Skip to content

Svogūnai – ant palangės ir darže

Svogūnai – ant palangės ir darže
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Valgomieji svogūnai (Allium cepa L.) – tai česnakų šeimai ir česnakų genčiai priklausanti rūšis. Svogūniniai augalai turi bene daugiausiai išvestų veislių pasaulyje. Augalai auginami Europoje, JAV, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Svogūnas dažniausiai yra dvimetis arba daugiametis augalas, tačiau paprastai jo derlius nuimamas jau pirmąjį vegetacijos sezoną.

Išaugantys iš svogūnėlio lapai yra statūs, pailgi, tuščiaviduriai žalsvos ar melsvos spalvos „vamzdeliai“, dar vadinami svogūno laiškais. Svogūnėlis yra požeminė stiebo dalis, kuri augant plečiasi ir didėja. Šaknys kuokštinės. Palikus svogūną per žiemą dirvoje, kitąmet pavasarį svogūnas išleidžia naujus lapus ir tvirtą stiebą, ant kurio užauga žiedynas. Žiedynas – tai apvalios formos baltos (violetinės) spalvos skėtis. Sėklos – juodi blizgūs grūdeliai.

Valgomieji svogūnai

Valgomieji svogūnai, dėl ropės formos gumbo dar vadinami ropiniais svogūnais, kulinarijoje pagal svogūnų skonį, savotišką veislių išvaizdą ir spalvą skirstomi į:

  • Geltonieji arba rudieji svogūnai – populiariausi ir universaliausi svogūnai maistui, pasižymintys subalansuotu, ne per saldžiu ir ne per aštriu skoniu. Dažniausiai jie yra apvalios formos su plonu rusvu lukštu. Tokie yra  „Sturon“, „Stuttgarter“, „Stuborn“, „Corrado veislės svogūnai.
  • Raudonieji (violetiniai) svogūnai – išsiskiria rausvai violetinės spalvos žievele ir labai aštriu skoniu. Auginamos veislės „Grenada“, „Karmen“, „Red Baron“.
  • Baltieji svogūnai – turi ploną baltą „popierinį“ lukštą ir baltą minkštimą, o skonis labai švelnus, jie sultingai traškūs. Lietuvoje žinomos „Botana“, „Snow ball“, „Albion“, „The Kelsae“ veislės.
  • Saldieji svogūnai – labai panašūs į geltonuosius, jie yra saldūs ir dažniausiai dideli. Tai būtų „Globo“, „Exhibition“ veislės.
Valgomieji svogūnai

Laiškiniai svogūnai

Laiškiniai svogūnai (angl. Scallions) dar vadinami žaliaisiais, kiniškais, pavasariniais svogūnais. Jie sudaryti iš ilgų tuščiavidurių laiškų, išaugusių iš mažo svogūnėlio, kuris, priklausomai nuo metų laiko ir veislės, gali būti stambus arba siauras, baltas arba violetinis. Šie svogūnai yra aromatingi, pikantiškai gaivūs. Veislės: „Parade“, „Witte van Lissabon“, „Kaigaro“.

Žieminiai svogūnai

Žieminiai svogūnai (tuščialaiškiai česnakai) – naujai į Lietuvą įvedama svogūnų rūšis. Daugiametis augalas neformuoja svogūnėlio, jis augina lapus (laiškus), kurie ir yra vartojami, tad gali būti vartojamas kone ištisus metus. Švelnaus skonio, vasaros metu skonis kiek aštresnis. Veislės: „Shakespeare“, „Bajkal“, „Winter Nest“.

Kitokie „svogūnai“

Askaloniniai česnakai (šalotai) – pailgos formos, sudarytas iš dviejų skiltelių svogūnėlis, ruda luobele. Jie yra saldaus, bet švelnaus skonio su aštriu, beveik česnakiniu prieskoniu ir aštriu poskoniu. Auginamos „Ambition“, „Toto“, „Zebrune“ veislės šalotai.

Porai – pailgos formos dideliais pailgais lapais augalai. Lapai retai naudojami. Jų aštrus skonis yra žemiškesnis nei kitų svogūnų, todėl jie yra unikalus pasirinkimas. Lietuvoje auginamos „Terminal“, „Albos“, „Tango“, „Lancelot“ veislės porai.

Meškinis česnakas – stipraus skonio ir labiau primena česnaką nei svogūną. Lietuvoje auga natūraliai miškuose, bet augalą galima užsiauginti iš sėklų, įsigytų specializuotose prekybos vietose.

Perliniai svogūnai – maži baltos spalvos svogūnėliai, vertinami dėl saldaus, švelnaus skonio. Auginama veislė „De Barletta“,

Askaloniniai česnakai - šalotai
Askaloniniai česnakai – šalotai

Svogūnų dauginimo būdai ir sodinimas

Svogūnai, kaip ir daugelis augalų, gali būti dauginami įvairiais būdais: sėklomis, sėjinukais, daigais ir vegetatyviniu būdu.

  • Svogūnų sėklos sėjamos į dirvą anksti pavasarį arba vasarą. Kad svogūnai sudygtų iš sėklų, dirvoje turi būti ne mažiau kaip 10 °C, todėl juos reikėtų pradėti auginti patalpoje likus maždaug 6 savaitėms iki persodinimo į daržą. Sėjant rudenį, sėklų sėjama ketvirtadaliu daugiau, pasėlis mulčiuojamas.
  • Sėjinukais dauginami svogūnai sodinami balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Tinkamiausi sodinimui yra 12–15 mm skersmens sėjinukai, nes per dideli gali formuoti žiedynus. Sodinami 1–3 cm gylyje (neužkasti per giliai) ir 5–15 cm atstumu vienas nuo kito. Sodinukai gali atlaikyti nedidelius šalčius, o jų prigijimo sėkmė dirvožemyje yra didesnė nei tiesiogiai sėjamų sėklų ar persodinamų augalų.
  • Svogūnų daigai išauginami šildomuose šiltnamiuose. Į lauko dirvožemį daigai sodinami gegužės pradžioje, kai turi 2-3 lapus, o kaklelis yra 2-4 mm storio. Sodinama eilėmis, kur atstumai tarp daigų paliekami 6-10 cm, o tarp eilių – 45 cm.
  • Vegetatyviniu būdu (svogūnais) gali būti padauginti daugiagalviai (daugializdžiai) svogūnai, t. y. tam tikras valgomojo svogūno porūšis. Kadangi svogūnas formuoja atskiras ropeles, jos gali būti atskirtos ir pasodintos į dirvą. Sodinama pavasarį, kai ropelės būna 2 cm skersmens.
Laiškiniai svogūnai

Svogūnų auginimas ir priežiūra

Vieta. Svogūnams reikia parinkti neutralaus pH, puveningą, lengvą priemolį arba priesmėlį. Dirba turėtų būti gana gerai drenuojama, puri ir nesuspausta. Jie mėgsta saulėtą, kitų augalų neužgožtą vietą.

Laistymas. Paprastai, jei naudojamas lengvas mulčias, svogūnų nereikia nuolat laistyti, pakanka lietaus vandens. Laistoma daugiau, jei norima išauginti saldesnius svogūnus. Taip pat, karščio metu laistoma dažniau, jei norima išvengti svogūnų išgulimo.

Mulčiavimas. Tarp eilučių mulčiuokite šiaudais, kad sulaikytumėte drėgmę ir nuslopintumėte piktžoles.

Tręšimas. Sodinimo metu tręšiama azoto trąšomis. Prieš sodinimą patariama įberti komposto: iškasti dirvoje maždaug 5 cm gylio ir 7 cm pločio tranšėją, o paskui ją užpilti 1 cm komposto. Kas kelias savaites tręšiama azotu praturtintomis trąšomis, kad svogūnai būtų dideli.

Derliaus nuėmimas. Svogūnų derlius nuimamas sausu oru vasaros viduryje-pabaigoje, kai lapai nuruduoja ir sunyksta. Svogūnai išraunami, trumpai padžiovinami (kol nubyra žemės), nupjaunamos šaknys ir sunykę lapai, paliekant 2–5 cm uodegėlę.

Svogūnų laiškai ant palangės

Kaip užsiauginti svogūnų laiškus ant palangės?

Svogūnų laiškus puikiai galima užsiauginti ir ant palangės. Yra galimi du būdai:

  • Tradiciniu horizontaliuoju būdu subrendusios svogūnų galvos arba sodinukai sodinami į vazoną su kompostine žeme arba į stiklinę su vandeniu. Svogūnas turėtų būti trečdaliu išsikišęs virš dirvos ar vandens linijos.
  • Vertikalusis būdas. Plastikinis butelis pripildomas kompostine žeme, padaromas svogūno galvos dydžio kiaurymės ir į jas įsodinami svogūnai.

Norint paspartinti šaknų ir laiškų augimą, svogūnus galima pamirkyti šiltame vandenyje (30–36 °C) maždaug 12 valandų. Tai sutrumpins laiką, reikalingą laiškams išdygti. Taip pat galima aštriu peiliu nupjauti pačią svogūnėlio viršūnę, kad išryškėtų mėsingos žievelės (svarbu nenupjauti per daug). Tai pagreitins laiškų pasirodymą 2–4 dienomis. Geriausia temperatūra greitam lapų augimui patalpoje yra 20–25 °C. Taip auginami svogūnai nėra itin jautrūs šviesai ir gerai vystosi net tada, kai dienos trumpos. Svarbu nuolat laistyti vazonėlius.

Svogūnų derliaus laikymas

Sandėliuoti galima geltonuosius, baltuosius ir saldžiuosius svogūnus. Juos reikėtų laikyti tamsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, idealiausiai 4–15 °C temperatūroje. Laikymui tinka naudoti dėžutes, krepšelius, tinklinius maišelius, nailonines kojines. Taip pat puikiai išlaikyti svogūnus galima juos supinant į pynę ir pakabinant arba paprasčiausiai paskleidžiant ant laikraščiais išklotų grindų. Palaikant tokias sąlygas, geltonieji svogūnai išlaikomi apie  3–4 savaites, saldieji – 1-2 savaites. Saldžiuosius svogūnus galima laikyti ir šaldytuve; jų tinkamumo vartoti terminas yra apie 1 mėnesį. Kitų tipų svogūnai vartojami švieži.

Didžiausi svogūnų aplinkos priešai yra drėgmė ir šviesos poveikis. Negalima svogūnų laikyti plastikiniuose maišeliuose – dėl užsilaikiusios drėgmės juose gali atsirasti pelėsis arba svogūnai gali sudygti.

Svogūnų derliaus laikymas

Svogūnų ligos ir kenkėjai

Svogūnai dažniausiai serga šiomis ligomis: netikroji miltligė, kekerinis puvinys, galveninis puvinys, svogūnų fuzariozė, pelėjūninis puvinys, alternariozė, sklerotinis puvinys, bakterinis puvinys.

Ligų priežastys: drėgmės perteklius, prasta oro cirkuliacija, netinkamos sandėliavimo sąlygos, mechaninis svogūnų pažeidimas, nekokybiškos svogūnų sėklos ar sėjinukai.

Svogūnus puola ir biologiniai kenkėjai: svogūninė musė, svogūninė kandis, tabakinis tripsas svogūninė žiedmusė, svogūninis stiebinis nematodas.

Ką dar svarbu žinoti apie svogūnus

Svogūnai yra nuodingi šunims, katėms, jūrų kiaulytėms ir daugeliui kitų gyvūnų, tad maistu, turinčių sudėtyje svogūnų, negalima šerti gyvūnų.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/svogunai/
https://www.epicurious.com/expert-advice/10-common-types-of-onions-and-the-best-way-to-use-each-article
https://en.wikipedia.org/wiki/Onion
https://www.almanac.com/plant/onions
https://www.lammc.lt/data/public/uploads/2020/05/ikok_svogunai.pdf
https://spbttp.ru/en/luk-na-podokonnike-v-plastikovoi-butylke-luk-v-plastikovoi-butylke/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
1 Komentuoti
Seniausi
Naujausi Daugiausiai įvertinti
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
trackback
Ūkininkų galvos skausmas – kolorado vabalai. Veiksmingiausi naikinimo būdai
prieš 8 mėnesius

[…] ašaroti ne tik žmonės – juose esantys fitonicidai atbaido įvairius parazitus ir jų lervas. Sodinti svogūnus ir česnakus tarp bulvių verta ir todėl, kad jie sumažina vėlyvųjų bulvių puvimo […]

1
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex