Trąšos iš dilgėlių: ekologiška, tvaru, naudinga, veiksminga

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Dilgėlės – toli gražu nėra vien piktžolės, kurias būtina be gailesčio naikinti savo darže ar sode. Jos naudingos ne tik kosmetikoje (pavyzdžiui, jų nuoviru galima skalauti plaukus), tačiau turi daug vitaminų bei mineralų, todėl gali būti puikus maistinių medžiagų šaltinis mūsų organizmui. O jeigu naudingos mums, tai naudingos ir augalams. Trąšos iš dilgėlių ypač vertinamos ekologinėje augalininkystėje: jos veiksmingos, tačiau nedarančios žalos nei augalui, nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai.

Šiame tekste ir pasidalinsime, kuo vertingos trąšos iš dilgėlių, kaip jas paruošti bei kaip naudoti.

Dilgėlių trąšų nauda

Kaip minėta, dilgėlės yra puikus įvairių vitaminų bei mineralų šaltinis. Tad iš jų pagamintos trąšos yra puikus maistinių medžiagų šaltinis daugumai augalų.

Trąšos iš dilgėlių turi šių mikroelementų:

Azoto, kuris itin svarbus sėkmingam augalų augimui. Azotas užtikrina stiprios lapijos bei šaknyno formavimąsi, sveiko ir stipraus augalo augimą. Apskritai šis elementas atsakingas už vegetatyvinių augalo dalių vystymosi procesus. Be to, tai neatsiejama chlorofilo dalis, suteikiantis lapams sodriai žalią spalvą.
Fosforas yra antras pagal svarbą elementas sėkmingam augalų vystymuisi. Jis dalyvauja maisto medžiagų apykaitos procesuose, ląstelių dalijimosi bei dauginimosi procesuose. Taip pat fosforas labai svarbus angliavandenių apykaitoje, kvėpavimo bei fotosintezės procese.
Geležis būtina chlorofilo gamybai. Esant jos trūkumui lapai netenka sodriai žalios spalvos ir augalai suserga chloroze.
Kalis svarbus užtikrinant tinkamą cukraus bei krakmolo sintezę, padeda augalams įsisavinti drėgmę iš dirvožemio. Taip pat kalis padeda pagreitinti fotosintezę, užtikrina gerą šaknų sistemos vystymąsi, taip pat yra atsakingas už vaisių kokybę, aromatą bei spalvą. Kalio dėka vaisiai yra saldesni.
Silicis, kurio pagrindinė funkcija – stiprinti augalo ląstelių sieneles bei skatinti augalo atsparumą stresą sukeliantiems veiksmams, t. y. ligoms bei kenkėjams. Silicis taip pat skatina geresnę azoto bei fosforo apykaitą, boro bei kitų elementų įsisavinimą.

Dilgėlių trąšose taip pat yra kalcio, magnio, natrio bei kitų mikroelementų, kurie labai naudingi sėkmingam augalų augimui įvairiais jo vystymosi etapais. Trumpai tariant, trąšos iš dilgėlių gali būti naudojamos tiek skatinant šaknyno formavimąsi, tiek užtikrinant sveiką lapiją, gerą žydėjimą bei gausų derlių.

Dilgėlių trąšų privalumai

Kaip jau spėjome įsitikinti, trąšos iš dilgėlių gali atstoti daugelį cheminių trąšų. Netgi populiariąsias NPK (azotas + fosforas + kalis) trąšas. Tačiau dilgelių trąšos turi ir kitų privalumų:

Tai ekologiškos trąšos, kurios neturi neigiamo poveikio aplinkai, augalui ar žmogaus sveikatai. Dilgėlių trąšos – puikus būdas mažinti cheminių trąšų naudojimą.
Šiomis trąšomis galima tręšti įvairius augalus: daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius ar dekoratyvinius augalus.
Naudojant trąšas iš dilgėlių, pagerėja dirvožemio kokybė, jis tampa derlingesnis. Be to, dilgėlės teigiama veikia dirvos mikroflorą, skatindamos naudingų mikroorganizmų veiklą. Tai padeda augalams geriau įsisavinti maistines medžiagas.
Stiprina augalų imunitetą, skatina augimą, didina atsparumą ligoms bei kenkėjams. Taip pat padeda greičiau atsistatyti nukentėjusiems, pažeistiems augalams, skatina jų žydėjimą bei geresnį derlių.
Purškiamos ant lapų dilgėlių trąšos gali padėti įveikti kai kurias ligas bei kenkėjus: pavyzdžiui, amarus ar miltligę. Taip pat veikia prevenciškai, mažinant patogenų bei kenkėjų išplitimo riziką.

Kaip gaminamos trąšos iš dilgėlių?

Dilgėlių trąšos gaminamos ir naudojamos skystu pavidalu iš šviežiai nuskintų dilgėlių. Tiksliau būtų sakyti, jog dilgėlių trąšos – tai perrūgusi augalinė dilgėlių masė. Pasiruošti šių trąšų nėra sudėtinga. Tačiau rūgimo procesas užima laiko, tad per vieną dieną jų nepasiruošite.

Be to, reikia nepamiršti, jog rūgdamos dilgėlės ims skleisti nemalonų kvapą. Tai visiškai normali rūgimo proceso dalis. Nemaloniam kvapui panaikinti galima įdėti valerijono šaknį.

Pasigaminti trąšoms iš dilgėlių prireiks šių priemonių:

dilgėlių kotų bei lapų (tinkama žalioji masė tokių dilgėlių, kurios dar nežydi);
vandens;
uždaro indo: plastikinio kibiro ar konteinerio, o idealiu atveju – ąžuolo statinės.

Svarbu: trąšoms iš dilgėlių ruošti netinka geležinė talpa, nes gali sunykti daugelis naudingųjų medžiagų.

Trąšų gamyba žingsnis po žingsnio:

Surenkama žalioji dilgėlių masė. Kuo jaunesnės dilgėlės, tuo daugiau veikliųjų medžiagų bus trąšose. Nužydėjusios ir sėklas brandinančios jau nebetinka.
Dilgėlės susmulkinamos, kad greičiau bei daugiau išsiskirtų maistinių medžiagų.
Smulkinta dilgėlių masė sudedama į talpą. Dilgėlių turėtų būti apie pusė indo. Užpilama karštu arba net verdančiu vandeniu iki viršaus.
Indas uždengiamas, tačiau ne visiškai sandariai. Turi likti tarpelių, per kuriuos galėtų išeiti rūgimo metu susidariusios dujos.
Dilgėlės paliekamos fermentuotis 2–4 savaitėms. Kuo šilčiau laikomos trąšos, tuo greičiau įvyksta fermentacija. Kasdien rekomenduojama antpilą pamaišyti.
Fermentacijai pagreitinti galima įdėti mielių.
Trąšos paruoštos, kai antpilas patamsėja ir nustoja putoti. Tuomet jį reikia perkošti ir laikyti tamsioje, vėsioje vietoje.

Svarbu: dilgėlių trąšos naudojamos tik skiestos.

Kaip naudojamos trąšos iš dilgėlių?

Dilgėlių trąšos gali būti naudojamos tręšti laistant arba tręšti purškiant per lapus. Tačiau gautos trąšos yra labai koncentruotos, tad prieš naudojimą jas būtina atskiesti vandeniu.

Tręšimui laistant naudojamos skiestos trąšos santykiu 1:10 (1 dalis dilgėlių koncentrato ir 10 dalių vandens). Pavyzdžiui, 1 litras dilgėlių trąšų skiedžiamas 10 l vandens.

Purškimui trąšos iš dilgėlių skiedžiamos dar labiau: santykis 1:20.

Kada tręšti dilgėlių trąšomis?

Bet kokiomis trąšomis, tad ir dilgėlių trąšomis, augalai turi būti tręšiami tik apniukusią dieną. Ypač atsargiai tręšti reikėtų purškiant per lapus, nes esant saulėtai dienai, lengvai galima juos nudeginti.

Taip pat geriausia tręšti po lietaus arba gausiai palaisčius.

Laistant tręšiama 1–2 kartus per savaitę. Kiekvienam augalui vidutiniškai sunaudojant 0,5–1 l trąšų. Dilgėlių trąšomis laistomas dirvožemis aplink augalus.

Tręšimui purškiant dilgėlių trąšos naudojamos 1 kartą per mėnesį.

Trąšos iš dilgėlių labiausiai rekomenduojamos aktyviu augalų augimo periodu: pavasarį ir vasaros pradžioje. Kai augalai ima brandinti bei nokinti derlių, geriau rinktis kitas trąšas.

Kuo galima praturtinti trąšas iš dilgėlių?

Ruošiant dilgėlių trąšas, galima į jas pridėti ir kitų piktžolių, kurios papildys dilgėlių antpilą papildomomis maistinėmis medžiagomis. Tokiu būdu gausis polivitaminų trąšos, kurios patenkins visus būtiniausius augalų poreikius.

Į dilgėlių trąšas galima pridėti:

taukių;
varnalėšų;
kiaulpienių (kol šios dar neperžydėjo);
kiečių;
varpučio.

Tinka dauguma piktžolių, išskyrus nuodingus augalus. Taip pat nerekomenduojama pridėti varpinių kultūrų, nes skaidymosi proceso metu susidaro spiritiniai junginiai.

Ypač naudinga į dilgėlių trąšas papildomai įdėti medienos pelenų. Gausime tikras supertrąšas.

Na, o jeigu jas praturtinsime duona, tokios idealiai tiks braškėms tręšti. Tuomet uogos bus itin saldžios.

Trąšos iš dilgėlių – tai tvarus bei ekologiškas būdas augalams tręšti. Pasigaminti jų ne tik labai paprasta, tačiau ir nieko nekainuoja. O nauda didžiulė visai ekosistemai.

Šaltiniai:

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video