Skip to content

Pelenai: verta prikaupti žiemą – tai daržo trąša bei puiki priemonė nuo augalų ligų ir kenkėjų

Pelenai – ne tik puiki trąša, bet ir puiki priemonė nuo įvairių daržo kenkėjų
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Žiema, turintiems krosnis, puikus laikas pasitaupyti medžio pelenų. Toli gražu ne kiekvienas žino apie tai, kur ir kaip medžio pelenai gali būti naudojami. Žiemą jie gali būti puikus ledo tirpiklis jūsų kieme, o pavasarį ir vasarą – nepakeičiama trąša ir priemonė kovai su daržo kenkėjais ir įvairiomis augalų ligomis.  

Pelenai daržininkystėje

Mokykliniuose istorijos vadovėliuose galima rasti, kad neolito amžiuje – beveik prieš 12 000 metų buvo propaguojama lydiminė žemdirbystė. Šis dirvos įdirbimo būdas buvo seniausias žmonijos žemdirbystės istorijoje.

Sklype esantys medžiai buvo nupjaunami, sudeginami ir sėklos sėjamos tiesiai į storą pelenų sluoksnį. Kartais tas sluoksnis dar būdavo šiltas. Po sėjos pelenai būdavo lengvai išpurenami. Tais laikais nebuvo naudojamos jokios kitos trąšos: absoliučiai visas maistingąsias medžiagas augalai gaudavo iš sudegusių ir suanglėjusių medžių liekanų.

Šis ūkininkavimo būdas, nepaisant jo primityvumo ir žalingumo gamtai, kai kuriose Europos vietovėse buvo naudojamas iki praėjusio amžiaus vidurio.

Žinoma, šiandien daržininkai savo sklypuose medžių nebedegina, o daržo derlingumą stengiasi išlaikyti kas trejus metus perkeldami daržą į kitą vietą. Tačiau medžio pelenai daržininkystėje naudojami gana plačiai.

Pelenai darže

Pelenų sudėtis

Pelenai – tai neorganiniai junginiai, kurie lieka iš sudegusių organinių medžiagų – malkų, šiaudų, durpių, skalūnų, akmens arba rusvųjų anglių. Jie lengvi, šviesiai arba tamsiai pilki,  miltelių pavidalo. Medžio pelenuose yra visų augalams reikalingų ir lengvai pasisavinamų medžiagų, išskyrus azotą. Azoto junginiai degdami suskyla ir pasišalina.

Cheminė sudėtis ir pelenų kiekis priklauso nuo sudegintų augalų rūšies ir jų augimo sąlygų. Sudegusiuose augaluose gali būti 1–7 % pelenų. Pelenai sudaryti iš 3 pagrindinių elementų: kalio, fosforo ir kalcio. Jie turi 23–40 % kalcio oksido, 2–6 % fosforo oksido ir 3–12 % kalio oksido. Juose taip pat gausu magnio ir mikroelementų. Dėl tokios sudėties pelenai dažniausiai naudojami kaip kalkinė trąša.

Pelenai iš laužo

Su kuo pelenus galima maišyti?

Yra tam tikrų taisyklių, kaip pelenus naudoti augalų tręšimui. Tokių taisyklių laikymasis prisideda prie trąšų veiksmingumo. Svarbu pelenus teisingai ir tinkamomis proporcijomis sumaišyti su kitais komponentais.

Puikias trąšas gausite sumaišydami medžio pelenus su karbamidu. Jose bus trys svarbiausi augimui ir augalo vystymuisi reikalingi komponentai: fosforas, kalis ir azotas.

Į 10 litrų vandens, įdėkite stiklinę pelenų ir šaukštą karbamido. Gerai išmaišykite, kol abu komponentai visiškai ištirps. Tokios trąšos tinka daugelio augalų laistymui.

Pelenus galite maišyti su įvairiais vaistažolių užpilais. Taip gausite puikias priemones, kad susidorotumėte su įprastomis daržovių ligomis ir kenkėjais: miltlige, amarais, skruzdėlėmis, sraigėmis bei šliužais ir kt.

Su kuo pelenų nereikėtų maišyti?

Pasak daržininkų, pelenų negalima maišyti su tam tikromis medžiagomis ir trąšomis. Tai yra:

  • su bet kokiomis azoto trąšomis (nepainiokite su karbamidu)
  • su superfosfatu
  • su gyvulių ir paukščių mėšlu

Visų šių medžiagų naudojimas kartu su pelenais gali sukelti nepageidaujamą reakciją, todėl jos turėtų būti naudojamos atskirai.

Pelenai: nuo maišyti ir su kuo nemaišyti

Pelenų ir vandens tirpalas

Skystos pelenų trąšos naudojamos pavasarį iš karto po sodinimo, bei vasarą, siekiant palaikyti augimo aktyvumą.

Norint paruošti pelenų tirpalą, 2 puodelius medienos pelenų (400 ml) atskieskite 10 litrų vandens. Tokiu tirpalu laistykite dirvą lysvėse ar gėlynuose.

Tręšimas sausais pelenais

Pelenai taip pat gali būti naudojami kaip sausa trąša. Koncentracija priklauso nuo jūsų  pasėlio. Į kiekvieną duobutę sodinant galite įpilti po vieną nedidelę saują.

Sausais pelenais netręškite lietingo sezono metu, ypač jei dirvožemis smėlingas. Lietus pelenus iš dirvos paprasčiausiai išplaus.

Pelenai dirvožemio šarminimui

Jeigu jūsų sklype rūgštus dirvožemis, jis bus naudingas tik kai kuriems augalams. Jame gerai augs pušys, šilauogės, maumedžiai, rododendrai ir jo šeimos atstovai. Tačiau daržovėms jis – nenaudingas. Priešingai, rūgštus dirvožemis stabdo daržovių augimą ir vystymąsi.

Todėl rūgštų dirvožemį būtina šarminti pelenais. Tai patogiausia padaryti prieš augalų  sodinimą, kasant lysves.

Tręšimas pelenais

Pelenų panaudojimas sodinukams

Sodinukus galite ne tik mirkyti pelenų tirpale prieš sodinant, bet ir tręšti juos sausais pelenais, kad pagreitintumėte augimą. Pelenus naudokite persodinimo į daržo duobutes etape. Prieš sodindami į kiekvieną duobutę įberkite 5-10 g pelenų, prieš tai sumaišę juos su dirvožemiu.

Pelenų nauda agurkams, cukinijoms ir patisonams

Kalcio ir kalio turintys pelenai agurkams ir patisonams būtini, kad intensyviai formuotųsi ūgliai ir jų vaisiai. Tręšimą pelenais atlikite pagal tam tikrą schemą:

  • Prieš pat sėją į žemę įterpkite 50 g pelenų į 1 kv. m ploto.
  • Pumpurų formavimosi metu 3 kartus per mėnesį sodinukus laistykite pelenų ir vandens tirpalu, po 0,5 litro kiekvienam krūmui.
  • Suaugusius augalus taip pat galite purkšti pelenų tirpalu.
Pelenai nuo augalų kenkėjų ir liigų

Pelenai pomidorams ir paprikoms

Kad pomidorai geriau augtų ir greičiau formuotųsi jų vaisiai, vasarą juos pelenais patręškite 3 kartus.

  1. Iš pradžių įterpkite medžio pelenų į ruošiamas lysves pomidorams. 1 kvadratiniam metrui jums reikės 0,5 puodelio pelenų (100 ml).
  2. Persodinant daigus į kiekvieną duobutę taip pat įberkite po saują pelenų, sumaišytų kartu su substratu.
  3. Trečiasis etapas – vaisių augimo ir nokimo metu. Kiekvienam augalui skaičiuokite po 1 litrą pelenų tirpalo.

Paprikos tręšiamos šiek tiek kitaip. Ruošiant dirvą daigų sėjai, į kiekvieną kvadratinį metrą įterpkite po 600 g pelenų. Sodinant paprikų daigus į kiekvieną duobutę taip pat galite įberti po saujelę pelenų.

Pelenų nauda kopūstams

Kopūstams pelenai yra ne tik labai naudinga trąša, bet ir puiki apsauga nuo kenkėjų. Galite purkšti pelenų tirpalu, apibarstyti aplink kiekvieną augalą arba sodinant į kiekvieną duobutę įberti po 1 saują šios trąšos.

Morkų ir burokėlių tręšimas pelenais

Ruošiant dirvą šakniavaisių auginimui, galite į kiekvieną kvadratinį metrą įterpti po 1 stiklinę (200 ml) medžio pelenų. Morkoms ir burokėliams sudygus, jaunus augalus galite laistyti pelenų tirpalu 2 kartus per mėnesį.

Pelenai bulvėms tręšti

Pelenai bulvėms tręšti

Bulves pelenais galite tręšti du kartus per sezoną. Pirmą kartą juos galite įterpti, pavasarį,  ruošdami dirvą bulvių sodinimui. Kiekvienam kvadratiniam sklypo metrui jums reikės stiklinės pelenų (200 ml).

Antrasis tręšimas – sodinant bulves. Tuomet į visas duobutes arba sodinamą vagą įberkite tiek pelenų, kad kiekvienai sodinamai bulvei tektų maždaug po 3 valgomuosius šaukštus.

Pabaigai

Šiandien sodininkai turi galimybė įsigyti įvairiausių trąšų, tačiau daugelis sėkmingai naudoja senas ir laiko patikrintas priemones. Viena iš tokių puikių natūralių trąšų – medžio pelenai.

Priklausomai nuo pelenų panaudojimo laiko, ši trąša gali duoti skirtingus rezultatus. Tręšiant daigus ar jaunus augalus, galima paskatinti augimą. O tręšiant žydėjimo ar vaisių formavimosi metu, galima padidinti daržovių derlių.

Jei tik turite galimybę, būtinai, panaudokite šią natūralią trąšą savo darže. Rezultatais tikrai liksite patenkinti.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/pelenai/
https://www.growveg.com/guides/using-wood-ash-in-the-vegetable-garden/
https://eu.mansfieldnewsjournal.com/story/life/2023/01/03/the-benefits-and-concerns-about-using-wood-ash-in-gardens/69763924007/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Ramunė Vilėniškienė
Nemažą gyvenimo dalį dirbau pagal įgytą, verslo vadybos specialybę. Tačiau giliai širdyje visada buvau gamtos vaikas, besidomintis augmenija ir rankdarbiais. Visai neseniai įgijau dar vieną, siuvėjos sprecialybę ir su drauge sukūrėme prekinį ženklą "Metro de lino". Čia mes siuvame ir rankomis siuvinėjame lininius drabužius, namų tekstilę ir aksesuarus. Šalia to pradėjau labiau gilintis į augalų pasaulį, sodininkystę ir daržininkystę. Ėmiau rinkti vaistažoles, auginti daržoves ir apie visa tai rašyti. Šiai dienai šios dvi veiklos yra mano pragyvenimo šaltinis. Esu be galo laiminga, kad galiu daryti tai ką myliu. Manau, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimo esmė yra surasti savo tikrąjį kelią ir su džiaugsmu eiti juo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *