Nors morkas augina daugelis, tačiau norint sulaukti gero ir sveiko morkų derliaus svarbu tinkamai jas tręšti. Morkų tręšimas turi savo ypatumus, nes šios daržovės yra jautrios per dideliam azoto kiekiui, bet joms reikia daug kalio ir fosforo. Tinkamas morkų tręšimas lemia ne tik derliaus kiekį, bet ir kokybę – morkos bus saldžios, sultingos ir gerai išsilaikys per žiemą.
Dirvožemio paruošimas rudenį
Morkų tręšimas prasideda dar rudenį, ruošiant dirvožemį kitų metų sėjai. Morkos mėgsta lengvus, gerai drenuojančius dirvožemius su neutraliu ar silpnai rūgščiu pH (6,0–7,0). Jei dirvožemis rūgštus, būtina jį kalkinti – išberti kalkių 200–300 g/m² ir įkasti.
Rudenį rekomenduojama išberti kompostą ar gerai perpuvusį mėšlą – 3–4 kg/m². Labai svarbu, kad mėšlas būtų išgulėjęs ne mažiau kaip 2–3 metus. Šviežio mėšlo naudoti negalima, nes morkos išaugs šakotos ir deformuotos. Jei neturite seno mėšlo, geriau naudokite kompostą ar pirkite biologines trąšas.
Rūgščiame dirvožemyje morka auga blogai, o per daug šarminėje terpėje plinta ligų sukėlėjai. Dirvožemio pH galite patikrinti specialiais testais, kuriuos galima įsigyti sodo prekybos centruose.
Pavasarinis morkų tręšimas prieš sėją
Pavasarį, prieš sėją, dirvožemį reikia aprūpinti mineralinėmis trąšomis. Optimalus NPK trąšų santykis morkoms yra 1:2:2, tai reiškia, kad fosforo ir kalio turi būti dvigubai daugiau nei azoto. Rekomenduojama naudoti:
- superfosfatą 20–30 g/m² (fosforas reikalingas šaknų vystymuisi);
- kalio sulfatą 15–20 g/m² (kalias formuoja saldumą ir padeda išsilaikyti);
- azoto trąšas (karbamidą) 10–15 g/m² (azoto reikia nedaug, kad morkos nebūtų šakotos).
Trąšas reikia gerai įmaišyti į dirvožemį 15–20 cm gylyje. Geriausia tai daryti kultivatoriumi arba kastuvu, kad trąšos pasiskirstytų tolygiai.
Morkų tręšimas vegetacijos metu
Morkų tręšimas vegetacijos laikotarpiu atliekamas du kartus, ir kiekvienu atveju naudojami skirtingi trąšų deriniai.
Rekomenduojamas video
Pirmasis tręšimas atliekamas praretinus daigus (3–4 tikrųjų lapelių stadijoje). Šiuo metu morkos formuoja šaknų sistemą ir joms reikalingas subalansuotas tręšimas. Naudojamas skystų trąšų tirpalas: 1 šaukštas karbamido ir 1 šaukštas kalio sulfato 10 l vandens. Vienam kvadratiniam metrui reikia 3–4 l tirpalo.
Antrasis tręšimas atliekamas po 3–4 savaičių, kai šakniavaisiai pradeda storėti. Šiuo metu azoto kiekį sumažiname, o kalio padidiname. Naudojamas toks tirpalas: 1 šaukštas kalio sulfato ir 1 šaukštas superfosfato 10 l vandens. Kalias padeda formuoti saldumą ir pagerina laikymo savybes.
Svarbu tręšti tik drėgną dirvožemį, geriausiai po lietaus ar prieš tai gausiai palaisčius. Jei dirvožemis sausas, trąšos gali nudeginti šaknis.
Kitų mikroelementų svarba
Morkos ypač jautrios boro trūkumui. Boro stoka sukelia šakniavaisiuose juodų dėmių atsiradimą ir šaknų ertmių formavimąsi. Preventyviai galima purkšti lapus 0,1% boro rūgšties tirpalu (1 g 1 l vandens). Purškimą atliekame vakare ar debesuotą dieną, kad lapai nenudegtų.
Taip pat naudinga naudoti kompleksines trąšas su mikroelementais. Ypač morkoms naudingas yra manganas, cinkas ir geležis. Šių elementų trūkumas atsispindi lapų spalvoje – jie gelsta ar raudonuoja.
Organinės morkų trąšos
Be mineralinių trąšų, morkoms naudingi organiniai priedai. Galite naudoti:
- žalią trąšą (kompostą) – 2–3 kg/m²;
- pelenus – 100–150 g/m² (gausu kalio);
- dumblių ekstraktus (jūros dumbliai).
Organinės trąšos pagerina dirvožemio struktūrą ir padidina mikroorganizmų aktyvumą.
Dažniausios morkų tręšimo klaidos
Pagrindinis morkų tręšimo principas – geriau per mažai nei per daug. Pertręštų morkų šaknys būna šakotos, grubios ir prastos kokybės. Ypač svarbu nevartoti per daug azoto trąšų – jos skatina lapų augimą šakniavaisių sąskaita.
Antroji dažna klaida – šviežio organinio mėšlo naudojimas. Jis privalo būti išgulėjęs ne mažiau kaip 2–3 metus arba pakeistas kompostu. Šviežias mėšlas sukelia ligų plitimą ir šakniavaisiuose formuojasi daugiau nitratų.
Trečia klaida – netinkamas tręšimo laikas. Negalima tręšti per kaitrą ar sausrą, nes augalai gali nukentėti. Geriausias tręšimo laikas – ankstyvą rytą ar vakare.
🥕 Morkų tręšimas: sezoninis kalendorius
| Laikotarpis | Tręšimo veiksmai |
| 🍂Rugsėjis–spalis | Dirvožemio paruošimas, organinių trąšų išbėrimas |
| 🌱Kovas–balandis | Mineralinių trąšų įterpimas prieš sėją |
| 🌿Birželis | Pirmasis tręšimas skystomis trąšomis |
| ☀️Liepa | Antrasis tręšimas, orientuotas į kalio padidėjimą |
| 🌾Rugpjūtis | Mikroelementų purškimas pagal poreikį |
Praktiniai patarimai
Geriausias rezultatas pasiekiamas derinant organines ir mineralines trąšas. Svarbu reguliariai palaistyti morkas, nes esant sausrai trąšos neveiks efektyviai. Taip pat reikia atminti, kad pertręštos morkų šaknys blogiau laikosi žiemą ir greičiau genda.
Morkų tręšimo efektyvumas priklauso nuo oro sąlygų. Šaltą ir lietingą vasarą trąšos veiks lėčiau, o karštą ir sausą – greičiau. Todėl svarbu stebėti augalų būklę ir koreguoti tręšimo grafiką.
Laikydamiesi šių morkų tręšimo principų, galite tikėtis gero derliaus ir kokybišku šakniavaisiuose tiek šviežiam vartojimui, tiek saugojimui žiemai. Svarbiausia – nepamiršti, kad morkos mėgsta subalansuotą mitybą ir nemėgsta pertekliaus.
Šaltiniai:
- https://www.nutriharvest.com/blogs/celebrate-growing-today/carrots-and-organic-fertilizers
- https://extension.usu.edu/yardandgarden/research/carrots-in-the-garden
- https://vegtotable.com/how-to-grow-carrots/carrot-fertilizer
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
Visai nesutinku, kad morkoms reikia tiek daug tręšti. Mano močiutė visą gyvenimą augino be trąšų ir viskas augo puikiai!