Sniegas į šiltnamį – sena paslaptis, kuri vis dar veikia

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Šiemet turime pastaraisiais metais vis rečiau pasitaikančią progą pasidžiaugti gausiu sniegu. Daugelis sodininkų susimąsto – ar verta šį baltą stebuklą panaudoti šiltnamiui? Ar sniegas į šiltnamį gali duoti kokios nors realios naudos, ar tai tik senas, nepagrįstas mitas? Atsakymas nėra vienareikšmis – sniegas šiltnamyje gali būti naudingas, tačiau tik tam tikromis sąlygomis ir laikantis kelių svarbių taisyklių.

Sniegas į šiltnamį nuo seno buvo metamas kaip natūralus drėkinimo būdas žiemą, tačiau šiuolaikinė sodininkystė šį metodą vertina atsargiai. Straipsnyje papasakosime, koka gali būti sniego nauda šiltnamyje, kada jį verta naudoti ir kokių klaidų reikėtų vengti.

Kodėl sniegas į šiltnamį?

Tradiciškai sniegas į šiltnamį buvo metamas keliais tikslais, kurie ir šiandien išlieka aktualūs kai kurioms sodininkystės praktikoms:

Įdomūs faktai apie sniego „šoko terapiją“ dirvai Į šiltnamį įmestas sniegas gali „pažadinti“ dirvožemį greičiau nei pavasario lietus. Lėtai tirpdamas jis ne tik drėkina, bet ir sukuria temperatūrinį šoką, kuris suaktyvina mikroorganizmus. Kai kurie tyrimai rodo, kad po „sniego terapijos“ dirva pavasarį būna gyvesnė nei po trąšų.

Ar nori sužinoti įdomų faktą apie sniego „šoko terapiją“ dirvai? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Drėgmės tiekimas žiemą tradiciškai buvo pagrindinė priežastis. Žiemos metu šiltnamio dirvožemis gali labai išdžiūti, ypač jei šiltnamis yra nešildomas arba jame auginama labai mažai augalų. Tirpstantis sniegas lėtai drėkina dirvožemį, nesukeldamas staigaus vandens antplūdžio ar žemės išplovimo. Tai švelniau nei laistymas iš žarnos ar kibiru šaltu žiemos vandeniu.
Dirvožemio temperatūros reguliavimas – dar viena svarbi funkcija. Sniego sluoksnis veikia kaip natūrali izoliacija, apsauganti dirvožemį nuo per didelių temperatūros svyravimų. Tai ypač aktualu nešildomiems šiltnamiams, kur temperatūra gali drastiškai kristi žvarbiomis naktimis. Sniego danga padeda išlaikyti stabilesnę žemės temperatūrą.
Nuo pesticidų ir chemikalų laisva drėgmė – sniegas yra natūralus, švarus vandens šaltinis be chloro, fluoridų ar kitų priemaišų, kurios gali būti vandentiekio vandenyje. Tai ypač svarbu ekologiniam ūkininkavimui ar jautrių augalų auginimui.

Kuo sniegas į šiltnamį yra naudingas?

Sniegas į šiltnamį gali būti tikrai naudingas, tačiau tik tam tikrais atvejais ir laikantis tinkamų sąlygų.

Nešildomuose šiltnamiuose žiemą. Jei jūsų šiltnamis žiemą nestovi tuščias, o jame auginami atsparūs šalčiui augalai (pvz., žieminės salotos, špinatai, petražolės) arba tiesiog norite paruošti dirvožemį pavasariui, sniegas gali būti naudingas. Plona sniego danga (5–10 cm) apsaugo dirvožemį nuo per stipraus sušalimo ir pamaitina vandens atsargomis.
Kai dirvožemis labai išdžiūvęs. Jei žiemos metu pastebite, kad šiltnamio dirvožemis tapo labai sausas, kietas ir plyšinėjantis, sniegas gali padėti atkurti drėgmės balansą. Tačiau geriau įmesti nedidelį kiekį sniego ir leisti jam lėtai ištirpti, nei sukrauti didelius kiekius.
Paruošimas pavasariui. Vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį (vasario pabaigoje – kovo pradžioje), kai šiltnamį ruošiate naujam sezonui, sniegas į šiltnamį gali padėti suminkštinti ir sudrėkinti dirvožemį prieš sukasant žemę. Tai natūralus būdas paruošti dirvą sodinimui.
Kai turite gausiai švaraus sniego. Šiemet turime retai pasitaikančią progą – daug gražaus, švaraus sniego. Jei sniegas švarus (ne nuo gatvės ar su teršalais), galite jį panaudoti šiltnamio dirvožemio drėkinimui kaip natūralų vandens šaltinį.

Ar sniegas į šiltnamį gali būti žalingas?

Yra situacijų, kai sniegas į šiltnamį gali daugiau pakenkti nei padėti, ir tokiais atvejais šio metodo reikėtų vengti.

Šildomuose šiltnamiuose. Jei jūsų šiltnamis yra šildomas ir jame palaikoma teigiama temperatūra, sniegas į šiltnamį yra visiškai nereikalingas ir net žalingas. Tirpstantis sniegas sukels perteklinę drėgmę, padidins drėgmės lygį ore, o tai gali sukelti pelėsių, grybinių ligų plitimą. Be to, šaldysite patalpą be reikalo ir švaistysit šildymo energiją.
Kai šiltnamyje žiemoja augalai. Jei šiltnamyje žiemoja ar auga jautrūs augalai, kurių šaknys nėra atsparios šalčiui, sniegas gali jas apšaldyti ir pakenkti.
Didelis sniego kiekis. Net ir nešildomame šiltnamyje per didelis sniego kiekis gali sukelti problemų. Storas sniego sluoksnis (virš 15–20 cm) gali per stipriai atšaldyti dirvožemį, sutrikdyti jo mikrobiologinį gyvenimą ir sukelti per didelį vandens kiekį pavasarį, kai sniegas staiga ištirps. Tai gali išplauti maistines medžiagas ir sutankinti dirvožemį.
Purvinas ar užterštas sniegas. Jei sniegas nuo kelio, automobilių stovėjimo aikštelės ar kitos užterštos vietos – tokio sniego į šiltnamį mesti niekada negalima. Jis gali būti užterštas druskomis, chemikalais, sunkiaisiais metalais ar naftos produktais.

Kaip teisingai mesti sniegą į šiltnamį?

Jei nusprendėte panaudoti sniegą šiltnamyje, svarbu tai daryti teisingai, kad išvengtumėte galimų problemų:

Rinkitės tik švarų sniegą – iš savo sklypo vidurio, toli nuo kelių, automobilių ar cheminių medžiagų. Geriausiai tinka šviežiai iškritęs, purus sniegas. Įmeskite ploną sluoksnį – ne storesnį nei 5–10 cm. Plonos sniego dangos visiškai pakanka dirvožemio drėkinimui ir apsaugai, tačiau nesukelia per didelio šalčio ar vandens pertekliaus. Tolygiai paskirstykite sniegą po visą šiltnamio plotą, vengdami krūvų vienoje vietoje.
Leiskite sniegui natūraliai ištirpti – neskubinkite šildyti šiltnamio ar dirbtinai greitinti tirpimą. Natūralus lėtas tirpimas užtikrina, kad vanduo tolygiai įsigers į dirvožemį. Stebėkite drėgmės lygį – jei pastebite, kad dirvožemis tampa per drėgnas, sustokite ir daugiau sniego nebemeskite. Išvėdinkite šiltnamį saulėtomis dienomis, kad išvengtumėte per didelės drėgmės ir kondensato susidarymo.

Alternatyvos sniegui šiltnamyje

Jei sniego į šiltnamį mesti nenorite ar jo neturite, yra ir kitų būdų palaikyti tinkamą drėgmės lygį žiemą.

Rekomenduojamas video

Reguliarus, bet saikingas laistymas šiltu vandeniu (kambario temperatūros) kartą per 2–3 savaites nešildomame šiltnamyje. Mulčiavimas šiaudais, pjuvenomis ar komposto sluoksniu padeda išlaikyti dirvožemio drėgmę ir apsaugo nuo sušalimo.

Taip pat galite stebėti drėgmės lygį – naudokite dirvožemio drėgmės matuoklį, kad žinotumėte, kada reikia laistyti.

Sniegas į šiltnamį gali būti naudingas nešildomuose šiltnamiuose, kai reikia švelniai sudrėkinti išdžiūvusį dirvožemį ar apsaugoti jį nuo stipraus sušalimo. Šiemet, kai turime retą galimybę pasidžiaugti gausiu sniegu, galite jį išnaudoti protingai – įmesdami ploną, tolygų sluoksnį švarios sniego dangos ant savo šiltnamio žemės. Protingai panaudotas sniegas gali būti natūrali pagalba, tačiau tik tada, kai tai daroma tinkamu laiku ir teisingu būdu.

Šaltiniai:

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio