Melėsas – tai išskirtinio grožio daugiametis puskrūmis, kuris pastaraisiais metais tampa vis populiaresnė Lietuvos sodų ir gėlynų puošmena. Šis nepriekaištingos išvaizdos augalas sužavi ne tik žydėjimo metu, kai jo ažūriniai stiebai nusidažo melsvai violetiniais žiedais, bet ir visą sezoną – dėl savo sidabro spalvos aromatingų lapų. Be dekoratyvumo, melėsas vertinamas ir dėl savo vaistinių savybių, kurios žinomos jau nuo senovės. Nors kilęs iš šiltų Azijos regionų, jis puikiai prisitaikė augti ir mūsų klimato sąlygomis.
Melėsas: kilmė ir išvaizda
Melėsas (Perovskia) priklauso notrelinių (Lamiaceae) šeimai ir yra artimas šalavijo giminaitis. Šios genties augalai natūraliai paplitę Vidurinės Azijos kalnuotose ir sausose vietovėse – nuo Afganistano ir Irano iki Tibeto. Ten jie auga sausų šlaitų, akmeningų dirvų ir stepių aplinkoje, kur vyrauja saulėta, karšta ir sausa aplinka. Būtent šios kilmės sąlygos lemia melėso nepretenzingumą ir puikų atsparumą sausrai bei karščiui.
Tai yra daugiametis puskrūmis, kurio apatinė stiebų dalis sumedėjusi. Priklausomai nuo rūšies ir veislės, augalas gali užaugti nuo 30 centimetrų iki net 120 centimetrų aukščio. Stiebai tiesūs, išsišakojantys, dažnai sidabriškos pilkšvos spalvos dėl plonų plaukelių dangos. Ši savybė suteikia augalui ypatingą švytėjimą ir padeda atspindėti saulės šviesą, taip apsaugant jį nuo perdžiūvimo karštomis dienomis.
Lapai yra smulkūs, siauri, dantytais ar pjaustytais kraštais, sidabriškai pilkšvos spalvos, labai aromatingi. Kai kurių rūšių lapai gali būti labai smulkiai pjaustyti, suteikdami augalui ažūrinį, lengvą vaizdą. Visa augalo žalioji masė skleidžia malonų, šiek tiek šalaviją ir citrusus primenantį aromatą, kuris ypač stipriai jaučiamas palietus lapus ar stiebus.
Žydėjimas prasideda liepos mėnesį ir trunka iki rugsėjo ar net spalio. Žiedai smulkūs, lūpažiedžių formos, melsvai violetinės, mėlynos ar sodrios violetinės spalvos, susitelkę į ilgus, ažūrinius varpos formos žiedynus. Žydintis melėsas atrodo tarsi lengvas, eterinės spalvos debesis ir labai vilioja bites, kamanes bei drugelius.
Melėso rūšys
Melėso genčiai priklauso kelios rūšys, tačiau sodininkystėje ir kraštovaizdžio dizaine dažniausiai auginamos dvi pagrindinės:
- Paprastasis melėsas (Perovskia atriplicifolia) – tai labiausiai paplitusi ir dažniausiai auginama melėso rūšis. Ji pasižymi stambesniu ūgiu – užauga 90–120 centimetrų aukščio. Lapai stambesni, dantytais kraštais, sidabro spalvos. Žiedai melsvai violetiniai, susitelkę į ilgus žiedynus. Būtent iš šios rūšies išvesta dauguma dekoratyvinių veislių, tokių kaip ‘Blue Spire’, ‘Little Spire’, ‘Lacey Blue’ ir kitos.
- Perovskia abrotanoides – retesnė rūšis, pasižyminti smulkesniais, labiau pjaustytais lapais, primenančiais diemedžio (Artemisia abrotanum) lapus. Ši rūšis yra kompaktiškesnė, užauga 60–80 centimetrų aukščio. Lapai labai aromatingi, turintys ryškesnį citrusinį kvapą. Žiedai violetiniai, žiedynai šiek tiek tankesni nei P. atriplicifolia rūšies.
- Taip pat žinoma Perovskia scrophulariifolia rūšis, tačiau ji retai auginama dekoratyviniais tikslais.
Lietuvoje dažniausiai auginamos įvairios P. atriplicifolia veislės, kurios skiriasi aukščiu, kompaktiškumu ir žydėjimo intensyvumu. Populiariausios iš jų – ‘Blue Spire’ (90–100 cm), ‘Little Spire’ (50–70 cm), ‘Lacey Blue’ (35–50 cm), ‘Bluesette’ (40–50 cm) ir kitos.
Rekomenduojamas video
Melėso auginimas: tinkamos vietos parinkimas
Melėsas yra labai nepretenzingas augalas, todėl jo auginimas nesudėtingas net ir pradedantiesiems sodininkams. Tačiau norint, kad augalas kuo gražiau augtų ir gausiai žydėtų, svarbu parinkti tinkamą vietą.
Vieta turi būti saulėta – melėsas mėgsta šviesą ir geriausiai auga visiškai saulėtose vietose. Pusiau pavėsyje augalas taip pat gali augti, tačiau žydės ne taip gausiai, o jo stiebai gali būti silpnesni ir linkę krypti link šviesos šaltinio. Šešėliuotose vietose melėsas augs prastai ir dažniausiai nežydės.
Dirvožemis turi būti labai laidus vandeniui – geriausiai tinka smėlėta, nederlinga arba mažai derlinga dirva. Melėsas visiškai netoleruoja drėgnų, sunkių, molingų dirvožemių – tokiose sąlygose jo šaknys greitai pūva, o augalas gali žūti per vieną žiemą. Todėl jei sode dirva sunki, būtina ją paruošti: įmaišyti smėlio, smulkaus žvyro ar kitų drenažą gerinančių medžiagų.
Melėsas puikiai auga šlaituose, alpinariumuose, sausesnėse gėlynų vietose. Jis taip pat puikiai atrodo kaip pavienis akcentas arba sodinamas grupėmis po 3–5 augalus. Dėl savo išvaizdos ir augimo savybių melėsas puikiai dera su kitais sausrai atspariais augalais – levandomis, šalavijais, ežiuolėmis, pelynais.
Kaip dauginamas melėsas
Melėsą galima dauginti keliais būdais: sėklomis, auginiais ir dalijant kerą.
- Dauginimas sėklomis yra paprasčiausias būdas. Sėklos sėjamos ankstyvą pavasarį į daigyklas arba tiesiai į atvirą dirvą, kai praeina šalnų pavojus. Sėjama maždaug 0,5 cm gyliu, lengvai užberiant žeme. Sėklos sudygsta per 2–3 savaites. Jauni daigai persodinami į nuolatinę vietą, kai pasiekia 10–15 centimetrų aukštį. Iš sėklų užauginti augalai pražysta antraisiais augimo metais.
- Auginiais dauginama vasarą, birželio–liepos mėnesiais. Nuo motininio augalo nupjaunami 10–15 centimetrų ilgio žalieji, dar nesumedėję ūgliai. Apatiniai lapai pašalinami, auginiai sodinami į drėgną smėlį ar lengvą substratą ir laikomi pusiau pavėsyje, palaikant tolygią drėgmę. Auginiai įsišaknija per 3–4 savaites.
- Dauginimas dalijant kerą atliekamas ankstyvą pavasarį arba rudenį. Suaugęs augalas atsargiai iškasamas, šaknų kamuolys padalijamas į kelias dalis taip, kad kiekviena jų turėtų ir šaknų, ir ūglių. Padalytos dalys iš karto sodinamos į paruoštas vietas.
Melėso priežiūra
Melėsas yra nepriekabus augalas, kuriam tręšimas dažniausiai nereikalingas. Priešingai – per didelis trąšų kiekis gali pakenkti, nes augalas augs vešliai, bet prasčiau žydės, o stiebai taps silpni ir linkę išgulti.
Jeigu dirvožemis itin skurdus, pavasarį galima labai saikingai patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Organinės trąšos, tokios kaip kompostas ar perpuvęs mėšlas, gali būti naudojamos sodinimo metu, tačiau tik nedideliais kiekiais.
Genėjimas yra svarbus norint išlaikyti melėso gražią formą ir skatinti gausų žydėjimą. Rekomenduojama genėti ankstyvą pavasarį, kovo–balandžio mėnesiais, prasidėjus vegetacijai. Genima gana stipriai – paliekama apie 10–20 centimetrų nuo žemės paviršiaus, pašalinant senus, sausus ir sumedėjusius stiebus. Tokiu būdu skatinamas naujų, stiprių ūglių augimas.
Rudenį, pasibaigus žydėjimui, kai kurie sodininkai pašalina nuvytusius žiedynus, tačiau daugelis palieka sausus stiebus per žiemą – jie ne tik dekoratyvūs, bet ir padeda apsaugoti augalo šaknis nuo šalčio. Pavasarį jie vis tiek pašalinami.
Vyresnių, daugiau nei 5–7 metų krūmų vidus gali pradėti retėti. Tokiu atveju augalą rekomenduojama atjauninti – stipriai apgenėti arba padalyti.
Melėso kenkėjai ir ligos
Melėsas yra itin atsparus augalas, kurį retai puola kenkėjai ar ligos. Dažniausia problema – šaknų puvinys, atsirandantis augalą pasodinus drėgnoje, sunkioje dirvoje ar vietoje, kur užsistovi vanduo. Apie tai signalizuoja gelstantys, vystantys lapai ir silpnas augimas. Tokiu atveju augalą būtina persodinti į sausą, gerai drenuotą vietą.
Labai retais atvejais melėsą gali užpulti amarai ar kiti lapus graužiantys vabzdžiai, tačiau dėl aromatingų lapų jie dažniausiai šio augalo vengia.
Melėsas: žaliavos rinkimas
Jeigu melėsas auginamas vaistiniams ar maistiniams tikslams, žaliava renkama žydėjimo metu, kai augalas sukaupia daugiausia eterinių aliejų ir veikliųjų medžiagų. Žiedynai skinami žydėjimo pradžioje, liepos–rugpjūčio mėnesiais, sausą ir saulėtą dieną, nudžiūvus rasai. Pjaunamos žydinčios viršūnėlės kartu su lapais – maždaug 20–30 centimetrų ilgiu.
Surinkti melėso stiebai surišami į nedidelius ryšulėlius ir žiedais žemyn pakabinami gerai vėdinamoje, sausoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Taip pat galima džiovinti paskleidus ant švarios lininės medžiagos, popieriaus ar džiovinimo grotelių. Džiovinimas trunka 1–2 savaites.
Tinkamai išdžiovinti stiebai būna trapūs, lapai išlaiko spalvą ir aromatą. Džiovinta žaliava laikoma natūralaus pluošto maišeliuose, popieriniuose maišeliuose arba sandariuose stikliniuose induose, apsaugotuose nuo drėgmės ir saulės. Tinkamai laikomas džiovintas melėsas savo savybes išlaiko 1–2 metus.
Kur naudojamas melėsas?
Melėsas vertinamas ne tik dėl savo dekoratyvumo, bet ir dėl plataus pritaikymo įvairiose srityse. Šis augalas nuo seno naudojamas buityje, kulinarijoje, kosmetikoje ir liaudies medicinoje, o šiandien vis dažniau atrandamas ir šiuolaikiniame gyvenime.
- Melėsas plačiai naudojamas kaip dekoratyvinis augalas gėlynuose, alpinariumuose ir šlaituose. Jo žiedynai tinkami skynimui – tiek šviežioms, tiek džiovintoms puokštėms. Džiovinti melėsai ypač vertinami floristikoje.
- Kulinarijoje melėso lapai ir žiedai naudojami arbatoms, užpilams, prieskoniams. Jų skonis primena šalaviją, tačiau yra švelnesnis, su citrusinėmis natomis. Melėsas dera su mėsos ir žuvies patiekalais, gali būti naudojamas aromatizuoti aliejų ar actą.
- Kosmetikoje ir aromaterapijoje melėso eterinis aliejus vertinamas dėl raminamojo poveikio. Jo nuovirai naudojami vonioms, kompresams, plaukų skalavimui.
- Melėsas nuo seno naudojamas Vidurinės Azijos liaudies medicinoje. Jame gausu eterinių aliejų, flavonoidų, taninų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Tradiciškai melėso preparatai pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis ir raminamosiomis savybėmis. Jie vartojami esant peršalimo simptomams, kosuliui, gerklės dirginimui. Melėso arbata gali padėti virškinimui, sumažinti vidurių pūtimą ir spazmus, taip pat raminti nervų sistemą ir gerinti miegą.
Išoriškai melėso nuovirai naudojami smulkioms žaizdoms, įbrėžimams, nudegimams, burnos gleivinės uždegimams.
Svabu: nors melėsas laikomas gana saugiu augalu, jo preparatus reikėtų vartoti saikingai. Nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims melėso vartojimas nerekomenduojamas dėl nepakankamų tyrimų. Taip pat asmenims, alergiškiems notrelinių šeimos augalams (mėtai, šalavijui), reikėtų būti atsargiems ir su melėso preparatais.
Melėsas – tai augalas, kuriame harmoningai dera estetinė vertė, nepretenzingas auginimas ir platus panaudojimas. Jis puikiai tinka tiek moderniems, tiek natūralistiniams sodams, o tinkamai naudojamas gali tapti ir naudinga kasdienės buities dalimi. Tai augalas, kuris džiugina ne tik akį, bet ir pojūčius.
Šaltiniai:
- https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/russian-sage/
- https://www.thespruce.com/russian-sage-plant-care-guide-8625241
- https://www.bloomingbackyard.com/russian-sage-perovskia/
- https://www.gardenersworld.com/plants/perovskia-atriplicifolia/
- https://perennialplantoftheyear.com/2025/02/05/perovskia-2/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.