Kodėl vapsvos rudenį tampa agresyvios ir kaip apsisaugoti?

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Kiekvienas, mėgstantis vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį mėgautis lauko kavinėmis, skinti nokstančius vaisius sode ar ramiu oru tvarkyti aplinką, tikriausiai pastebėjo tą patį reiškinį. Vapsvos, kurios pavasarį ir pirmoje vasaros pusėje atrodė beveik nepastebimos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tampa itin įkyrios, skraido aplink maistą bei gėrimus ir greitai puola įgelti.

Tai nėra atsitiktinumas ar tiesiog „blogas vapsvų būdas“. Tokį elgesio pokytį lemia griežti gamtos dėsniai, šių vabzdžių gyvenimo ciklo pabaiga ir drastiškai besikeičiantis jų maisto poreikis.

Vapsvos gyvenimo ciklas: kodėl agresija pasiekia piką?

Norint suprasti vapsvų elgesį rudenį, svarbu žinoti, kaip veikia jų kolonija. Vasaros pradžioje vapsvų lizdas tik pradeda augti. Šiuo laikotarpiu darbininkės turi aiškią užduotį – maitinti motinėlės dedamas lervas. Lervoms reikalingi baltymai, todėl vapsvos darbininkės aktyviai medžioja kitus sodo kenkėjus: vikšrus, muses ir vorus.

Įdomūs faktai apie girtas vapsvas Vėlyvą vasarą ir rudenį, kai nukrenta ir pradeda rūgti vaisiai (obuoliai, slyvos, uogos), vapsvos jais aktyviai maitinasi. Vaisiuose esantis cukrus virsta alkoholiu, todėl vapsvos tiesiogine prasme apstaipsta. Girtos vapsvos praranda koordinaaciją, skraido nekontroliuojamai ir tampa dar nenuspėjamesnės bei agresyvesnės.

Ar nori sužinoti įdomų faktą apie girtas vapsvas? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Maitinamos lervos išskiria saldų, cukringą skystį, kurį darbininkės naudoja kaip pagrindinį savo energijos šaltinį. Tai abipusiai naudinga sistema: darbininkės neša baltymus lervoms, o lervos „apmoka“ joms saldžiu atlygiu.

Rudenį ši harmonija žlunga:

Lizdo populiacija pasiekia piką. Per visą vasarą vapsvų kolonija užauga iki didžiausio savo skaičiaus – viename lizde gali gyventi šimtai ar net tūkstančiai vabzdžių.
Lervų trūkumas ir „nedarbas“. Vėlyvą vasarą motinėlė nustoja dėti darbininkių kiaušinėlius ir pradeda auginti naujas motinėles bei patinėlius. Kai pastarieji užauga ir palieka lizdą, lervų nebelieka. Senosioms darbininkėms nebelieka įprasto darbo, kartu prarandamas ir svarbiausias maisto šaltinis – lervų išskiriamas saldus skystis.
Mitybos raciono posūkis. Praradusios įprastą maistą, tūkstančiai be darbo likusių vapsvų darbininkių išskrenda ieškoti angliavandenių bei cukraus kitur. Tuo pat metu gamtoje žydinčių gėlių ir natūralaus nektaro ima sparčiai mažėti.

Būtent šis badavimas ir desperatiškos maisto paieškos paverčia vapsvas itin agresyviomis. Jų dienos suskaičiuotos – artėjant pirmosioms šalnoms visa kolonija žus, išskyrus apvaisintas naująsias motinėles, kurios išskris ieškoti saugaus prieglobsčio žiemojimui.

Angliavandenių paieškos: nuo nokstančių obuolių iki limonado stiklinės

Kadangi natūralių nektaro šaltinių sumažėja, vapsvos nukreipia dėmesį į viską, kas turi cukraus. Sode jas vilioja nokstantys, nukritę ar pratrūkę vaisiai – obuoliai, kriaušės, slyvos ir uogos.

Rekomenduojamas video

Tačiau žmogaus kaimynystė joms tampa tikru lobynu. Vėlyvą vasarą rengiami piknikai ar pietūs lauke neišvengiamai pritraukia šiuos vabzdžius. Saldesni gėrimai (limonadas, sultys, alus), uogienės, kepsnių padažai ir net atviros šiukšliadėžės tampa traukos centrais. Kadangi vapsvos yra nusilpusios ir ieško lengvo maisto, jos nebijo skristi tiesiai prie žmogaus burnos ar stiklinės.

Kodėl svarbu išlikti ramiam: adrenalino ir vapsvų ryšys

Pamačius arti zujančią vapsvą, natūrali žmogaus reakcija – išsigąsti, šaukti ar pulti mojuoti rankomis. Tačiau būtent ši fizinė ir emocinė reakcija dažniausiai ir tampa įgėlimo priežastimi. Viskas susiję su tuo, kaip vapsvos reaguoja į žmogaus kūno siunčiamus signalus pavojaus akimirką:

Prakaitas ir adrenalino kvapas. Kai žmogus pajunta baimę, jo organizme išsiskiria streso hormonas adrenalinas. Tai sukelia momentinį fiziologinį atsaką: pagreitėja širdies plakimas, pakyla kūno temperatūra ir suaktyvėja prakaitavimas. Vapsvos turi itin jautrią uoslę ir puikiai jaučia žmogaus prakaito sudėties pokyčius. Cheminius baimės signalus ir išsiskyrusius feromonus vabzdžiai suvokia ne kaip silpnumą, o kaip potencialią agresiją ar grėsmę, todėl pereina į gynybos režimą.
Staigūs judesiai ir oro gūsiai. Kai išsigandęs žmogus bando nustumti ar nukreipti vapsvą mojuodamas rankomis, jis sukelia staigius oro gūsius. Vapsvos regėjimas pritaikytas labai greitai užfiksuoti judesį. Bet koks staigus rankos mostas vabzdžiui atrodo kaip tiesioginis išpuolis prieš jį.
Feromonų grandininė reakcija. Jei išsigandęs žmogus vapsvą sutraiško ar smarkiai nubloškia, streso ištiktas arba žūstantis vabzdys į orą išskiria vadinamuosius pavojaus feromonus. Šie cheminiai junginiai veikia kaip pavojaus signalas kitoms netoliese esančioms vapsvoms. Užuodusios šį kvapą, kitos kolonijos narės tampa itin agresyvios ir puola grupėje.

Atsidūrus šalia vapsvos, svarbiausia taisyklė – išlaikyti ramybę. Užuot pasidavus adrenalinui, reikėtų užmerkti akis (jei vabzdys skraidžioja visai šalia veido), sulėtinti kvėpavimą ir kurį laiką pabūti visiškai ramiai arba lėtai, be staigių judesių atsitraukti į šalį. Vapsva, supratusi, kad objektas nėra nei maistas, nei grėsmė jos saugumui, greitai praras susidomėjimą ir nuskrids šalin.

Kaip saugiai elgtis ir išvengti įgėlimų?

Norint saugiai leisti laiką lauke vėlyvą vasarą ir rudenį, verta laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

Uždenkite maistą ir gėrimus. Lauke visada denkite stiklines, ypač nepermatomas skardines ar butelius – į vidų įskridusi ir nepastebėta vapsva gali įgelti į liežuvį ar gerklę, o tai kelia pavojų gyvybei.
Šalinkite viliojančius kvapus. Reguliariai rinkite nukritusius ir pūvančius vaisius sode. Šiukšlių dėžės turi būti sandariai uždarytos.
Neprovokuokite. Jei prie jūsų prisiartino vapsva, jokiu būdu nemojuokite rankomis, nešaukite ir nebėkite. Staigūs judesiai ir oro gūsiai skatina vapsvą gintis. Geriausia likti ramiam arba lėtai pasitraukti.
Būkite atsargūs dirbdami sode. Prieš pjaudami žolę ar genėdami krūmus, apžiūrėkite teritoriją ir įsitikinkite, ar aplinkui neskraido vabzdžiai iš vieno taško.
Nenaudokite stiprių kvepalų: Ryškūs gėlių kvapai ir ryškūs drabužiai pritraukia ieškančias maisto vapsvas.

Ką daryti įgėlus vapsvai?

Jei vapsva vis dėlto įgėlė, pirmiausia nuplaukite įgėlimo vietą vandeniu su muilu ir uždėkite šaltą kompresą, kad sumažėtų patinimas ir skausmas. Jei pasireiškia stipri alerginė reakcija (pasunkėjęs kvėpavimas, veido ar kaklo patinimas, svaigulys), būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Kaip egltis su vapsvų lizdais rudenį?

Ar verta naikinti vapsvų lizdą rudenį? Dažniausiai lizdų naikinti vėlyvą rudenį nebeverta – pirmosios šalnos pačios natūraliai sunaikins visą koloniją. Be to, vapsvos niekada negrįžta į tą patį lizdą kitais metais.

Tačiau jei lizdas yra pavojingoje vietoje (šalia durų, vaikų žaidimų aikštelėje) ir kelia grėsmę, jį naikinti reikia itin atsargiai:

Darykite tai vakare arba naktį: sutemus visi vabzdžiai grįžta į lizdą ir tampa pasyvūs, todėl rizika būti sugeltam yra mažiausia.
Dėvėkite apsauginius drabužius: apsirenkite storais drabužiais, mūvėkite pirštines, veidą uždenkite.
Naudokite saugumo priemones: saugiam naikinimui galima naudoti diatomitą (kvarco dulkes) arba specialias putas/purškalus. Kai kurie daržininkai vapsvų lizdus žemėje užpila dideliu kiekiu vandens su muilu vakare, kad užblokuotų išėjimus.

Vapsvos rudenį tampa agresyvios ne iš piktumo, o dėl natūralių išlikimo instinktų ir pasikeitusio biologinio ciklo. Suprasdami jų elgesio priežastis ir imdamiesi paprastų atsargumo priemonių, galime taikiai pasidalinti rudenėjančio sodo gėrybėmis ir išvengti skausmingų susidūrimų.