Skroblas – medis, viliojantis dekoratyvinių formų įvairove ir tinkamas gyvatvorėms

Jeigu nežinote, kaip pagyvinti savo kiemą, skroblas gali būti puikus pasirinkimas. Šis medis pasižymi dekoratyvinių formų gausa, kurias įmanoma pritaikyti tiek kompaktiškose kiemo erdvėse, tiek skvero želdynuose ar alėjose. Negana to, iš skroblo itin patogu formuoti gana aukštas, greitai augančias gyvatvores, kurios nenusileidžia įprastoms tujų gyvatvorėms.

Reikia nepamiršti ir skroblo medienos, mat ši laikoma kiečiausia Europoje ir yra tinkama smulkiems, patvariems medienos dirbiniams gaminti. Greičiausiai, išgauti medienos iš savo kieme auginto, bet nupjauto skroblo neteks, nes jo atsparumas šalčiui, kenkėjams, ligoms ir būdingas ilgaamžiškumas neleis to padaryti. Kviečiame pažinti šį medį, jo sodinimo ypatumus ir atnešamą naudą.

Kaip atrodo skroblas?

Paprastasis skroblas (Carpinus betulus) – aukštas, iki 20–25 metrų užaugantis lapuotis medis (kartais auga kaip krūmas), priklausantis lazdyninių (Corylaceae) šeimai. Kol skroblas jaunas, jo laja kiaušiniška, o vėliau suapvalėja ir tampa rutuliška, skėtiška. Skroblo kamienas labai šakotas, todėl retesnių skroblynų ar pavienių medžių šakos pradeda augti jau 2–3 metrų aukštyje.

Senų šakų ir kamieno žievė šviesiai pilka, lygi, plona. Ovalūs, ištęstai kiaušiniškos formos su smailėjančiu galiuku lapai yra 5–12 cm ilgio ir 3–5 cm pločio su dantytu krašteliu ir tiesių, įspaustų gyslų raštu. Rudenį jie tampa nuo aukso geltonos iki nežymiai oranžinės spalvos, galiausiai paruduoja. Dauguma jų išlieka ant medžio per visą žiemą.

Anksti pavasarį kartu su besiskleidžiančiais lapais skroblas pražysta vienanamiais žirginėliais. Rugsėjį–spalį sunoksta jo vaisiai – pilkai žalsvos ar gelsvos spalvos 5–9 mm ilgio riešutėliai. Medis skroblas gali gyventi 200–300 metų.

Lietuvoje skroblas paplitęs labai specifiškai, nes čia baigiasi jo šiaurrytinio augimo arealo riba. Skroblas auga vakarinėje ir pietinėje šalies dalyje, o Šiaurės ir Rytų Lietuvoje jo jau nebesutiksite. Kitur paplitęs Vidurio ir Pietų Europoje, Kryme, Kaukazo srityje, Ukrainoje.

Kaip atskirti nuo kitų medžių?

Skroblai labai panašūs į savo giminaičius medžius bukus. Tiek lapai, tiek žievė abiejų augalų beveik vienodi, tačiau atkreipiant dėmesį į detales, galima juos atskirti.

Skroblas pasižymi mažesniais ir giliau rievėtais lapais, kurių kraštas smulkiai dantytas, palyginus su buko banguotais lapų kraštais. Jo kamienas rievėtas, giliai vagotas, o buko lygus, tiesus.

Skroblų formos, veislės ir kiti variantai

Paprastasis skroblas – būtent šis medis, laukinė jo „versija“ (ne formos ar veislės) naudojama tankioms, suaugančioms gyvatvorėms formuoti. Medis greitai auga, natūraliai užauga iki 15–25 m aukščio, tačiau želdyne ar kieme pasiekia tokį aukštį, kiek jam leidžiama augti. Tokiu atveju, aukštis svyruoja tarp 2–4 metrų aukščio.

Formuoti skroblai – dekoratyviniais tikslais medelynuose galima įsigyti nemažų paprastojo skroblo medelių (apie 1,8 m aukščio sodinukų), kurių laja griežtai suformuota. Formos gali būti labai įvairios: kvadratas, siena, piramidė, skėtis, kūgis, špalerinė forma.

„Monumentalis“ – medis su labai kompaktiška piramidės formos laja (labai primena eglės lają). Šis koloninis skroblas nors ir lėtai auga, pasiekia 4 metrų aukštį, o lajos plotis iki 1,8 m.

„Pendula“ – svyranti skroblo forma su nulinkusiomis žemyn šakomis. Medis auga gana plačia 4–5 m skersmens laja, o užaugamas aukštis priklauso nuo įskiepijimo vietos.

„Fastigiata“ – medis formuoja ilgą, ištįsusią ir siaurą lają su aukštyn kylančiomis šakomis. Skroblas fastigiata siekia iki 10 metrų, o plotis – iki 3 metrų.

„Lucas“ – koloninis skroblas kūgiška, tankia laja, kuri kiek platesnė negu „Fastigiata“. Dekoratyvinis medis sodinamas želdynuose kaip akcentas. Užauga iki 8–12 m ir 2,5–4 m pločio.

„Columnaris nana“ – nykštukinė skroblo veislė, kurios aukštis tesiekia 0,5–2 metrus ir 0,5–1 m plotį. Tinkamas auginti mažose erdvėse, turi kompaktišką, tankią lają, kurios forma varijuoja nuo ovalios iki pirimidiškos.

„Frans Fontane“ – koloninės formos 8–10 m aukščio ir 2–3 m pločio medis. Veislė pasižymi nereiklumu dirvos struktūrai ir pH, o išvaizda elegantiška, simetriška.

„Quercifolia“ – šis dekoratyvinis skroblas išsiskiria ne savo laja, o lapais, kurie yra stiprokai karpyti ir primena ąžuolo lapus. Medis nereiklus dirvai, užauga iki 10–12 metrų.

„Foliis Argenteovariegatis Pendula“ – turbūt labiausiai išsiskirianti skroblo veislė. Medžio šakos auga horizontaliai, o galai svyra. Jo lapai pavasarį–vasarą būna margi, baltai dėmėti. Laja taip pat įspūdinga – rutuliška arba skėtiška, labiau primena krūmą, kuris užauga 2 m aukščio ir 2 m pločio.

Skroblo auginimas

Vieta. Skroblui patinka saulėta ir dalinai pavėsinga vieta, bet iš bėdos gali augti ir pavėsyje. Skroblą idealu sodinti šlaituose ar kalvotose vietose, nes čia neužsistovi vanduo, bet kartu susiformuoja ir nemenkas nuokritų kiekis (bent jau miške).

Dirvožemis. Skroblai auga derlingoje ar vidutiniškai derlingoje, drėgnokoje, bet neužmirkusioje dirvoje, kurios pH 6,5–7,5, o dirva sudaryta iš sunkaus priemolio ar molio. Jeigu dirvoje jau auga ąžuolas, guoba ar klevas, tai drąsiai gali būti sodinamas ir skroblas. Gyvatvorei ar kai kurioms nereiklioms skroblo veislėms sodinti dirvožemis gali būti ir lengvesnės struktūros.

Skroblų sodinimas

Skroblai dekoratyviniams tikslams (ne gyvatvorei), priklausomai nuo veislės ar formos, gali būti sodinami pavieniui, viena eile alėjoje arba grupėmis. Tokiu atveju, medžiai vienas nuo kito turėtų būti nutolę ne mažiau kaip 3–4 metrus. Prieš sodinant medžius, dirvą verta paruošti: iškasti duobę, supurenti, patręšti. Naujai pasodintiems aukštesniems skroblams reikalinga įkasti ir parišti atraminį kuolą.

Jeigu kyla klausimas, kada sodinti skroblus, tai reikia žinoti, kad sodinimas priklausys nuo sodinuko auginimo ypatumų. Jeigu skroblai auginti vazonuose, tai jie į gruntą nuolatinėje vietoje gali būti sodinami bet kuriuo metų laiku. Grunte augę ir iškasti skroblų sodinukai sodinami tada, kol gruntas išlieka šaltas, t. y. anksti pavasarį (kovo–balandžio mėn.) arba rudenį (spalio–lapkričio mėn.).

Skroblų priežiūra

Daugiausia priežiūros skroblai reikalauja juos ką tik pasodinus. Stropus laistymas karštuoju periodu, tręšimas (nors ir nėra būtinas), atramos pririšimas (aukštiems medžiams), genėjimas turėtų būti atliekamas gana dažnai pirmus 3–4 metus. Vėliau medis praktiškai nereikalauja žmogaus dėmesio. Skroblai dauginami sėklomis.

Skroblų ligos ir kenkėjai

Iš esmės, skroblai gana atsparūs visokioms negandoms, tačiau jie kartais gali apsirgti lapų dėmėtlige, miltlige, rūdimis, fitoftora, kai kuriomis kitomis grybinėmis ligomis ar net vėžiu. Miškuose skroblai kartais dėl grybinės ligos formuoja raganų šluotas.

Iš kenkėjų žinomos gumbadarės erkės, veltininė skroblinė erkutė, skroblinis gumbauodis. Dažnai šakeles nukanda ir laupo žievę kiškiai, elniniai žvėrys.

Skroblų gyvatvorės privalumai

Lietuvoje po truputį jaukinamasi auginti skroblus gyvatvorei, jie dažnai rekomenduojami kaip alternatyva tujoms. Skroblas gyvatvorei užaugina tankią lają, jie nesudėtingai formuojami ir pakankamai sparčiai auga, todėl šis medis tampa gana geidžiamu augalu.

Galima užsiauginti ir žaliąją sieną iš koloninės formos skroblų, kurios beveik nereikės formuoti, o užaugs labai aukšta. Gyvatvorė iš skroblų kone ištisus metus išlaiko lapus, todėl paukščiams ir smulkiems žinduoliams suteikia prieglobstį, lizdavietes ir maitinimosi galimybes.

Skroblo lapai gyvatvorei suteikia gražią, išskirtinę tekstūrą, o rudenį parudavę – dažniausiai nenukrenta ir pasilieka per visą žiemą. Skroblai gana greitai auga, t. y. per metus paauga apie 30–40 cm, o gyvatvorė būna aukšta (apie 4 m), puikiai pakenčia genėjimą, išleidžia daug naujų šakelių. Na, o priaugus šakų, dėl jų gausos skroblai tankiai suauga ir gyvatvorė tampa neperregima.

Dar vienas pliusas – skroblai atsparūs naminių gyvūnų šlapimui (priešingai nei tujos), todėl augalai išlieka nepažeisti, nepageltę. Atsparūs jie ir šalčiui, kenkėjams bei ligoms, todėl skroblų gyvatvorė ilgam išlieka sveika. Be to, gyvatvorė, išskyrus genėjimą, nereikalauja didelės priežiūros ir išlieka ilgaamžė, o nereiklumas dirvai, gali būti kone vienintelis šios rūšies augalo pasirinkimas gyvatvorei.

Skroblų gyvatvorės sodinimas ir priežiūra

Norint susiformuoti gyvatvorę iš skroblų, sodinukai sodinami kas 50–70 cm, priklausomai nuo jų dydžio. Mažesni, apie 50 cm ūgio sodinukai sodinami tankiau, aukštesni, iki 1,8 m – didesniais tarpais. Jeigu norite itin tankios gyvatvorės, tada geriau sodinti mažesnius sodinukus nedideliais atstumais. Reikia numatyti, kad užaugusi gyvatvorė užims apie 60 cm plotį, bet jeigu norėtųsi itin plačios gyvatvorės, tada skroblus galima sodinti ne viena ištisine, o dviem eilėmis.

Gyvatvorės genėjimas – tai bene svarbiausias etapas norint turėti itin tankią gyvatvorę. Pirmutinis genėjimas turi būti atliktas iš karto pasodinus skroblus. Jo metu šiek tiek pakarpomos viršūnės, kad būtų paskatintas šakojimasis, o šį darbą galima atlikti du kartus per sezoną.

Kai gyvatvorė jau sutankėjusi ir neblogai paaugusi, galima gyvatvorę formuoti ir apkarpyti pagal pageidavimus. Darbas atliekamas 1–2 kartus per metus, geriausiai rudenį, kad žiemą gyvatvorė neatrodytų netvarkinga ir apšepusi. Reikėtų akcentuoti, kad skroblų negalima genėti anksti pavasarį, nes jie tuo metu leidžia sulą ir apgenėjimas juos gali numarinti.

Skroblo nauda

Dekoratyvumas. Jau ne kartą minėtas skroblo ypatumas formuoti gyvatvores ar augti želdiniuose žavi jo augintojus. Vis gausėjanti skroblo formų bei veislių įvairovė įrodo jo naudą želdynams puošti.

Mediena. Skroblo mediena yra blyškios, kreminės baltos spalvos, su dėmėmis. Ji labai kieta (kiečiausia iš visų Europoje augančių medžių), todėl dabar daugiausia naudojama medžio tekinimui, smulkiems įrankiams, rankenoms, kotams, krumpliaračiams, pjaustymo lentelėms gaminti.

Tradiciniais tikslais buvo gaminti fortepijono plaktukai, mediniai sraigtai, vežimų ratai ir kiti daiktai. Iš jo pagamintas gražaus rašto lukštas tinkamas baldams, grindims dengti. Jeigu naudojamos skroblo malkos, tai mediena degdama išskiria labai daug šilumos, o pramonėje išgaunama puikios kokybės medžio anglis.

Sula. Anksti pavasarį iš medžio gali būti sunkiama sula, kuri naudojama spiritui gaminti.