Skip to content

Porai – švelnesnio skonio svogūno giminaičiai

  • by
Poras – švelnesnio skonio svogūno giminaitis
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Daržiniai porai – švelnaus skonio bei malonaus aromato svogūninė daržovė, ne tokia aštri kaip jo populiarusis „pusbrolis“ valgomasis svogūnas. Porai priklauso česnakinių augalų šeimai, jie kilę iš Viduržemio jūros regiono. Manoma, kad porų auginimas Lietuvoje pradėjo plisti XVI amžiuje, kuomet ši daržovė buvo atvežta iš kitų šalių.

Porai yra dvimečiai augalai. Jų svogūnas pailgas, žiedynstiebis užauga iki 120 cm. Porų lapai pailgi, linijiški ar lancetiški, žalsvi ar melsvai žali, mėsingi. Rausvi, žalsvi, purpuriniai porų žiedai susitelkę į rutulio formos žiedyną. Smulkios sėklos subręsta vaisiuje-dėžutėje.

Pirmaisiais gyvenimo metais poras augina 3-6 cm pločio, 40-60 cm ilgio lapus (laiškus), kurie sudaro netikrą baltą 2-8 cm pločio ir 10-12 cm ilgio svogūną. Antraisiais metais, birželio-liepos mėnesiais, augalas išaugina ilgą žiedkotį, išskleidžia žiedus, o rugpjūtį arba rugsėjį sunoksta jo sėklos, išlaikančios daigumą dvejus metus.

Porų veislės

Daržinis poras (Allium porrum) yra česnakinių šeimos Allium genties augalų rūšis. Kitos šiai genčiai priklausančios gerai žinomos daržovės, besigiminiuojančios su poru, yra svogūnai ir česnakai.

Yra išvesta įvairaus ankstyvumo porų veislių.

  • Ankstyvesnių veislių porai yra šviesesni, dažniausiai tokių porų stiebai užauga ilgesni, o jų aromatas būna švelnesnis. Tokių veislių porų vegetacinis periodas trunka 130-150 dienų. Ankstyvosios derlingos porų veislės: „Linkoln“, „Merlin“, „Lancia“, „Sprintan F1“.
  • Vidutinio vėlyvumo veislių porai tamsesni, trumpesniais stiebais, aštresnio skonio bei aromato. Šie porai subręsta rudenį. Vidutinio vėlyvumo veislės – „Lancelot“, „Columbus“, „Jolant“, „Kampus“. Šios porų veislės nėra tokios derlingos kaip ankstyvosios, tačiau pasižymi geresne kokybe. Joms subręsti reikia 150–180 dienų.
  • Pačios vėlyviausios (žieminės) porų veislės turi trumpus stiebus, jų lapai melsvai žali, platūs, dažnai su vaškiniu apnašu. Tai „Forrest“, „Bandit“, „Ginka“ veislės, jos atsparios šalčiui. Vėlyvųjų veislių porai sunoksta daugiau nei per 180 dienų. Jų produktyvumas toks pat kaip ir vidutinio vėlyvumo veislių, tačiau jos gali būti sandėliuojamos ilgiau.
Porų sodinimas

Porų sodinimas

Porai dažniausiai sodinami į lauką daigais, išaugintais šiltnamyje ar kambaryje. Porai sėjami kovo mėnesį. Sėklos sėjamos į daigams skirtą žemių mišinį. Norint, kad sėklos greičiau sudygtų, galima apie parą laiko jas pamirkyti. Porai nelabai mėgsta būti pikuojami, tad juos iš karto reikia sėti bent 3-4 cm atstumu vienus nuo kitų. Pasėtos sėklos papurškiamos vandeniu ir uždengiamos polietileno plėvele. Pasėliai laikomi šviesioje bei šiltoje patalpoje, kasdien vėdinami nudengiant plėvelę. Porų sėklos sudygsta maždaug per dvi savaites. Taisyklingai išauginti daigai yra tvirti, jų stiebo storis siekia 5-6 mm. Norėdami sustiprinti porų daigus, galite pakirpti jų lapus.

Gegužės viduryje, sužydus ievoms, 50-60 dienų porų daigai sodinami į lauką. Porai mėgsta saulėtas, šviesias vietas. Porams parenkama panaši dirva kaip ir svogūnams – silpno ar neutralaus rūgštingumo (pH 6,5-7,5) priesmėlis ar lengvas priemolis. Dirvą iš rudens galima patręšti mėšlu. Porų daigai sodinami eilėmis, paliekant 45-60 cm pločio tarpueilius. Eilėse tarp daigų reikia išlaikyti 15-20 cm atstumą. Sodinukai įterpiami į žemę pakankamai giliai – iki žalių lapų.

Anksti pavasarį (balandį) arba prieš žiemą porus galima sėti ir tiesiai į dirvą.

Porų auginimas ir priežiūra

Svarbiausi porų priežiūros darbai – tarpueilių purenimas ir kaupimas. Porus kaupiant užauga ilgesnė baltoji svogūno dalis. Pradedant vidurvasariu, per augimo sezoną porus reikia apkaupti 2-3 kartus.

Laikantis sausiems orams porus reikia reguliariai laistyti. Pirmosiomis dienomis po sodinukų pasodinimo lysvė nelaistoma, o augalai laistomi kartą per penkias dienas, skiriant vienam lysvės kvadratiniam metrui 10–15 litrų vandens. Stenkitės nelieti vandens ant porų lapų, nes tai gali skatinti grybinių ligų atsiradimą.

Porus vertėtų tręšti 3-4 kartus per sezoną. Pirmą kartą jie tręšiami praėjus trims savaitėms po pasodinimo. Tręšimui tinka amonio salietra, organinės trąšos, gerai perpuvęs kompostas. Porai taip pat gerai dera, jei palaistomi srutomis.

Porų laikymas per žiemą

Porų laikymas per žiemą

Subrendę porai išraunami maistui pagal poreikį, kiti paliekami toliau bręsti. Vėlyvieji porai, skirti saugoti per žiemą, nuimami vėlai rudenį, kadangi jie atsparūs šalčiams. Juos reikėtų išsikasti iki spalio pabaigos, kitaip prasidėjus nuolatiniams šalčiams ir sušalus žemei, jų išsikasti nebebus įmanoma.  

Vėlyvųjų veislių porus ir porų pasodus (augalus, skirtus sėkloms išauginti) galima laikyti lauke per žiemą neišrautus. Tokiu atveju, juos patartina mulčiuoti. Atėjus pavasariui, porai toliau augs. Porus, paliktus per žiemą lysvėse, gegužę reikėtų nukasti, kitaip jie pradės žydėti ir praras savo maistinę vertę. Pasodai paliekami žydėjimui bei sėklų brandinimui.

Maistui skirti išrauti porai laikomi rūsyje, smėlyje. Optimaliausia rūsio temperatūra jiems nuo -1 oC iki +1 oC, oro drėgnumas – apie 85 proc. Porai taip išsilaiko nuo vieno iki kelių mėnesių.

Porų galima ir užsišaldyti. Porams laikyti šaldiklyje pasirinkite geriausios kokybės augalus, nupjaukite jų šaknis ir lapus, atvėsinkite iki 0 oC, tada greitai išdėliokite 6-8 stiebus į perforuotus plastikinius maišelius ir laikykite -5 oC temperatūroje 4-5 mėnesius. Porai laikomi ir susmulkinti: nuplauti, išdžiovinti ir supjaustyti jų laiškai iki 5 cm storio sluoksniu sudedami į plastikinius maišelius ir laikomi šaldiklyje.

Porų auginimas ir priežiūra

Porų ligos

Nors porai nereiklūs auginimo sąlygoms, kartais jie suserga tam tikromis ligomis. Viena žalingiausių porų ligų – netikroji miltligė. Ši grybinė liga plinta vasaros viduryje, laikantis drėgniems, apniukusiems orams. Jos požymiai – ant porų laiškų atsiradusios pailgos, gelsvos, kampuotos dėmės, kartais jos panašios į mozaiką. Plėsdamosios jos apima vis didesnę laiškų dalį. Paveikti ligos porų lapai pajuosta, džiūsta. Ligos sukėlėjus perneša vėjas. Netikrosios miltligės sukėlėjai nežiemoja dirvoje likusiose augalų liekanose, šiai ligai neturi įtakos sėjomaina. Užpuolus netikrajai miltligei patartina naudoti fungicidus.

Kita porus paveikianti liga – kekerinis (pilkasis) puvinys. Jis pažeidžia tiek antžeminę, tiek požeminę augalo dalį. Kekerinis puvinys sugadina ir saugojimui paruoštą porų derlių, jei patalpoje, kur jis sandėliuojamas, yra pernelyg drėgna. Kekerinio puvinio sukėlėjai išsilaiko dirvožemyje, sėklose, augalų liekanose nuėmus derlių. Kad liga neplistų, ligotų augalų liekanos turi būti sunaikinamos, o nuėmus derlių, dirvą reikia giliai suarti. Ligai stabdyti naudojami fungicidiniai preparatai.

Porų kenkėjai

Neaplenkia porų ir daržovių užkrimsti mėgstantys kenkėjai. Vienas iš tokių – svogūninė musė. Ji kenkia porams, svogūnams, česnakams. Svogūninės musės lervos įsigraužia į svogūninį augalą ties lapų pamatu ir vystosi apie 3 savaites, po to virsta lėliukėmis dirvoje šalia pažeisto augalo. Svogūninės musės pažeisti augalai skursta, prastai auga, jų lapai vysta ir gelsta. Su svogūninėmis musėmis kovojama cheminėmis priemonėmis, taip pat prekyboje galima rasti nematodų – smulkių naudingųjų vabzdžių, kurie minta svogūninių musių lervomis taip jas naikindami.

Pažeidžia porus ir svogūninė kandis. Šis kenkėjas pažeidžia laiškus, ypač jų viršūnes. Laiškuose matomos šviesios išilginės dėmės, jie ima gelsti, džiūsta. Svogūnines kandis naikinkite specializuotomis priemonėmis, o ant porų suradę baltų, lyg tinklinių, kokonų, juos naikinkite.

Porai – vertingas maisto produktas

Porai – vertingas maisto produktas

Porai pasižymi švelniu, svogūną primenančiu skoniu bei vertingomis maistinėmis savybėmis. Valgomoji augalo dalis – tai lapų apvalkalų ryšulėlis, kuris kartais klaidingai vadinamas stiebu. Ypač maistinga yra baltoji porų dalis. Poruose gausu žmogaus organizmui reikalingų medžiagų, ypač mineralinių – kalio, kalcio, fosforo, natrio, geležies, mangano. Yra C, K, B grupės vitaminų, eterinio aliejaus, folio rūgšties.

Porai valgomi tiek žali, tiek apdoroti terminiu būdu. Dažniausiai jie vartojami kaip prieskoniai, jų dedama į salotas, karštuosius patiekalus, troškinius, padažus, populiari yra trintų porų sriuba. Prieš naudojimą porai kruopščiai nuplaunami, nes tarp jų lapų patenka žemių. Žalieji porų lapai patrumpinami, nupjaunamos šaknys. Supjaustytą porą reikia gana greitai suvartoti, nes ilgai laikomas supjaustytas jis apkarsta.

Porai turi daug ląstelienos, kuri gerina virškinimą. Ši daržovė pasižymi antibakteriniu bei antioksidaciniu poveikiu. Reguliariai valgant porų, iš organizmo šalinami šlakai, skysčio sankaupos.

Naudoti šaltiniai:
https://www.wikipedia.org
https://www.rhs.org.uk
https://floristics.info
https://manoukis.lt
https://www.vle.lt
Svetika P., Baranauskienė M., Kmitas A. ir kt. Daržininkystė. Sudarė Svetika P., Palaima K. Vilnius, 1995

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex