Jau mokyklos suole mums visiems teko susidurti su sąvoka „biologinė įvairovė“ ir nors kadaise ji skambėjo labai abstrakčiai ir greičiausiai neužsiliko atmintyje, šių dienų kontekste, esame kaip niekad priklausomi nuo biologinės įvairovės gerbūvio kūrimo ir išsaugojimo. Apie tai, kaip patys darome jai įtaką ir kaip susikurti klestinčią biologinę įvairovę savo kieme – skaitykite toliau.
Kas yra biologinė įvairovė?
Biologinė įvairovė – organizmų rūšių visuma ir įvairovė ekosistemoje ar ekosistemų kompleksuose, taip pat genetinė rūšies vidaus, pačių ekosistemų ir tarprūšinių santykių įvairovė. Biologinės įvairovės sąvoka dažnai taikoma apibūdinti ekologinės sistemos būsenai. Biologinę įvairovę sudaro visų gyvų organizmų rūšių, gyvenančių sausumos, paviršinių vandenų bei kitose ekosistemose visuma, jų buveinės, taip pat genetinė įvairovė.
Lietuvos biologinę įvairovę rūšių lygmenyje sudaro virš 20 000 gyvūnų, 6000 grybų, 1800 augalų.
Kuo biologinė įvairovė svarbi mums?
Biologinė įvairovė – tai ne tik sausas terminas ir skaičių eilutės. Kalbant apie biologinę įvairovę vertėtų įsivaizduoti sveikų ekosistemų kūrimą, kurios daro teigiamą poveikį, t.y., valo orą, palaiko sveiką dirvožemį, valo ir filtruoja vandenį. Sklandus šių natūralių procesų vyksmas palaiko įvairius gyvenimo ciklus ir galiausiai aprūpina mus maistu bei kitais ištekliais.
Dėl besikeičiančio klimato ir su tuo susijusių sezoninių pokyčių, šie natūralūs procesai vis dažniau sutrinka. Ši problema – biologinės įvairovės mažėjimas, t.y. spartėjantis rūšių, įskaitant augalus, mikrobus ir gyvūnus, skaičiaus ir populiacijos mažėjimas. Dauguma mokslininkų sutinka, kad rūšių nykimo tempas yra didžiausias bent jau nuo paskutinio ledynmečio ir tai, kad jį lemia įvairi žmogaus veikla. Norint išsaugoti sveiką planetą, labai svarbu sustabdyti rūšių nykimą.
Prie biologinės įvairovės pagerinimo galime prisidėti visi, turintys kiemus, sodus ar daržus. Tokie paprasti pokyčiai, kaip vietinių augalų ir nektaro gausių žiedų apdulkintojams auginimas, į jūsų kiemą privilios daugiau naudingų vabzdžių, o tai, savo ruožtu, sustiprins visą ekosistemą. Taip pat suteikdami prieglobstį ir papildomų buveinių bestuburiams ir žinduoliams, pagerinsite natūralią kenkėjų kontrolę.
Biologinės įvairovės teikiama nauda žmogui
- Biologinė įvairovė svarbi mūsų išlikimui. Beveik 75 proc. visų patvirtintų medicininių vaistų yra gaunama iš gamtos, o ieškodami naujų vaistų, mokslininkai remiasi augalų ir gyvūnų biologine įvairove. Iki šiol ištirta tik nedidelė dalis augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų vaistinių savybių, o tai reiškia, kad vis dar nepanaudotas didžiulis potencialas. Visgi nederėtų pamiršti, kad ne tik vaistai, bet ir visas maistas, kurį valgome, gaunamas iš gyvūnų ir augalų biologinės įvairovės, taip pat iš bičių ir drugelių, kurie apdulkina tuos augalus. Taip pat didžioji dalis pasaulio gėlo vandens gaunama iš miškų, o miškuose esanti organizmų įvairovė taip pat valo ir filtruoja vandenį.
- Biologinė įvairovė prisideda prie mūsų psichologinės sveikatos gerinimo. Spartus kasdieninio gyvenimo tempas prisideda prie mūsų negebėjimo susidoroti su stresu, sutelkti dėmesį ir spręsti problemas, o iš to neretai kyla pavojus susirgti psichikos ligomis. Atlikus tyrimą, kurio metu stresą patiriantys žmonės žiūrėjo į pievas su įvairiais augalais, paaiškėjo, kad labiausiai atsipalaidavę buvo tie žmonės, žiūrėję į tas pievas, kuriose augo bent 32 skirtingų rūšių augalai, o ne tik vienos rūšies. Kitame tyrime buvo nagrinėjimas vaizdas, kurį žmonės mato iš savo namų. Nustatyta, kad tų žmonių, iš kurių namų atsiveria vaizdas į daugybę įvairių augalų, krūmų ir medžių, kortizolio – vieno iš pagrindinių streso hormonų, kiekis buvo gerokai mažesnis.
- Kaip biologinė įvairovė gali mums pakenkti? Vis dėlto, biologinė įvairovė ne tik prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės gerinimo, ji taip pat gali mums ir pakenkti. Sezononės alergijos, uodai, erkės ir virusai – tai žalingos gamtos pasaulio pusės pavyzdžiai. Visgi didesnį susirūpinimą kelia tai, kad netvarus biologinės įvairovės valdymas, nykstant buveinėms ar prekiaujant laukiniais gyvūnais, gali padidinti sąveikos su infekcines ligas platinančiais gyvūnais riziką bei padidinti būsimų pandemijų tikimybę. Tai tik įrodo, kad būtina tvariai valdyti biologinę įvairovę, išsaugoti ekosistemas arba sustabdyti neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais ir augalais.
Biologinės įvairovės kūrimas savo kieme
Daug nereikia, kad padidintumėte įvairių rūšių laukinių gyvūnų skaičių savo sklype ar bent jų apsilankymų dažnumą. Augindami įvairius mėgstamus maisto šaltinius, tokius kaip: daug nektaro turinčius augalus, vaismedžius, uogakrūmius bei kurdami švairias natūralias buveines, pavyzdžiui, tvenkinius, aplinariumus, miško plotus, padarysite didžiulį poveikį.
Toliau dalijamės 8 paprastais būdais, kuriais visi galime pagerinti savo vietines ekosistemas.
Palepinkite apdulkintojus
Drugeliai, bitės, vapsvos ir kiti vabzdžiai – tai tik keletas apdulkintojų, kuriuos turime skatinti lankytis savo soduose.
Kai kurie augalai yra patrauklesni šiems apdulkintojams nei kiti – dėl savo žiedų spalvos, formos ar kvapo, todėl, jei juos įtrauksime į savo lysves, vazonus ir vejas, galėsime paskatinti šį gyvybiškai svarbų procesą.
Jonathanas Amesas, „Bacqyard Landscape Design“ vyriausiasis kraštovaizdžio dizaineris, sako, kad, užuot laikęsi vienodos vejos, įveskite įvairių augalų rūšių, kad būtų daugiau įvairovės. „Kita galimybė – auginti laukinių gėlių plotelį. Skirkite nedidelį sodo plotą gyvybingų laukinių gėlių mišiniui. Tai pritrauks apdulkintojus, pavyzdžiui, bites ir drugelius, ir sukurs mažą ekosistemą“.
Chaotiška sodininkystė: maištas prieš nusistovėjusias tradicijas ar žingsnis link gamtai palankesnio sodininkavimo?
Auginkite vietinius augalus
Vietinių augalų ir laukinių gėlių auginimas kieme – tai mažai priežiūros reikalaujantis sprendimas, taupantis jūsų laiką ir pinigus, o kartu didinantis jūsų kiemo biologinę įvairovę.
Vietinės augalų rūšys yra prisitaikiusios prie aplinkos, todėl natūraliai yra labiau atsparios sausrai, jos yra daugiametės, joms taip pat nereikia trąšų. Vietinė biologinė įvairovė natūraliai pritrauks daugiau naudingų gyvių, kurie juos pažįsta ir mėgsta.
Pakvieskite laukinius gyvūnus į svečius
Laukinių gyvūnų priviliojimas į kiemą – dar vienas būdas pagerinti biologinę įvairovę. Palaikydami natūralias mitybos grandines ir gyvybės ciklus, šie svečiai, nors kartais ir kelia problemų, gali daryti didžiulį teigiamą poveikį augalų ir dirvožemio sveikatai.
Paprasti pokyčiai, pavyzdžiui, tvoros ir sienos pakeičiamos gyvatvorėmis, pasodinami žemę dengiantys augalai, kurie suteikia pastogę ir prieglobstį, ir auginami vijokliniai augalai, kurie suteikia priedangą perintiems paukščiams ir jaunikliams, gali turėti didelį poveikį.
Palikus ilgai augti žolę ir skatinant augti vietines laukines gėles, kurios savaime pasisėja, veja gali tapti patrauklia vieta įvairiems laukiniams gyvūnams – nuo vabalų ir sraigių iki paukščių ir mažų žinduolių, kurie jais minta, taip pat plėšrūnų, pavyzdžiui, plėšriųjų paukščių ir lapių.
Dar vienas paprastas žingsnis – nebūti pernelyg tvarkingiems, kaip siūlo Mary Phillips, vietinių augalų ambasadorė ir Nacionalinės laukinės gamtos federacijos vietinių augalų buveinių ir sertifikavimo skyriaus vadovė. „Apsvarstykite galimybę kraštovaizdyje palikti nukritusius rąstus, lapus ir stovinčius tuščiavidurius stiebus. Jie suteikia prieglobstį ir žiemojimo vietas drugeliams ir kietiems naudingiems vabalams. Tokie skaidytojai, kaip sliekai ir pilvakojai, minta suyrančiomis medžiagomis ir į dirvožemį tiekia maistingąsias medžiagas“.
Sodinkite medžius
Savo kieme pasodinę medžių iš karto pritrauksite daugiau paukščių, vabzdžių ir žinduolių. Visiška mini ekosistema netrukus taps populiaria buveine įvairiems gyviams, kurie savo ruožtu padės kontroliuoti augalų kenkėjus, tokius kaip amarai, vapsvos ir vikšrai.
Be matomo grožio – įmantrios formos ir spalvos lapų, liesti malonios žievės, pavasarinio žydėjimo, vaisių ir sėklų rudenį – medžiai prie jūsų sodo sveikatos prisideda ir paslėptu būdu. Jų platus šaknų tinklas padeda surišti ir stabilizuoti dirvožemį, o tai gyvybiškai svarbu eroduojančioms nuokalnėms ir toms vietoms, kuriose dažnai ir smarkiai lyja.
Šaknys ne tik įtvirtina medį, bet ir atlieka kitas svarbias funkcijas – aprūpina augalą vandeniu ir maistinėmis medžiagomis, kaupia jų perteklių ir perduoda chemines medžiagas, kurios skatina augimą, lapų vystymąsi ir fotosintezę. Jos taip pat gali maitinti ir keisti aplink medį esantį dirvožemį, daugiausia pagal savo poreikius, gamindamos tam tikras chemines medžiagas. Tai vadinamieji alelopatiniai augalai, kurie gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį dirvožemio sveikatai ir tiesiogiai veikti aplinkinių augalų gerovę. Pavyzdžiui, juodasis graikinis riešutmedis gamina jugloną – nuodingą cheminę medžiagą, kuri ypač kenkia azalijoms, pušims ir beržams. Panašiomis tendencijomis pasižymi ir eukaliptai, pušys bei klevai, todėl tai yra svarbus aspektas sprendžiant dėl sėkmingų ir sveikų augalų derinių.
Vandens svarba
Vanduo, kaip labai svarbi biologiškai įvairaus sodo dalis, yra būtinas visai gyvybei – augalams, vabzdžiams ir laukiniams gyvūnams – palaikyti. Vanduo dažnai įtraukiamas į sodo dizainą dėl stresą mažinančių savybių ir akivaizdžių jutiminių pojūčių, tačiau taip pat svarbu nepamiršti jo kaip buveinės, maisto šaltinio svarbos.
Didesni tvenkiniai, upeliukai ir vingiuoti upeliai – visa tai yra įspūdingi dizaino elementai, sudarantys puikias sąlygas auginti įvairius specializuotus augalus, tokius kaip vandens lelijos, kurie savo ruožtu pritrauks daugiau sodo lankytojų.
Nuostabu, kokią įvairovę pritraukia net mažiausias vandens telkinys – nuo mikroskopinių organizmų iki nardančių vabalų, varlių, tritonų ir uodeguotųjų driežiukų.
Lietaus sodas: tvarus sprendimas lietaus vandens valdymui
Pilkųjų zonų apždeldinimas
Augalais apželdinus miesto kiemus arba kiemus, kuriuose daugiausiai yra kietas kraštovaizdis, ne tik sušvelninsite erdvę, suteikdami jai daugiau žavesio savo žaluma ir žiedais, bet ir sukursite naudingą buveinę laukinei gamtai.
Gėlynas prie namo sienos: kaip sukurti nuostabią aplinką daugiabučio kieme
Augindami vijoklinius augalus ant arkų, pergolių ir pavėsinių, dengdami sienas ir tvoras gyvais žaliaisiais skydais iš lapų ar daržovių, ant stogų įrengdami laukinių gėlių pievas, padidinsite neįkainojamų apdulkintojų ir paukščių maisto šaltinį, taip pat suteiksite jiems prieglobstį ir vietą veistis.
Kiemo ir artimiausios aplinkos apželdinimo nauda tuo nesibaigia, yra įrodymų, kad aplink namus augantys želdiniai gali padėti valdyti mini klimatą – palaikyti vėsesnę temperatūrą ir slopinti triukšmą aplinkui.
Atsisakykite cheminių medžiagų
Pritaikę sodininkavimo ir kiemo priežiūros įpročius ir sumažinę pesticidų ir kitų kenksmingų medžiagų naudojimą, galite labai padidinti biologinę įvairovę. Vabzdžius naikinančių cheminių medžiagų pakeitimas natūralesniais kenkėjų kontrolės metodais gali laikinai pakeisti natūralią sodo pusiausvyrą, tačiau poveikis greitai išsilygins ir turės mažiau ilgalaikio neigiamo poveikio naudingųjų vabzdžių populiacijoms, mitybos grandinėms ir dirvožemio sveikatai.
Yra daugybė galimybių – nuo paprastų buitinių priemonių, tokių kaip kavos tirščiai, aitriosios paprikos milteliai, actas ar citrinų sultys, iki gyvų kenkėjų kontrolės priemonių, tokių kaip nematodai ir boružėlės.
Siekiant atbaidyti įkyrius lapus graužiančius vabzdžius, galima auginti specifinius augalus, pavyzdžiui, svogūnus ir chrizantemas – vadinamuosius augalus gaudykles. Kitas labai veiksmingas sprendimas – pritraukti natūralius plėšrūnus į savo kiemą: paukščiai, varlės ir rupūžės – visi jie minta kopūstiniais lapgraužiais, amarais, šliužais ir sraigėmis, ir tai tik keletas sodo kenkėjų. Paskatinkite juos apsilankyti probleminėse vietose, pavyzdžiui, tam tikruose pasėliuose ar žydinčių gėlių gėlynuose, pridėdami žemę dengiančių augalų, tinkamų lizdaviečių ir pnš.
Nepamirškite išjungti šviesos
Šviesos tarša niokoja vabzdžius, paukščius, šikšnosparnius, varliagyvius ir kitus gyvus organizmus. Ji gali turėti įtakos jų dauginimuisi, mitybai, miegui, plėšrumui ir kt. Štai keletas pavyzdžių iš vabzdžių pasaulio:
- Daugelį kandžių ir kitų naktinių vabzdžių traukia šviesos. Manydami, kad jos yra mėnulis, jie visą naktį sukasi aplink šviesą ir skraido iki išsekimo. Apie trečdalis jų žūva iki ryto nuo išsekimo arba nuo plėšrūnų.
- Šviesos trukdo vabzdžiams, kurie naudojasi bioliuminescencija, kad pritrauktų partnerius.
- Vabzdžiai dažnai supainioja šviesos atspindžius gatvėse ir šaligatviuose su vandens telkiniais, todėl kiaušinėlius deda ant kietų dangų, o ne į upelius.
- Vabzdžius traukia žibintai – pavyzdžiui, kasmet Vokietijos greitkeliuose dėl žibintų žūsta 100 mlrd. vabzdžių.
Poveikį patiria daugybė kitų gyvybės rūšių, įskaitant paukščius, šikšnosparnius, varles ir vėžlius. Šviesos keičia migruojančių paukščių kelią, klaidina kiaušinius dedančius jūrų vėžlius. Vis labiau apšviesdami naktinį dangų (šiuo metu šviesos tarša veikia beveik 20 proc. planetos sausumos paviršiaus), į chaosą įtraukiame vis daugiau natūralių ekosistemų.
Norėdami išvengti daromos žalos, galite atsikratyti bet kokio lauko apšvietimo, kuris nėra būtinas saugumui ar prieinamumui užtikrinti, taip pat pasirūpinkite, kad visi likę šviestuvai būtų su laikmačiais arba, dar geriau – judesio jutikliu.
Šaltiniai:
https://www.homesandgardens.com/gardens/how-to-boost-biodiversity
https://theconversation.com/biodiversity-how-our-health-and-happiness
https://www.rewildingmag.com/5-ways-to-boost-biodiversity-in-your-yard/
Biologinės įvairovės apsauga – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (lrv.lt)
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
Rekomenduojamas video
