Kartais, kai susidoroti su piktžolėmis nepadeda įprastos buitinės priemonės (druska, actas), reikia ruošti „sunkiąją artileriją“. Todėl neretai į pagalbą pasitelkiame vieną iš svarbesnių kovos su piktžolėmis priemonių – herbicidą „Roundup“. Ši glifosato pagrindu paruošta priemonė yra labai veiksmingas piktžolių nuodas. Iš tikrųjų, jis gali paveikti ir visus kitus augalus, jeigu nebus atsižvelgta į tinkamą jo pritaikymą. Kas be ko, raundapas kartu kelia nemažai diskusijų saugumo klausimu, tad panagrinėkime plačiau, kas tai per priemonė.
Kas yra „Roundup“ ir glifosatas?
„Roundup“ yra gerai žinomas ir plačiai naudojamas prekės ženklas, po kurio pavadinimu slepiasi sistemiškai veikiantis herbicidas. Šis herbicidas yra sukurtas sintetinės cheminės medžiagos – glifosato – pagrindu, kuris turi savybę naikinti įkyrias piktžoles. Komercinis pavadinimas tiek įaugęs į visuomenę, kad raundapas sutapatinamas su veikliąja medžiaga. Visgi, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – tikrai ne vienas ūkininkas ar sodininkas yra įsitikinęs glifosato nauda kovoti su ne vietoje išlindusia žole.
Glifosato veikimo principas
Tas piktžoles, kurių dar nebandėte suvalgyti, padės išnaikinti raundapas. Preparatas veikia neatrankiai, t. y., naikina visas pasitaikiusias piktžoles ir kitus augalus be išimties. Augalas šios medžiagos prisisiurbia per lapus ar kitas žaliąsias dalis ir migruoja į ūglius, lapus, šaknis. Vėliau atlieka savo darbą – neleidžia augalams gaminti tam tikrų baltymų. Glifosatas sustabdo šikiminės rūgšties sintezės kelią, o tai savo ruožtu sustabdo aromatinių aminorūgščių ir baltymų gamybą, reikalingą augimui.
Panaudojus glifosatą, jo poveikis gali būti pastebimas jau po kelių valandų, bet daugeliu atveju –maždaug po 7–10 dienų. Augalas visiškai žūva po 2–4 savaičių. Poveikis priklauso ir nuo produkto, ir nuo augalo savybių, pavyzdžiui, veikimą slopina sumedėję audiniai, didesnis augalo amžius. Kai kurie glifosato produktai užtikrina, kad paveiktoje vietoje piktžolės neaugtų visus metus.
Kaip ir kada naudoti „Roundup“ herbicidą?
Kadangi herbicidas neatrankus ir gali paveikti kultūrinius augalus, jį patogiausia naudoti vietiškai ir individualiai. Yra sukurtos nedidelės taros bei purškikliai su apsauginiais gaubtuvėliais, kurie naudojami tiesiogiai ant piktžolės apsaugant kitus augalus. Raundapas jau būna paruoštas, todėl jį galima naudoti iš karto. O ant nepageidaujamos žolės reikia purkšti tiek herbicido, kad ji sušlaptų.
Herbicidą purkškite, kai lauke vyrauja sausa, nevėjuota diena ir maždaug 15 °C temperatūra. Purškimą planuokite taip, kad bent 6 valandas po pritaikymo nebūtų numatytas lietus, nors teigiama, kad ir po 30 minučių gresiantis lietus ar laistymas medžiagos nuplauti neturėtų.
Ką tik išpurškus medžiagą ant augalų, reikia palaukti, kol raundapas visiškai nudžiūva ir nelieka šlapia vieta. Tada ant paveiktos vietos jau galima lipti (jeigu purškiami takeliai), sodinti naujus augalus. Bet kokiu atveju visada skaitykite ir vadovaukitės informacija, kurią gamintojas nurodo ant produkto etiketės – tiek pritaikymo, tiek saugumo klausimais.
Glifosato žala
Nepaisant neįkainojamos naudos piktžolių naikinimo fronte, vis pasirodo nemažai nepriklausomų mokslinių tyrimų, rodančių, kad raundapas, ar tiksliau sakant – glifosatas – daro žalą žmogui ir gamtai. Negana to, herbicido sudėtyje esančios paviršinio aktyvumo medžiagos yra netgi labiau toksiškos nei pats glifosatas, o jų derinys yra dar nuodingesnis.
Žala aplinkai. Nors glifosatas ore išlieka neilgai, dirvožemyje, priklausomai nuo klimato, dirvožemio pH ir kitų veiksnių, jis gali išlikti kelis mėnesius. Glifosatui skylant, juo užteršiamas dirvožemis ir vanduo. Tai savo ruožtu gali toksiškai paveikti gamtos sutvėrimus, tokius kaip bitės, kamanės, žuvys, paukščiai, dirvožemio organizmai.
Žala žmogui. Glifosatui kontaktuojant su oda, akimis ar jo įkvepiant, gali pasireikšti tokie simptomai: akių ar odos dirginimas, kvėpavimo takų diskomfortas, padidėjęs seilėtekis ir virškinimo trakto sutrikimai, pavyzdžiui, pykinimas ir vėmimas. Yra pasitaikę mirtinų atvejų, kai žmonės tyčia nurijo glifosato, nors ši medžiaga iš organizmo paprastai pasišalina su šlapimu ir išmatomis.
Tiek mokslininkai, tiek Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad glifosatas yra nuodinga medžiaga žmogui, tikėtinai galinti sukelti vėžį ir genetinius pažeidimus. Visgi gamintojai ir kiti mokslininkai tai neigia, įrodydami savo teisybę 800 tyrimų rinkiniu.
Tad prieš renkantis būdą, kaip kovoti su piktžolėmis, būkite sąmoningi nuspręsdami, ar tikrai verta imtis „sunkiosios amunicijos“ dėl vienos ne vietoje išdygusios piktžolės. Tam galima pritaikyti nemažai ir įprastų buitinių būdų, tokių kaip ravėjimas, mulčiavimas, sodo muilo naudojimas ir kitos priemonės.
Šaltiniai
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.