Puošmedis – dar viena dekoratyvinių želdinių pažiba, kuri rudenį dėl lapų spalvų gamos nenusileidžia klevui. Lapų spalvų virsmą stebėti galite visą sezoną, pradedant rausvais ūgliai, vėliau tamsiai žaliais lapais, galiausiai margais ir ugningais tonais rudenį. Puošnumo aplinkai suteikia ir lapų faktūra, kur apvalios formos suteikia kiek neįprasto akiai vaizdo tarp kampuotų struktūrų. Dar geriau, kad tokį medį pasisodinus kieme, visiškai nereikės sukti galvos, kaip jį prižiūrėti ir auginti, nes jis atsparus įvairioms negandoms. Taigi, prieš rinkdamiesi dekoratyvinį augalą savo aplinkai, apgalvokite ir puošmedžio kandidatūrą, o mes šiame straipsnyje jums padėsime išsiaiškinti paprastus auginimo ir priežiūros niuansus.
Trumpai apie puošmedžius
Puošmedis (Cercidiphyllum) – tai medis, kuris priklauso puošmedinių (Cercidiphyllaceae) šeimai. Nors dažnai auga vienu kamienu, bet neretai pasitaiko ir dvigubi ar trigubi kamienai. Kone apvalūs, akį traukiantys puošnūs ir spalvingi lapai yra vienas pagrindinių puošmedžio skiriamųjų bruožų, dėl ko jis yra mėgstamas auginti. Pavasarį puošmedis sužydi neryškiais, smulkiais, raudonais ar kreminiais žiedeliais lapkočių pažastyse, iš kurių susiformuoja vaisiai – odiškos dėžutės.
Šie medžiai (viso yra 2 rūšys), kurie kilę iš Kinijos ir Japonijos, yra atvežti ir sėkmingai auginami Lietuvos želdiniuose ar sodybose. Jie auginami grupėmis arba pavieniui, pasižymi nedideliu priežiūros poreikiu ir gana geru atsparumu kenkėjams, ligoms, šalčiui, kitaip sakant – „aukso viduriukas“.
Japoninis puošmedis
Japoninis puošmedis(Cercidiphyllum japonicum) – medis pasiekia 8–15 m (kartais ir 30 m) aukštį, o jo laja maždaug 5–15 m plotį. Jauni medeliai pasižymi siaura, kūgiška laja, kuri medžiui bręstant plačiai išsikeroja ir platėja iki rutuliškos. Medis turi kiaušiniškos ar apskritos formos, odiškus lapus lenkta viršūne ir esti maždaug 5–10 cm ilgio. Kamienai padengti lygia, greitai sueižėjančia juosvai ruda žieve.
Didingasis puošmedis – rečiau sutinkamas atstovas
Didingasis puošmedis (Cercidiphyllum magnificum) – neretai dar vadinamas stambialapiu puošmedžiu, tačiau Lietuvoje patvirtintas pavadinimas yra būtent didingojo. Nors Lietuvoje tai žymiai mažiau paplitęs medis, tačiau keli medelynai suteikia galimybę jį įsigyti. Tai medis, kuris užauga mažesnis už japoninį, t. y. ne daugiau nei iki 10 metrų aukščio, o jo laja piramidės ar plataus kūgio formos. Medžio žievė lygi, o lapai iki 8 cm ilgio ir 5,5 cm pločio.
Puošmedžio atributas – lapų spalvų variacijos
Bene geriausiai puošmedis žinomas dėl lapų spalvinės gamos ir puošnumo. Šis augalas per vegetacijos laikotarpį lapų spalvą pakeičia net kelis kartus. Pirmiausiai pavasarį besiskleidžiantys lapai būna rausvos aksominės spalvos, ir vos paaugę tampa žali arba tiksliau sakant – tamsiai melsvai žalia iš viršaus ir sidabriškai žalia iš apačios. Vėliau jie tampa dvispalviai, nes išilgai gyslų išryškėja šviesiai gelsvos juostelės, o dar vėliau lapai įgauna violetinio atspalvio. Puošmedis labai žavi rudenį, kai lapai pasidabina švelnia gelsva, rausva, oranžine ar marga spalva, o jo nukritę labai kvepia karamele! Štai kokias spalvines metamorfozes patiria puošmedis, o mums belieka grožėtis tiek spalvų gama, tiek lapų faktūra.
Įdomu tai, kad lapų spalvų variacijos bei ryškumas gali skirtis priklausomai ir nuo individo ir nuo tų metų oro sąlygų (temperatūros ir saulėtumo).
Puošmedžio sodinimas
Jei įmanoma, sodinkite puošmedžio medelį, kol jis „miega“, o geriausia – rudenį. Sodinti galima ir pavasarį, bet svarbu, kad medelis spėtų įsitvirtinti dar prieš vegetacijos sezoną. Iškaskite duobę, kurios plotis ir gylis būtų bent du kartus didesnis už medžio šaknų kamuolį. Pasodinkite taip, kad šaknų kamuolio viršus būtų dirvos lygyje, tada užkaskite, gerai sutankinkite žemę ir kruopščiai bei giliai palaistykite. Pravartu dirvą pamulčiuoti kompostu arba smulkinta žieve, kad geriau laikytųsi drėgmė ir neaugtų piktžolės.
Jei sodinate kelis puošmedžius, tai tarp jų palikite nemažus atstumus, mažiausiai 12 metrų.
Kaip auginamas puošmedis?
Vieta. Puošmedžius auginti reikėtų saulėtoje vietoje, tačiau jie pakenčia ir dalinį pavėsį. Reikėtų vengti puošmedį sodinti vėjuotoje vietoje arba ten, kur spigina kaitri pietų pusės saulė, nes lapai gali nudegti. Medžiui reikia daug erdvės, nes vėliau užaugs aukštas o jo laja išsikeros, tad labiau tinkamas auginti didelėse erdvėse.
Dirvožemis. Puošmedžiai vešliai auga gerai drenuotame, derlingame, vidutinio drėgnumo dirvožemyje, kuris yra silpnai rūgštinis ar neutralus (pH 5,0–8,2). Dažniausiai prisitaiko prie molio, priemolio ir smėlio dirvos, pakenčia ir druskingus dirvožemius, tačiau medis yra jautrus užmirkimui ir sausroms.
Puošmedžio priežiūra
Laistymas. Pirmaisiais metais, kol medelis įsitvirtins, puošmedį laistyti reikėtų dažniau, kad dirva išliktų drėgna, ypač sausros metu. Per savaitę medelis turėtų gauti apie 37 litrus vandens. Kitu metu medį laistykite pagal poreikį, nes įsitvirtinęs medis tampa šiek tiek atsparesnis sausrai.
Mulčiavimas. Aplink medelio pagrindą bent vieno metro spinduliu reikia prižiūrėti, kad neaugtų piktžolės. Geriausia būtų kasmet šį laisvą dirvos plotą mulčiuoti 5–8 cm storio gerai supuvusio komposto sluoksniu.
Tręšimas. Pamaitinti puošmedį dažniausiai pakanka mulčiuojant dirvą, tačiau kartais rekomenduojama ir papildomai patręši. Naujai pasodintus medelius tręškite NPK trąšomis, kurių santykis 20-20-20. Medeliams augant ir įsitvirtinant, naudokite subalansuotas universalias trąšas (NPK 10-10-10), kurios gali būti granuliuotos ar skystos. Apskritai tręškite kartą per metus vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį, kol dar neišsiskleidė pumpurai.
Genėjimas. Puošmedžio genėti nereikia, nebent tik pašalinti nudžiūvusias, susikryžiavusias šakas. Šis medis natūraliai išaugina kelis pagrindinius ūglius, kurie visi formuoja kamienus, todėl jų neverta išretinti ir bandyti auginti medį su vienu pagrindiniu kamienu. Palikite motinai gamtai atlikti savo darbą. Geriausias laikas genėti puošmedį yra vėlyvas ruduo, nukritus lapams, arba ankstyvą pavasarį, prieš pradedant gamintis sulai.
Puošmedžio dauginimas sėklomis
Nors sėklomis puošmedžiai dauginami sėkmingiausiai, tačiau Lietuvoje šie medžiai vaisių nesubrandina, tad juos dauginti reikia kitu būdu. Bet jeigu pavyktų gauti šviežių puošmedžio sėklų, rudenį jas sėkite į 0,5 cm gylį vazonėlyje su sudrėkinta universalia žeme. Vazonėlį uždenkite permatoma plastikine plėvele, kad nepraleistų drėgmės, tada pastatykite jį šviesioje, netiesiogiai apšviestoje vietoje. Dygimas paprastai trunka 8–12 dienų. Daigai jau vėlai pavasarį yra pasiruošę sodinimui į dirvą.
Kaip padauginti puošmedį vegetatyviniu būdu?
Gyvašakės (auginiai). Puošmedžius galima dauginti iš pusiau sumedėjusių auginių. Vasaros viduryje nupjaukite 15–20 cm šakelę, ant kurios būtų 4–6 lapų mazgai ir pašalinkite visus apatinius lapus. Nupjautą šakelės galą pamirkykite į įsišaknijimo hormono miltelius ir įsodinkite į 10 cm skersmens vazoną, pripildytą drėgno substrato. Uždenkite vazoną skaidriu plastikiniu gaubtu arba plastikiniu maišeliu. Laikykite vazonėlį ryškioje, šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose, ir reguliariai laistykite, kad žemė neišdžiūtų. Kai pamatysite, kad auginukas auga ir jau yra pakankamai įsitvirtinęs (tai gali užtrukti iki 6 savaičių), tuomet galima nuimti dangtį ar maišelį. Maždaug po metų auginį galima perkelti į lauke esančią nuolatinę augimo vietą.
Atžalomis. Jei prie medžio pagrindo auga atžalos, juos nupjovus taip pat galima užsiauginti naują puošmedžio individą. Šiek tiek įpjaukite atžalos stiebą ir paprasčiausiai atplėškite ją nuo motininio augalo.Toliau atžalos priežiūra tokia pati, kaip ir dauginant auginiais.
Ligos ir kenkėjai – kokius negalavimus patiria puošmedis?
Kiek žinoma, puošmedis yra atsparus tiek ligoms ir kenkėjams, tiek šalnoms. Labai drėgname ir šiltame klimate jis gali susirgti lapų miltlige. Kad išvengtumėte ligos, reikia vengti drėkinti augalo lapus, todėl laistykite jį prie žemės ties stiebu. Galite pašalinti ir išmesti smarkiai pažeistus lapus ar šakas, kad sumažintumėte miltligės plitimą, arba naudoti fungicidą.
Daugiau nėra pateikta, kokiomis ligomis gali susirgti ar kokie kenkėjai puola šiuos medžius. Tad belieka džiaugtis, kad kiemą ar želdyną papuoš sveikas augalas.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/puosmedis/
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-katsura-tree/
https://www.thespruce.com/katsura-tree-care-and-growing-guide-4588925
https://www.bhg.com/gardening/plant-dictionary/tree/katsura/
Navasaitis M. Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms, Kaunas: Leidykla „Lututė“, 2008.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.