Nuo gėlynų iki vazonų: raugerškis ir jo universalumas. Kur galima panaudoti raugerškio uogas?

Susipažinkite su daugelio pasaulio sodininkų pamėgtu universaliu krūmu – raugerškiu (Berberis), kuris dar kartais liaudiškai vadinamas barbarisu. Raugerškis gali ne tik papuošti jūsų gėlynus, pridėti šarmo alpinariumui, bet ir puikiai tiks gyvatvorės kūrimui. Pasodintas vazone šis krūmelis gali būti laikomas balkone ar terasoje, kuris tikrai neliks nepastebėtas aplinkinių.

Ir tai dar ne viskas! Jį galima sodinti vieną ir taip pagyvinti jau pabodusį sodo kampelį arba sukurti spalvų įvairovę derinant su kitais augalais. Raugerškio spalvingi lapeliai ir žavios raudonos uogos tik padidins jūsų sodo žavesį!

Raugerškio rūšys Lietuvoje

Lietuvoje yra keletas populiarų raugerškio rūšių, tokių kaip balzganasis, kanadinis ar Tunbergo raugerškis, bet labiausiai vertas dėmesio visgi yra paprastasis raugerškis. Ši rūšis ne tik Lietuvoje auga savaime, bet ir turi vaistinių savybių. Tad jei norite į savo sodą pridėti spalvų ir tuo pačiu turėti augalą, kuris ne tik malonina akį, bet ir gali būti naudingas, raugerškis gali būti puikus pasirinkimas!

Raugerškio kilmė ir ypatumai

Tiksliai nėra žinoma iš kur kilęs raugerškis, bet šiandien jis karaliauja beveik viso pasaulio, išskyrus, tolimąją Australiją, soduose. Mūsų kraštuose augantis paprastasis raugerškis laukinėje gamtoje sutinkamas itin retai, bet jai jums pasiseks, jį galite aptikti pamiškėje. Tiesa, šis augalas yra javų grybo pernešėjas, todėl kai kuriose vietovėse jį buvo bandyta net išnaikinti.

Raugerškio uogas mūsų protėviai naudojo jau viduramžiais, nes jų skonis primena actą. Jos būdavo savotiška kaimo „citrinos“ versija tiems, kam tikrų citrinų būdavo sunku gauti. Be to, raugerškio šaknų žievė buvo naudojama kaip geltoni dažai vilnai, odai ir linui. Taip pat ji buvo laikoma puikiu vaistu nuo kepenų ligų ir kitų negalavimų.

Raugerškio auginimas

Raugerškis puikiai auga saulėtoje vietoje arba daliniame pavėsyje. Šis krūmas toleruoja daugumą dirvožemio tipų ir paaugęs sėkmingai gali išverti sausras. Neįprasta tai, kad tai vienas iš tų augalų, kuris mieliau rinktųsi būti pasodintas mieste.

Kada geriausia sodinti raugerškį ir kaip tai daryti?

Ruduo geriausias laikas sodinti raugerškių krūmus, nes taip jie turės laiko išvystyti šaknų sistemą prieš ateinantį pavasarį. Pasodinkite medelyne užaugintą raugerškio sodinuką iškasdami duobę, kurios plotis dvigubai didesnis, o gylis toks pat kaip esamo vazono. Jei pastebėjote, kad šaknų kamuolys yra sausas prieš sodindami galite augalą pamerkti į vandenį. Kastuvu išpurenkite dirvą aplink duobės šonus ir dugną. Jei dirvožemis nėra gerai drenuojamas, papildykite jį kompostu.

Norint sukurti tankią gyvatvorę, rekomenduojama raugerškius sodinti maždaug kas 60–80 cm. Išimkite krūmą iš vazono ir pastatykite jį taip, kad šaknų vainikas būtų dirvožemio lygyje. Užpilkite duobę dirvožemiu ir sutankinkite, kad neliktų oro kišenių. Gausiai palaistykite krūmą ir aplink augalo pagrindą užberkite 2 cm storio mulčiaus sluoksnį. Štai ir viskas!

Raugerškio auginimas vazone

Ar esate girdėję, kad raugerškis puikiai auga ir vazone? Taip, tai tiesa! Šis krūmas gali būti sodinamas ne tik tradiciniame sode, bet ir papuošti balkoną ar terasą. Štai, keli patarimai, kaip tinkamai pasodinti ir prižiūrėti raugerškį vazone:

Pasirinkite tinkamą vazoną. Raugerškiui svarbu, kad vazonas būtų pakankamai didelis, kad jis turėtų erdvės plėstis. Tam kad nesikauptų vanduo, vazonas turėtų būti su drenažo skylėmis.

Pasiruoškite dirvožemį. Raugerškis mėgsta gerai drenuojamą, bet maistingą dirvą. Žvyro sluoksnis vazono dugne padės užtikrinti gerą drenažą, o universalus komposto mišinys suteiks jam būtinas maistines medžiagas.

Sodinkite. Kai jūsų vazonas ir dirva paruošti, atėjo laikas sodinti. Šaknų kamuolys turėtų būti viename lygyje su dirvos paviršiumi. Užpilkite likusį dirvožemį ir gerai apspauskite aplink.

Palaistykite. Po sodinimo raugerškiui nepagailėkite vandens. Pradžioje reikės daugiau priežiūros ir nepamiršti dažniau palaistyti, bet atsargiai, kad neperlaistytumėte.

Vieta ir šviesa. Nepriklausomai nuo to, kur nuspręsite laikyti vazoną, įsitikinkite, kad raugerškis gauna pakankamai saulės šviesos. Kaip jau žinome, jis geriausiai jaučiasi saulėtoje ar pusiau pavėsyje esančioje vietoje.

Trąšos. Pavasarį rekomenduojama raugerškį patręšti lėtai išsiskiriančiomis trąšomis, tam kad jis vešėtų visą sezoną.

Raugerškio genėjimas ir priežiūra

Daugumos raugerškių veislių genėti nereikia. Jūsų krūmai savaime turėtų augti gana vienodai, kompaktiškai. Tačiau prireikus galite genėti, jei pavyzdžiui, norite pasiekti tam tikrą formą arba pašalinti nudžiūvusias ar ligotas šakas. Visgi stenkitės tai daryti kuo rečiau. Jei genite dėl formos, genėkite tik porą kartų per metus, geriausia – žiemą arba rudenį, kai augalas jau užauginęs vaisius. Jei šalinate negyvą medieną, tai galite daryti vasaros arba žiemos mėnesiais.

Kaip dauginti raugerškį?

Raugerškį galima dauginti iš auginių, o tai bene paprasčiausias būdas norint praplėsti savo augalų kolekciją ar pasidalinti su draugais. Ankstyvą pavasarį, kai augalai pradeda augti, pasirinkite jauną, sveiką auginį, kuris yra maždaug 10–15 cm ilgio. Atžalos apatinėje dalyje pašalinkite visus lapus, kad geriau vystytųsi šaknys. Tada panardinkite nukirstos dalies galiuką į įsišaknijimo hormoną. Tiesa, to daryti nebūtina, tačiau tai paskatins geresnį šaknų augimą.

Pasiruošę dirvos mišinį vazone ar kitame inde, pasodinkite paruoštą auginį. Tuomet uždenkite vazoną permatoma plastikine plėvele tam, kad išsilaikytų drėgmė, kuri būtina šaknims vystytis. Po maždaug mėnesio auginiai pradės formuoti šaknis.

Kai jau pastebėsite, kad jūsų naujas sodinukas turi gana stiprias šaknis, galite jį persodinti į didesnį vazoną arba tiesiai į sodą. Tačiau svarbu nepamiršti, jog norint, kad jis gerai įsišaknytų naujoje vietoje būtina dažniau laistyti. Taip pat, jei pasodinsite raugerškį lauke, pasirūpinkite, kad jis būtų apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių pirmosiomis dienomis.

Raugerškio ligos ir kenkėjai

Nors raugerškiai yra gan atsparūs, štai ligos, su kuriomis galite susidurti:

• Antraknozė – grybelinė liga, pasireiškianti apvaliomis rudomis dėmėmis su rausvais pakraščiais ant lapų paviršiaus.
• Miltligė – grybelinė liga, dėl kurios lapai pasidengia baltu sluoksniu.
• Lapų dėmėtligė, dėl kurios ant lapų atsiranda violetinės dėmės.

Kenkėjai, kurie kartais apninka raugerškį:

• Amarai, kurie siurbia augalų sultis ir padengia lapus lipnia medaus „rasa“.
• Vabzdžiai, kuriuos nesunkiai galima sukontroliuoti pavasarį, prieš prasidedant augimui, panaudojant sodo aliejų arba pesticidus, kai vikšrai yra aktyvūs.
• Voratinklinis vikšras – mažas juodas vikšras su baltomis dėmėmis, kuris sulipina lapus ir ūglių galus.

Kur galima panaudoti raugerškio uogas?

Ar kada esate ragavę raugerškio uogų? Jeigu ne, nedvejodami pabandykite. Šios uogos universaliai naudojamos daugelyje šalių dėl savo specifinio skonio ir naudingų savybių. Štai kur jas galima panaudoti:

Maisto gamyboje. Raugerškio uogos puikiai tinka uogienėms ir džemams dėl jų rūgštaus skonio, kuris suteikia ypatingą aromatą. Jei mėgstate kompotus, raugerškio uogos čia taip pat tinka. Spaustos raugerškio uogų sultys gali būti geriamos šaltos arba naudojamos kaip pagrindas įvairiems gėrimams. Taip pat galite pasigaminti raugerškio uogų arbatą.

Prieskoniai. Kai kuriose kultūrose, pavyzdžiui, Vidurinėje Azijoje, raugerškio uogos naudojamos kaip rūgštus prieskonis įvairiems patiekalams.

Gydymo tikslais. Raugerškio uogose daug vitamino C, todėl jos gali būti naudojamos kaip natūralus imuniteto stiprinimo šaltinis. Tradicinėje medicinoje kartais naudojamos džiovintos raugerškio uogos arba jų sultys.

Namų puošybai. Džiovintos raugerškio uogos gali būti naudojamos kaip dekoratyvinis elementas įvairiose kompozicijose.