Boro rūgštis (H₃BO₃) yra vienas iš svarbiausių mikroelementų augalų mityboje, kurio reikšmė žemės ūkyje dažnai nepakankamai vertinama. Šis elementas vaidina esminį vaidmenį daugelyje augalų fiziologinių procesų, todėl jo trūkumas gali reikšmingai paveikti derliaus kokybę ir kiekį.
Kuo svarbus boras augalams?
Boras dalyvauja daugybėje kritiškai svarbių augalų fiziologinių procesų. Pirmiausia, jis būtinas ląstelių sienelių formavimuisi ir stiprinimui, nes padeda susieti pektino molekules. Be to, boras vaidina svarbų vaidmenį angliavandenių metabolizme, reguliuodamas cukrų transportą ir kaupimąsi augalų audiniuose.
Viena iš svarbiausių boro funkcijų yra jo poveikis reprodukciniams procesams. Elementas būtinas žiedadulkių vamzdelių augimui ir apvaisinimo procesui. Boro trūkumas gali sukelti žiedų deformacijas, blogą vaisių užmezgimą ir netgi visišką derliaus praradimą.
Boras taip pat dalyvauja fermentų aktyvume, ypač tų, kurie susiję su lignino sinteze. Tai paaiškina, kodėl boro trūkumas dažnai pasireiškia kaip augalų stiebų ir šaknų silpnumas bei polinkis į ligų plitimą.
Boro trūkumo požymiai
Boro deficitas augaluose pasireiškia įvairiais būdais, priklausomai nuo augalo rūšies ir trūkumo intensyvumo:
- Labiausiai paplitę požymiai apima jaunų lapų chlorozę ir nekrozę, ypač lapų viršūnėse ir kraštuose. Augalai tampa kresni, o jų šaknų sistema silpnai išsivysto.
- Vaismedžiams boro trūkumas pasireiškia kaip vaisių deformacijos, paviršiaus pažeidimai ir blogos kokybės produkcija.
- Daržovėse, ypač burokėliuose ir kopūstuose, gali atsirasti vidinių audinių puvimas ir tuštumų susiformavimas.
- Boro deficitas grūdiniuose augaluose paveiks žiedų formavimąsi ir grūdų užpildymą, todėl sumažės ne tik derliaus kiekis, bet ir jo kokybė. Ypač jautrūs boro trūkumui yra rapsai, saulėgrąžos ir ankštiniai augalai.
Boro pertekliaus pavojus
Nepaisant boro svarbos, reikia atsiminti, kad šis elementas gali būti toksiškas, jei jo koncentracija dirvožemyje ar augaluose viršija optimalų lygį. Boro toksiškumo požymiai pasireiškia kaip lapų kraštų nudegimas, chlorozė ir augalų augimo sulėtėjimas.
Boro toksiškumas ypač problematiškas sausose ir šarmingose dirvose, kur elemento mobilumas yra didesnis. Tokiomis sąlygomis reikia ypač atsargiai dozuoti boro trąšas ir reguliariai stebėti jo kiekį dirvožemyje.
Rekomenduojamas video
Boro rūgštis žemės ūkyje
Boro rūgštis yra viena iš labiausiai paplitusių boro trąšų formų dėl savo tirpumo vandenyje ir lengvo panaudojimo. Ji gali būti naudojama tiek dirvos tręšimui, tiek augalų laistymui per lapus.
Dirvos tręšimui rekomenduojama naudoti 1–3 kg/ha boro rūgšties, priklausomai nuo dirvožemio tipo ir augalų poreikių. Lengvesniuose dirvožemiuose dozę reikia mažinti, nes boras lengviau pasisavinamas. Sunkesniuose molio dirvožemiuose dozę galima šiek tiek padidinti.
Augalų tręšimas per lapus boro rūgštimi yra ypač efektyvus kritiniais augalų vystymosi periodais. Rekomenduojama 0,1–0,2 % tirpalo koncentracija, kad būtų išvengta lapų nudegimų. Geriausi rezultatai pasiekiami tręšiant ankstų rytą ar vakare, kai oro temperatūra yra žemesnė.
Boro rūgštis ir dirvožemio analizė
Prieš pradedant tręšti boro rūgštimi būtina atlikti dirvožemio analizę. Optimalus boro kiekis dirvožemyje svyruoja nuo 0,5 iki 2,0 mg/kg, priklausomai nuo dirvožemio tipo ir pH lygio. Rūgščiose dirvose boras yra mobilesnis, todėl jo poreikis gali būti mažesnis.
Reguliari dirvožemio analizė padės išvengti tiek boro trūkumo, tiek jo pertekliaus problemų. Rekomenduojama dirvožemio analizę atlikti kas 3–4 metus, o intensyvaus žemės ūkio zonose – dar dažniau.
Boro rūgštis ir kiti elementai
Boro efektyvumas gali būti paveiktas kitų elementų buvimo dirvožemyje. Ypač svarbi yra kalcio ir boro sąveika – šie elementai papildo vienas kitą augalų mityboje. Kalcio trūkumas gali padidinti boro poreikį ir atvirkščiai.
Fosforo perteklius gali trukdyti boro pasisavinimui, todėl reikia vengti pernelyg intensyvaus tręšimo fosforu. Taip pat svarbu atsižvelgti į kalio kiekį, nes jo perteklius taip pat gali neigiamai paveikti boro prieinamumą augalams.
Praktiniai patarimai tręšimui boro rūgštimi
Sėkmingam boro rūgšties panaudojimui rekomenduojama laikytis kelių svarbių principų:
- Pirmiausia, visada pradėkite nuo dirvožemio analizės, kad nustatytumėte tikrąjį boro poreikį. Nenaudokite boro trąšų „iš akies“ – tai gali kur kas labiau pakenkti nei padėti.
- Foliariniam tręšimui rinkitės tinkamą laiką ir oro sąlygas. Venkite tręšimo karštomis, saulėtomis dienomis, nes tai gali sukelti augalų nudegimą. Geriausi rezultatai pasiekiami drėgnomis, vėsiomis dienomis.
- Boro trąšas geriausia kombinuoti su kompleksinėmis trąšomis, kad užtikrintumėte subalansuotą augalų mitybą. Ypač svarbu taip tręšti intensyvios gamybos sąlygomis, kur augalų poreikiai maisto medžiagoms yra dideli.
Boro rūgštis: kiti panaudojimo ūkyje būdai
Be tręšimo funkcijų, boro rūgštis turi ir kitų naudingų savybių, kurios gali būti panaudotos ūkio veikloje. Viena iš svarbiausių – jos antiseptinės ir fungicidinės savybės, kurios padeda kovoti su įvairiomis augalų ligomis.
Boro rūgšties tirpalas (0,1–0,2 % koncentracijos) gali būti naudojamas kaip natūralus fungicidas kovai su pelėsinių grybų sukeliamomis ligomis ant daržovių ir vaisių. Ypač efektyvus jis prieš kekerinio puvinio susiformavimą pomidoruose ir agurkuose šiltnamiuose, kur drėgmė skatina grybų plitimą.
Sėklų dezinfekcijoje boro rūgštis taip pat atsiskleidžia kaip efektyvus sprendimas. Sėklų mirkymas silpnos koncentracijos boro rūgšties tirpale ne tik sumažina patogenų kiekį, bet ir pagerina daigumą bei jaunų augalų atsparumą ligoms.
Boro rūgštis kovai su kenkėjais
Nors boro rūgštis nėra klasikinis insekticidas, ji vis dėlto gali padėti kontroliuoti tam tikrus kenkėjus. Jos veikimas grindžiamas fiziologinio poveikio mechanizmu – boras pažeidžia vabzdžių nervų sistemą ir medžiagų apykaitą.
Ypač efektyvus boro rūgšties panaudojimas prieš minkštakūnius kenkėjus – sraiges ir šliužus. 1–2 % koncentracijos tirpalas, išpurkštas ant žemės paviršiaus augalų aplinkoje, sukuria jiems nepalankią aplinką ir sumažina jų aktyvumą.
Boro rūgštis skruzdėlių kontrolei naudojama kaip masalų komponentas. Sumaišius su cukrumi ar medumi, ji veikia kaip lėtai veikiantis nuodas, kurį skruzdėlės perneša į savo kolonijas, taip kontroliuojant visą populiaciją.
Boro rūgšties panaudojimas namų ūkyje ir sode
Sodininkai boro rūgštį gali naudoti ne tik augalų tręšimui, bet ir kaip natūralią valymo priemonę. Jos antibakterinės savybės padeda dezinfekuoti sodininkystės įrankius. Tai ypač svarbu, kai tuo pačiu įrankiu apdorojami keli augalai – išvengiama ligų platinimo.
Boro rūgštis, įmaišyta į kompostą, gali paspartinti organinių medžiagų skaidymosi procesus ir sumažinti nemalonų kvapą. Nedidelė šio elemento dalis (keletas gramų į kubinį metrą komposto masės) pagerina mikroorganizmų aktyvumą ir komposto kokybę.
Šiltnamių ir daiginimo dėžių dezinfekcijai boro rūgšties tirpalas yra taip pat naudingas. Rudenį, pabaigus aktyvaus auginimo sezoną, šiltnamių ir kitų lysvių konstrukcijų apipurškimas silpnos koncentracijos tirpalu padeda sunaikinti patogenus ir paruošti erdvę naujam sezonui.
Saugumas ir atsargumo priemonės
Naudojant boro rūgštį ne tik tręšimui, svarbu laikytis saugumo reikalavimų. Nors tai natūrali medžiaga, ji vis tiek gali būti kenksminga, kai naudojama per dideliais kiekiais. Dirbant su stipriau koncentrais tirpalais (virš 1 %), būtina naudoti apsaugos priemones – pirštines, akinius ir kvėpavimo takų apsaugą.
Sandėliuojant boro rūgštį, reikia užtikrinti, kad ji būtų nepasiekiama vaikams ir naminiams gyvūnams. Medžiaga turi būti laikoma sausoje, vėsioje vietoje, originalioje pakuotėje su aiškiais ženklais.
Šaltiniai:
- https://npic.orst.edu/factsheets/boricgen.html?ref=gettingfr.ee
- https://everchem.com.my/manage-the-boron-in-your-plants-with-boric-acid-fertilizers/
- https://www.peptechbio.com/products/boric-acid-17/
- https://www.cropnutrition.com/resource-library/importance-of-boron-in-plant-growth
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
