Gamta mus apdovanojo ne vienu vertingu vaistiniu augalu, o viena iš jų – rykštenė. Visgi šios genties augalai gali turėti dvigubų paskatų, nes kai kurios rykštenės rūšys kėsinasi užimti natūralias buveines ir taip išstumti vietines rūšis. Žmonės, ieškodami naudos sau gali net nesusimąstydami padėti išplisti šioms invazinėms gėlėms. Tad prisiminkime, kokių priemonių reikėtų imtis šių augalų augimo ir plitimo kontrolei.
Išmokite atpažinti rykštenę
Pasaulyje klesti apie 100–120 rykštenių (Solidago) rūšių, bet Lietuvoje auga natūraliai tik viena, o kelios yra auginamos ar jau tapusios invazinės.
Šie astrinių (Asteraceae) šeimai priskirti daugiamečiai, iki 1–2 metrų aukščio augantys augalai turi statų, dažniausiai nešakotą stiebą, kuris gausiai aplipęs pailgais, lancetiškais, apie 10 cm ilgio lapeliais. Tiek lapai, tiek stiebas gali būti plaukuoti. Šluotelės pavidalo žiedyną formuoja maži geltoni žiedeliai, iš kurių ilgainiui pasklinda nedideli pūkeliai su pritvirtinta sėklyte. Šių gėlių augant galima aptikti pakelėse, pamiškėse, pievose, šlaituose, o kai kurios formuoja sąžalynus.
Rykštenė ir jos rūšys: kurios yra invazinės?
Nelaimei, 2 (3) rykštenių rūšys priskirtos Lietuvos invazinių rūšių sąrašui. Tai yra:
Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis) – iš Šiaurės Amerikos atkeliavęs augalas gali siekti 60–120 cm (180 cm) aukštį, taip pat turi 10–15 cm ilgio lancetiškus lapelius. Ši rūšis turi iškalbingą piramidės formos šakotą žiedyną, kurį žydint pastebėti jau galima nuo liepos iki spalio mėnesio. Kanadinė rykštenė sparčiai plinta šakniastiebiais ir formuoja sąžalynus. Apie šią rūšį galima pasakyti ir kažką gero, nes ji pasižymi vaistinėmis savybėmis.
Didžioji rykštenė (Solidago gigantea), kartais vadinama vėlyvąja rykštene – kaip ir nusako pavadinimas, šis augalas gali siekti iki 2 metrų aukštį. Augalas išsiskiria labai išraiškingu žiedynu, primenančiu masyvią, netgi kiek svyrančią šluotelę. Taip pat skirtumai pastebimi tarp plačiai lancetiškų, neplaukuotų 9–15 cm ilgio lapų ir melsvos apnašos ant stiebo. Augalas dažniau aptinkamas drėgnesnėse augavietėse, o žydi rugpjūčio–spalio mėnesiais.
Aukštoji rykštenė (Solidago altissima) – ši gėlė siekia 1–2 metrų aukštį, kurio stiebas ir lapeliai pasidengę plaukeliais. Norint atskirti nuo kanadinės rykštenės, aukštosios rykštenės lapai yra storesni, tvirtesni, smulkiai dantyti arba daugiausia dantyti viršūnėje. Platus kūgio formos žiedynas pražysta rugpjūčio mėnesį ir žydėjimas tęstis gali iki lapkričio. Dėl menkų skirtumų, šią rūšį galima supainioti su kanadine gentaine, todėl ir invazinių augalų sąrašuose kol kas įtrauktos tik 2 anksčiau minėtosios rūšys.
Gėlynuose auginamos puošnioji (Solidago speciosa), raukšlėtoji (Solidago rugosa) ir kvapioji rykštenė (Solidago odora), bet dėl didelio šių augalų polinkio sulaukėti, geriau apskritai vengti auginti rykštenes.
Paprastoji rykštenė – natūralus, vaistinis Lietuvos paveldas
Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea) yra bene pati kukliausia rūšis iš minėtųjų, nes nepasižymi nei didingu stotu, nei masyviais žiedynais. Augalas užauga iki 1 metro, turi lancetiškus, plaukuotus lapelius, o žiedyną sudaro palyginti stambūs 1,5 cm skersmens geltoni žiedeliai, kurie žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.
Augalas nepaprastai vertinamas liaudies medicinoje. Įvairių eterinių aliejų, saponinų, flavonoidų, fenolinių junginių, chlorogeninių rūgščių, taninų, polisacharidų gausa ir įvairovė leidžia jos žaliąsias ir žiedines dalis panaudoti rykštenės arbatai ar įvairiems antpilams gaminti. Jos turi sutraukiančių, diuretinių, antiseptinių, antioksidacinių savybių, todėl padeda kovoti su inkstų akmenimis, burnos ir dantenų problemomis, varyti šlapimą, mažinti spazmus. Taip pat preparatai naudojami kamuojant kvėpavimo takų ligoms, grybeliniams odos susirgimams gydyti ar net iš dalies kovoti su tam tikromis vėžio ląstelėmis.
Kaip rykštenė kontroliuojama?
Jeigu jūsų sklype auga bent viena invazinės rykštenės rūšis, išmokite ją laiku kontroliuoti. Nepasikuklinkite rankas įdarbinti ar prisidėti prie rykštenių populiacijų mažinimo ir kitose vietose, kur tik pastebite jas augant. Štai kokius būdus galima panaudoti:
- rykštenę reguliariai nupjauti žydėjimo pabaigoje ar nuskinti. Taip augalas dar nespėja suformuoti sėklų, bet jau esti išnaudojęs šakniastiebiuose sukauptas medžiagas, todėl būna susilpnėjęs. Nupjautas dalis kompostuokite ir tai kartokite 2 kartus per sezoną keletą metų.
- panaudoti chemines priemones, herbicidus (pavyzdžiui, Roundup) dygimo stadijoje. Kai augalas jau sparčiai auga, cheminės medžiagos jo nesunaikina.
- iškasti šakniastiebius.
- rykštenių augimo vietoje prieš sudygstant sėkloms, žiemą ar anksti pavasarį storai mulčiuokite dirvą.
- gėlyne nesodinti jokių rykštenių rūšių ir veislių.
- padauginimo tikslais nesidalinti su kitais sodininkais rykštenių sėklomis ar vegetatyvinėmis dalimis.
Veiksmingiausia taikyti kelis metodus, tiek cheminį, tiek mechaninį apdorojimą.
Šaltiniai
- https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/invazines-rusys/porubrikes-informacija-apie-invazines-rusis/kanadine-rykstene-solidago-canadensis-l-aukstoji-rykstene-s-altissima-l-ir-didzioji-rykstene-s-gigantea-aiton/
- https://www.pfhabitatstore.com/resources/39/goldenrod%20friend%20or%20foe1.pdf
- https://inva.biip.lt/invazine-rusis/didzioji-rykstene/1617/
- https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augal%C5%B3-gentys/ryk%C5%A1ten%C4%97
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.