- https://www.earthday.org/could-ladybugs-save-the-world-the-hidden-heroes-of-your-garden/
- https://www.almanac.com/attracting-ladybugs-garden-beneficial
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
