Pelėsis šiltnamyje: nematomas priešas, kuris gali sunaikinti ir investicijas, ir derlių. Kaip to išvengti?

Šiltnamio statyba – tai ne tik investicija į būsimą derlių, bet ir į ilgalaikį turto išsaugojimą. Tačiau net kokybiškiausiai pastatytas šiltnamis gali tapti pelėsio auka, jei nepaisoma tinkamos priežiūros ir prevencijos priemonių. Pelėsis šiltnamyje – tai ne vien estetinė problema. Tai rimtas pavojus, galintis sukelti konstrukcinių elementų suirimą, oro kokybės pablogėjimą ir net pavojų žmonių sveikatai.

Lietuvoje, kur drėgni rudenys ir pavasariai dera su šiltais vasaros laikotarpiais, šiltnamių pelėsio problema ypač aktuali. Statistikos duomenys rodo, kad per dešimtmetį netinkamai prižiūrimų šiltnamių konstrukciniai elementai gali prarasti iki 40 % savo stiprumo dėl pelėsio poveikio. O tai reiškia ne tik finansinius nuostolius, bet ir galimą pavojų saugumui.

Pelėsis šiltnamyje: kaip ir kodėl atsiranda?

Pelėsis šiltnamyje atsiranda dėl unikalių jo konstrukcijos savybių. Skirtingai nuo gyvenamųjų pastatų, šiltnamis sukuria ypatingą mikroklimatą – aukštą temperatūrą, padidėjusią oro drėgmę ir dažnus kondensato susidarymo ciklus. Šie faktoriai kartu sukuria idealias sąlygas įvairiems grybams formuotis ir plisti.

Pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis – kondensatas. Dieną šiltnamis stipriai įšyla, o naktį greitai atvėsta. Šis temperatūros kontrastas verčia oro drėgmę kondensuotis ant šaltesnių paviršių – metalinių konstrukcijų, stiklo vidinės pusės, plastiko elementų. Šie vandens lašeliai ant konstrukcijų paviršiaus tampa tarsi pelėsio pradžia, kur sporos gali apsigyventi ir pradėti daugintis.

Ypač palanki pelėsio vystymuisi aplinka susiformuoja šiltnamio kampuose, prie pamatų, ventiliacijos angų vietose ir ten, kur susijungia skirtingos medžiagos. Šiose vietose oro cirkuliacija prastesnė, drėgmė kaupiasi ilgiau, o temperatūros svyravimai stipresni.

Pelėsis šiltnamyje: konstrukcijos medžiagų pažeidžiamumas

Pelėsis dažniausiai siejamas su drėgme, prasta ventiliacija ar nešvara, tačiau jo poveikis įvairioms statybinėms konstrukcijoms yra kur kas platesnis. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokios medžiagos kaip metalas ar plastikas yra atsparios biologiniams pažeidimams, realybėje net ir jos tampa palankiomis terpėmis pelėsiui plisti.

Metalinės konstrukcijos ir pelėsis. Aliuminio ar plieno konstrukcijos gali atrodyti atsparios pelėsiui, tačiau tikrovė kitokia. Nors metale pelėsis tiesiogiai neauga, jis gali formuotis ant metalinių elementų sandarinimo medžiagų, dažų sluoksnių ar korozijos produktų. Be to, kondensatas ant metalinių dalių sukuria drėgną aplinką, kuri skatina pelėsio vystymąsi gretimose medžiagose.

Metalinės konstrukcijos taip pat kenčia nuo padidėjusios korozijos, kai pelėsio metabolitai – organinės rūgštys – paveikia metalo paviršių. Tai ypač pavojinga suvirinimo siūlėse ir varžtų sriegių vietose.

Medinės konstrukcijos – pelėsio „delikatesas“. Medis yra organinė medžiaga, todėl tiesiogiai tinka pelėsiui kaip maistas. Medinės šiltnamio konstrukcijos – atramos, sijos, durų ir langų rėmai – ypač pažeidžiami. Pelėsis ne tik gadina medžio išvaizdą, bet ir naikina jo struktūrą, mažindamas stiprumą ir ilgaamžiškumą.
Ypač pavojingas yra žalingasis trobagrybis (Serpula lacrymans), kuris gali „keliauti“ po medžio struktūra ir paveikti net tuos elementus, kurie atrodo sausі ir sveiki. Šis grybas gali sukelti medžio stiprumo sumažėjimą net iki 80 %.

Plastiko ir polikarbonatinės konstrukcijos. Nors plastikas pats nėra tinkamas pelėsio maistas, ant jo paviršiaus gali kauptis organiniai nešvarumai – dulkės, augalų likučiai, paukščių ekskrementai, kurie tampa pelėsio maistine baze. Polikarbonato plokštės ypač pažeidžiamos vietose, kur kondensatas kaupiasi tarp dviejų sienelių.
Ilgainiui pelėsis gali paveikti ir paties plastiko struktūrą, ypač jei medžiaga jau pažeista UV spindulių ar mechaninio poveikio.

Pelėsio tipai šiltnamio konstrukcijose

Šiltnamiuose dėl nuolatinės drėgmės ir šilumos susidaro itin palankios sąlygos įvairių rūšių pelėsiui. Skirtingi jų tipai pasižymi savitomis spalvomis, augimo vietomis ir poveikiu tiek konstrukcijoms, tiek žmonių sveikatai. Pažvelkime, kokie pelėsiai dažniausiai aptinkami šiltnamiuose ir kuo jie pavojingi:

1. Juodasis pelėsis (Stachybotrys chartarum) – vienas pavojingiausių pelėsio tipų, kuris mėgsta celiuliozę turinčias medžiagas. Šiltnamyje jis dažniausiai atsiranda ant medinių konstrukcijų, popieriaus pagrindu pagamintų izoliacinių medžiagų ar net ant kai kurių dažų. Šis grybas gamina mikotoksinus, pavojingus žmonių sveikatai.
   Juodasis pelėsis formuoja charakteringus juodas, kartais žalsvas apnašas, kurios dažnai atrodo kaip dėmės ar purvas. Turi specifinį, aštrų kvapą.
2. Žaliasis pelėsis (Aspergillus) – didelė grybų grupė, apimanti daugiau nei 200 rūšių. Šiltnamiuose dažniausiai paplitęs Aspergillus fumigatus ir A. niger. Šie grybai mėgsta šiltas, drėgnas vietas ir gali augti beveik ant visų organinių medžiagų.
   Žaliasis pelėsis formuoja charakteringos spalvos apnašas – nuo šviesiai žalios iki tamsiai žalios spalvos. Kartais gali būti pilkšvai žalias ar netgi mėlynai žalias.
3. Baltasis pelėsis (Mucor). Šis grybas auga ypač greitai ir mėgsta labai drėgnas sąlygas. Šiltnamyje jį galima rasti ant drėgnų medinių paviršių, sandarinimo medžiagų ar netgi ant dirvožemio paviršiaus prie konstrukcijų.
   Baltasis pelėsis formuoja pūkuotą, panašią į vatą apnašą, kuri iš pradžių yra balta, o vėliau gali pakeisti spalvą į pilkšvą ar net juodą.
4. Rožinis pelėsis (Fusarium). Nors šis grybas dažniau siejamas su augalų ligomis, jis taip pat gali paveikti šiltnamio konstrukcijas, ypač medines dalis. Turi charakteringą rožinę ar rausvą spalvą.

Pelėsis šiltnamyje: žalos mastas ir pasekmės

Pelėsio poveikis šiltnamio konstrukcijoms gali būti katastrofiškas. Medinės konstrukcijos dėl pelėsio gali prarasti iki 70–80 % savo stiprumo. Tai reiškia, kad šiltnamis gali nebeatlaikyti vėjo apkrovų, sniego svorio ar net savo konstrukcijos masės.

Metalinės konstrukcijos kenčia nuo pagreitintos korozijos. Pelėsio išskiriamos organinės rūgštys chemiškai paveikia metalą, o padidėjusi drėgmė tik paspartina rūdijimo procesus. Ypač pažeidžiamos suvirinimo siūlės ir mechaninių jungčių vietos.

Be to, pelėsis ant šiltnamio sienų ir stogo elementų blogina termoizoliacines savybes. Užteršti paviršiai prasčiau atspindi šilumą, todėl šiltnamyje sunkiau palaikyti stabilią temperatūrą. Tai reiškia padidėjusias šildymo sąnaudas žiemos laikotarpiu.

Polikarbonato plokštėse tarp sienelių susiformavęs pelėsis veikia kaip termoizoliacijos „tiltas“, per kurį šiluma prarandama greičiau.

Pelėsis šiltnamyje: poveikis augalų augimui

Nors šiame straipsnyje kalbame apie konstrukcijų pelėsį, jo poveikis augalų sveikatai irgi reikšmingas. Pelėsis ant šiltnamio sienų ir stogo mažina šviesos pralaidumą, todėl augalai gauna mažiau fotosintezei reikalingos šviesos.

Be to, pelėsio sporos, sklindančios iš konstrukcijų, gali užkrėsti augalus, sukeldamos įvairias grybines ligas.

Žala žmonių sveikatai

Kai kurie pelėsio tipai, ypač juodasis pelėsis, gamina toksiškus junginius – mikotoksinus. Šie junginiai gali sukelti rimtų sveikatos problemų: kvėpavimo takų dirginimą, alergines reakcijas, galvos skausmus, nuovargį.

Ilgalaikis buvimas aplinkoje su pelėsiu gali sukelti chroniškas kvėpavimo takų ligas, o žmonėms su silpnesniu imunitetu – net sunkias infekciją.

Pelėsio atpažinimas: kaip nepavėluoti?

Pelėsis šiltnamyje ne visada lengvai atpažįstamas, ypač pradinėse stadijose. Pirmieji požymiai dažnai atrodo kaip nedidelės dėmelės ar patamsėjimai. Svarbu atidžiai apžiūrėti:

1. Šiltnamio kampus, kur susijungia skirtingos medžiagos – čia dažniausiai pradeda formuotis pelėsis.
2. Pamatų ir sienų sąlyčio zonas, kur drėgmė kaupiasi iš žemės.
3. Aplink ventiliacijos angas, kur kondensatas susidaro dėl temperatūros skirtumų.
4. Medinių konstrukcijų paviršių, ypač ten, kur mediena liečiasi su žemėmis ar kitomis drėgnomis medžiagomis.
5. Sandarinimo medžiagų, tarpinių ir guminių tarpiklių būklę.

Pelėsis šiltnamyje taip pat dažnai „praneša“ apie save kvapu anksčiau, negu tampa matomas. Charakteringas drėgnas, pelėsio kvapas ypač ryškiai jaučiamas ankstyvais rytais, kai oro drėgmė didžiausia ir temperatūra žemiausia. Taip pat lietingomis dienomis, kai bendroji oro drėgmė padidėja. Uždarius šiltnamį kelioms dienoms – pelėsio kvapas „susikoncetruoja“.

Be to, reikia žinoti, jog pelėsis visada seka kondensato pėdsakais. Reguliarus kondensato susidarymo vietų stebėjimas padės nustatyti potencialius pelėsio židinius.

Pelėsis šiltnamyje: veiksminga kovos strategija

Norint apsaugoti šiltnamio konstrukcijas nuo pelėsio, neužtenka vien tik pašalinti matomas apnašas – būtina taikyti kompleksinę strategiją. Ji apima tiek mechaninį valymą, tiek cheminę šiltnamio dezinfekciją, kad būtų sunaikintos ne tik grybų kolonijos, bet ir jų sporos, galinčios greitai atsinaujinti.

1. Pirmasis kovos su pelėsiu žingsnis – mechaninis jo pašalinimas. Šis procesas reikalauja atsargumo ir tinkamo apsirūpinimo: būtina naudoti apsaugos priemones – respiratorių su HEPA filtru, apsaugos akinius, gumines pirštines ir vienkartinę aprangą. Pelėsio sporos, pakeltos į orą valymo metu, labai pavojingos sveikatai.
2. Mažus pelėsio plotus galima šalinti šepečiu ar šluostėmis, išmirkytomis dezinfekciniu tirpalu. Didesni plotai reikalauja specialių priemonių – pelėsio šalinimo gelių ar putų, kurios „ištirpina“ grybų koloniją.
3. Paveiktos medžiagos, kurių neįmanoma išvalyti (pvz., poringos izoliacinės medžiagos), turi būti visiškai pašalintos ir pakeistos naujomis.

Po mechaninio valymo būtina atlikti cheminę dezinfekciją. Efektyviausi šiltnamio konstrukcijų dezinfekcijai preparatai:

1. Chloro pagrindu pagaminti preparatai – efektyvūs prieš daugelį pelėsio tipų, bet gali paveikti metalinių konstrukcijų spalvą ir pagreitinti koroziją.
2. Vandenilio peroksidas – aplinkos atžvilgiu saugesnis variantas, efektyvus prieš daugelį grybų, nežaloja metalinių konstrukcijų.
3. Specialūs fungicidai – profesionalūs preparatai, skirti konstrukcijų dezinfekcijai, dažnai turi ilgalaikį apsauginį poveikį.
4. Ozono generatoriai – šiuolaikiška technologija, leidžianti dezinfekuoti visą šiltnamio tūrį, įskaitant sunkiai pasiekiamas vietas.

Prevencijos sistema: geriau išvengti nei kovoti

Efektyviausia kova su pelėsiu prasideda dar šiltnamio projektavimo etape. Tinkamai apgalvoti sprendimai gali žymiai sumažinti riziką, kad konstrukcijas ar augalus paveiks drėgmės ir grybų kolonijos.

1. Pirmiausia svarbus geras vėdinimas – šiltnamyje turi būti užtikrintas natūralus oro judėjimas nuo apačios į viršų, kad drėgnas oras nesikauptų vienoje vietoje.
2. Taip pat verta iš anksto pasirūpinti termoizoliacija: šaltųjų tiltų eliminavimas padeda išvengti kondensato susidarymo.
3. Ne mažiau svarbus ir medžiagų pasirinkimas – konstrukcijoms naudojant pelėsiui atsparesnes medžiagas, pavyzdžiui, aliuminį vietoj plieno ar kompozitus vietoj natūralaus medžio, galima užtikrinti ilgaamžiškumą.
4. Galiausiai, tinkamai suprojektuotos drenažo sistemos padeda pašalinti perteklinį vandenį nuo pamatų ir palaikyti optimalią aplinkos drėgmę.

Tačiau vien tik konstrukciniai sprendimai neužtikrina visiškos apsaugos – būtina nuolat rūpintis šiltnamio mikroklimatu. Ideali oro drėgmė siekia 45–55 %: jei ji pakyla aukščiau, susidaro palankios sąlygos pelėsiui, o per žema drėgmė gali pakenkti augalams. Taip pat svarbu vengti staigių temperatūros svyravimų – dienos ir nakties skirtumas neturėtų viršyti 5–7 laipsnių.

Galiausiai, nuolatinė, bet ne per stipri oro cirkuliacija visose šiltnamio dalyse padeda išvengti sąstingio ir užtikrina sveiką aplinką tiek augalams, tiek konstrukcijoms.

Papildoma priemonė, kuri padeda ilgalaikėje perspektyvoje, yra sezoninė dezinfekcija. Kartą per metus, dažniausiai po derliaus nuėmimo ar prieš naują sodinimo sezoną, šiltnamį rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti specialiais tirpalais. Tai leidžia sunaikinti nepastebėtas pelėsio sporas bei kitus mikroorganizmus ir pradėti naują sezoną švarioje, saugioje aplinkoje.

Pelėsis šiltnamyje: ilgalaikės strategijos

Sėkmingas pelėsio šiltnamyje valdymas – tai nuolatinis procesas, reikalaujantis disciplinos ir sistemiškumo. Svarbu suprasti, kad pelėsio konstrukcijose niekada nebus galima visiškai išvengti – sporos visada bus aplinkoje. Tikslas – išlaikyti grybų populiaciją tokiame lygyje, kuris nekels pavojaus konstrukcijų stiprumui ar žmonių sveikatai.

Investicijos į kokybiškos prevencijos sistemas ne tik apsaugos šiltnamį nuo pelėsio, bet ir pratęs jo eksploatacijos laiką, sumažins priežiūros sąnaudas ir užtikrins saugesnę darbo aplinką. Sveikas šiltnamis ne tik efektyviau funkcionuoja, bet ir išsaugo savo vertę ilgalaikėje perspektyvoje.

Šaltiniai:

1. https://planetgreenhouse.com/blogs/news/eliminating-and-preventing-mold-in-greenhouse
2. https://growingspaces.com/greenhouse-gardening/greenhouse-mold/
3. https://extension.psu.edu/managing-botrytis-or-gray-mold-in-the-greenhouse
4. https://hartley-botanic.com/magazine/do-you-have-mold-in-your-greenhouse/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio