Geram augalų augimui ir vystymuisi, kaip ir žmogui, reikalingi mikroelementai. Svarbiausiais laikomi azotas, fosforas ir kalis. Tačiau vis dažniau ketvirtuoju tarp svarbiausių elementų įvardijama siera. Kuo švaresnėje aplinkoje gyvename, tuo labiau šio elemento trūksta dirvožemyje. Būtent sieros bei magnio poreikius ir patenkina magnio sulfatas. Kokiems augalams ir kada reikalingas tręšimas magnio sulfatu?
Magnio sulfatas: kokios tai trąšos?
Magnio sulfatas – tai magnio ir sieros trąšos, naudojamos tręšimui per lapus arba laistymui. Jos lengvai tirpsta ir nepalieka nuosėdų vandenyje.
Dažniausiai magnio sulfatas naudojamas tręšti pomidorams, vaismedžiams ir spygliuočiams augalams, nes būtent šie augalai labiausiai jautrūs magnio trūkumui.
Magnio sulfatu tręšiami augalai pagal poreikį, kai išryškėja magnio ar sieros trūkumas. Taip pat gali būti tręšiama po atliktų dirvožemio tyrimų, kai nustatomas magnio ar sieros trūkumas.
Šios trąšos skatina augalų fotosintezės procesus, jų augimą bei vystymąsi.
Magnio svarba augalams ir trūkumo požymiai
Magnis yra pagrindinis chlorofilo atomas ir atlieka pagrindinį vaidmenį fotosintezėje. Būtent dėl pakankamo magnio kiekio augalų lapai ar spygliai įgauna ryškią, sodrią žalią spalvą.
Be to, magnis reikalingas energijos, baltymų ir angliavandenių metabolizmui kaupiant ir naudojant pasisavintas medžiagas. Tad jis būtinas geram augalų vystymuisi ir kokybiškam bei gausiam derliui.
Dažniausiai magnio trūkumas išryškėja antroje vasaros pusėje. Požymiai, išduodantys magnio trūkumą augaluose:
- nublanksta žalia augalų spalva, ji tampa blyški, neryški;
- tarp augalų gyslų atsiranda geltonų dėmių, vėliau jos paruduoja;
- lapai pamažu gelsta, užsiriečia kraštai ir per anksti nukrenta;
- lėtėja augalų augimas ir mažėja derlius.
Kai kurie augalai jautresni magnio trūkumui ir greičiau jis pasimato:
- spygliuočiams pagelsta spyglių galiukai, jie ima džiūti;
- svogūnų laiškų viršūnėlės išbąla, o laiškai lūžinėja ir džiūsta;
- agurkuose magnio trūkumas pasireiškia lapų chloroze, jie mezga mažesnius vaisius;
- kai magnio trūksta baltagūžiams kopūstams, jų apatiniai lapai tampa tarsi marmuriniai;
- iš vaismedžių magnio trūkumui jautriausios obelys: tarp išsivysčiusių stambių lapų gyslų atsiranda tamsiai rudos dėmės, vėliau tokie lapai ima kristi;
- vyšnių, kriaušių, juodųjų serbentų lapuose pasirodo beveik juodos spalvos dėmės, vaisiai lėtai noksta ir būna netinkami laikymui;
- trūkstant magnio pomidorams, prasideda jų lapų chlorozė, vėliau lapai sudžiūsta ir nukrenta, taip pat džiūva ir nukrenta žiedkočiai.
Sieros svarba augalams ir trūkumo požymiai
Gyvenimo paradoksas, kad kuo švaresnėje aplinkoje gyvename, kuo mažiau įvairios gamyklos teršia orą, tuo mažiau sieros yra dirvožemyje. Anksčiau, kai užterštumo niekas taip nekontroliavo, sieros papildomai augalams beveik neprireikdavo. O dabar ji laikoma netgi ketvirtuoju svarbiausiu augalams elementu.
Siera yra sudėtinė aminorūgščių dalis, įeinanti į augalų baltymų ir kai kurių fermentų sudėtį. Ji taip pat reikalinga baltymų metabolizmui, augalų fotosintezei, kvėpavimui, vitaminų ir fermentų susidarymui. Siera taip pat būtina augalams, kad jie galėtų pasisavinti azotą bei gerai azoto ir anglies apykaitai.
Geriausiai siera pasisavinama per lapus ir šaknis. Tačiau kadangi augalai gali pasisavinti sierą tik sulfato pavidalu, kuris yra labai judrus, dirvožemyje dideli sieros kiekiai išsiplauna ir augalams sunku juos įsisavinti per šaknis.
Sieros trūkumo požymiai labai panašūs į azoto trūkumą. Pagrindinis skirtumas, kad esant sieros trūkumui, deformuojasi lapai. Be to, lapai pašviesėja, siaurėja, trumpėja. Esant azoto trūkumui, šviesėja seni lapai, o trūkstant sieros – jauni lapeliai.
Taip pat sieros trūkumas matomas ir augalams pražydus, žiedai būna kur kas šviesesni, blankesni.
Magnio sulfatas: kaip tręšti?
Magnio sulfatas dažniausiai naudojamas vaismedžių, uogakrūmių, agurkų, pomidorų, paprikų, salotų, ridikėlių, bulvių, vazoninių augalų ir rožių tręšimui. Kitų augalų tręšimui magnio sulfatas naudojamas, jeigu išryškėja magnio ir sieros trūkumo požymiai. Arba jeigu dirvožemio tyrimai parodo šių elementų trūkumą.
Kartais dirvoje būna pakankamas magnio kiekis, tačiau augalai jo negali įsisavinti. Taip dažniausiai nutinka dėl per didelio kalcio, kalio kiekio dirvožemyje bei dėl per didelio dirvos rūgštingumo.
Kaip tręšti magnio sulfatu:
- Tręšimui per lapus naudojamas 0,1–0,6 proc. koncentracijos tirpalas (10–60 g magnio sulfato 10 litrų vandens).
- Vaismedžių ir vaiskrūmių tręšimui naudojamas 1 proc. tirpalas (100 g 10 l vandens).
- Per šaknis dažniausiai tręšiami dekoratyviniai augalai, vejos. Naudojamas 0,2 proc. koncentracijos tirpalas (20 g magnio sulfato 10 l vandens).
Šaltiniai:
- https://www.epsomsaltcouncil.org/gardening/epsom-salt-for-gardening/
- https://seasalt.com/salt-101/about-bath-salt/gardening-with-epsom-salt
- https://www.trees.com/gardening-and-landscaping/epsom-salt-for-plants
- https://www.gardeningknowhow.com/garden-how-to/soil-fertilizers/epsom-salt-gardening.htm
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.