Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Kvapnioji katalpa – žiedų grožiu ir kvapu stebinantis medis, nereikalaujantis ypatingos priežiūros

Katalpa. Sklypo apželdinimas
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Katalpa – Lietuvoje dar gana retas ir mažai žinomas, tačiau labai dekoratyvus medis. Pasaulyje dar vadinamas „makaronų medžiu“, o 2022 metais VDU Botanikos sode Kaune vykusiuose rinkimuose išrinktas net kvapniausiu augalu. Tad kas šis naujas, įdomus ir dar nelabai pažintas medis? Dalinamės katalpos auginimo ir priežiūros subtilybėmis.

Katalpa: išvaizda ir paplitimas

Katalpa (Catalpa) priklauso bigonijinių šeimos augalų genčiai. Joje yra 13 rūšių. Katalpa paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Pietų Azijoje, tačiau kai kuriuos rūšys puikiai gali būti auginamos ir Lietuvoje.

Tai dekoratyvus, vasaržalis medis, užaugantis iki 15–30 metrų aukščio ir 6–12 metrų pločio. Auga itin sparčiai ir per sezoną gali paaugti net 1 metrą. Lapai dideli, ištisiniai, neryškiai skiautėti, blyškiai žalios spalvos, apatinė pusė padengta pūkeliais. Rudenį lapai įgauna gelsvai rudą, kartais net juodą spalvą.

Katalpa ima žydėti ne anksčiau nei trečiaisiais augimo metais. Žydi birželio pabaigoje – liepos mėnesį varpelio formos žiedais, susitelkusiais į dideles kekes arba šluoteles. Žiedų spalva gali būti balta, gelsva, geltona ar rausva. Kvapas itin malonus. 2022 metais vykusiuose VDU Botanikos sodo Kaune rinkimuose net nustelbęs levandas ir rožes bei laimėjęs kvapiausio medžio apdovanojimus. Savo kvapu katalpa privilioja daug bičių, drugelių bei vikšrų, kurie yra pagrindiniai šio medžio apdulkintojai.

Katalpos vaisius – ilga, sausa atsidarančioji dėžutė su vidine pertvara. Šiose ankštyse gausu sėklų, kurios yra plokščios, su plaukelių kuokštais galuose. Beje, katalpa puikiai išauginama ir sėkmingai auga padauginta iš sėklų.

Šio įdomaus medžio vaisiai (ankštys) gali siekti net 60 cm ilgį ir lieka ant medžio iki pavasario. Būtent dėl neįprastų vaisių katalpa ir vadinama įvairiais vardais: makaronų medžiu, indiška pupa arba cigarų medžiu.

Dar vienas įdomus faktas apie katalpą: sakoma, kad šalia jos nebūna uodų, nes lapai skleidžia specifinį, mums neužuodžiamą, tačiau uodų baisiai nemėgiamą kvapą. Tad galbūt tikrai verta vieną tokį augalą pasisodinti savo kieme?

Katalpa

Katalpos rūšys

Kadangi katalpa puikiai gali augti bei žiemoti Lietuvoje, tikėtina, kad jos populiarumas augs. Tuo labiau, jog tai ligoms bei kenkėjams atsparus medis, kuris pakenčia ir užterštą miestų orą, todėl dažnai auginamas miestų skveruose bei parkų aikštėse.

Lietuvoje galima įsigyti ir dažniausiai auginamos šių rūšių katalpos:

  • puošnioji katalpa (Catalpa speciosa);
  • paprastoji katalpa (Catalpa bignonioides);
  • geltonžiedė katalpa (Catalpa ovata);
  • žemaūgė katalpa (Catalpa bungei);
  • kiniška katalpa (Catalpa fargesii).

Katalpos auginimas: tinkama vieta ir dirva

Katalpai augti reikia daug erdvės, kadangi ji išaugina plačią, didelę lają bei turi didelį, toli besidriekiantį šaknyną. Todėl nesodinkite šio medžio arti namo ar kitų pastatų. Augdama gali pridaryti žalos dėl savo dydžio: iškelti pamatus, užstoti saulės šviesą ar pan.

Šio augalo gimtinė – šilti ir šviesūs kraštai, tad geriausiai ji jaučiasi augdama saulėtoje vietoje. Per dieną reikia mažiausiai 4 valandų tiesioginės saulės spindulių. Tačiau norint, kad katalpa atsiskleistų visu savo grožiu, jai reikėtų mėgautis saule ištisą dieną.

Dirvožemiui katalpa nėra jautri: gerai pakenčia tiek rūgštų, tiek šarminį. Taip pat gali augti molingose, priesmėlio ar priemolio dirvose. Iš esmės šis medis nebijo nei sausrų, nei potvynių. Tačiau norint, kad katalpa klestėtų ir atsiskleistų visas augalo grožis, rekomenduojama jai parinkti gerai drenuojantį, purų bei derlingą ir drėgną dirvožemį.

Katalpos auginimas

Katalpos sodinimas

Katalpai sodinti iškasama duobė turi būti du kartus platesnė nei iškleistas sodinuko šaknynas ir šiek tiek gilesnė už ilgiausios šaknies ilgį. Taip medelis galėtų lengvai įsitvirtinti ir greičiau prigis bei sėkmingai augs.

Į sodinimui iškastą duobę galima įberti organinių medžiagų – komposto ar durpių – kad būtų pagerintas dirvos purumas, drenažas bei sodinukas nepritruktų maistinių medžiagų.

Sodinamos katalpos šaknys švelniai išskleidžiamos ir medelis įstatomas į duobę. Sodinti reikia tokiame pačiame gylyje kaip augo prieš tai. Įstatytas užberiamas žemėmis ir švelniai apspaudžiamas, kad apie šaknis neliktų oro kišenių. Galiausiai žemė gerai palaistoma, kad greičiau susigulėtų ir katalpa nepritruktų drėgmės.

Pasodintą medelį patariama mulčiuoti, kad būtų užtikrintas pakankamas drėgmės lygis bei pristabdytas piktžolių augimas. Tačiau mulčias nuo kamieno turėtų būti klojamas kelių centimetrų atstumu, kad būtų išvengta per didelio drėgmės kiekio prie kamieno ir galimo puvinio.

Katalpa

Kiti katalpos priežiūros ypatumai

Katalpa yra gana ištvermingas ir kantrus medis, tad didelių rūpesčių dėl jos priežiūros tikrai neturėtų kilti.

Laistymas. Tik pasodinta katalpa turėtų būti laistoma reguliariai ir giliai, kad vanduo pasiektų visas šaknis ir sparčiai augdamas medis nepritrūktų drėgmės. Rekomenduojama laistyti kartą ar du per savaitę, priklausomai nuo oro sąlygų. Dirvožemis turėtų būti nuolat drėgnas, tačiau neužmirkęs, nes tai gali sukelti šaknų puvinį. Vėliau, medžiui įsitvirtinus ir sustiprėjus, laistoma rečiau ir tik itin sausomis bei karštomis dienomis. Katalpa gali iškęsti tiek sausrą, tiek smarkias ir ilgas liūtis.

Tręšimas. Jeigu katalpa auga drėgname ir gana derlingame dirvožemyje papildomas tręšimas jai nereikalingas. Tačiau jeigu pasodinta skurdesnėje, sausesnėje žemėje, praėjus kelioms savaitėms po pasodinimo, reikėtų ją papildomai patręšti NPK (azotas, fosforas, kalis) trąšomis. Vėlesniais augimo metais katalpą rekomenduojama tręšti tik anksti pavasarį, prieš vegetacijos pradžią. Tręšimui taip pat tinkamos kompleksinės, lėto atpalaidavimo trąšos.

Genėjimas. Genėjimas yra labai svarbus katalpos priežiūroje. Jis svarbesnis, kol medelis dar jaunas ir skirtas suformuoti gražiai bei taisyklingai medžio formai. Genėti katalpa pradedama sulaukusi vienerių metų amžiaus. Tinkamiausias metas genėjimui ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo. Genint katalpą visų pirma, reikia nupjauti atžalas prie kamieno bei apatines šakas, kad susiformuotų tiesus, centrinis, „vadovaujantis“ kamienas. Taip pat genėjimo metu pašalinamos sergančios, pažeistos ar nudžiūvę šakos.

Žiemojimas. Nors katalpa gerai toleruoja šaltas žiemas, tačiau pirmaisiais metais po pasodinimo ją rekomenduojama žiemai pridengti. Vėliau, prisitaikiusi prie klimato, tampa atsparesnė ir mažiau jautri šalčiui.

Katalpa

Kaip dauginama katalpa?

Katalpos dauginimas yra labai paprastas, nes ją padauginti galima tiek sėklomis, tiek vegetatyviniu būdu. Ir vienas, ir kitas būdas yra lengvas ir nesudėtingas. Tad turint vieną subrendusią katalpą, nesunku pasisodinti jų ir daugiau.

Katalpa dauginama vegetatyviniu būdu iš jaunų šaknų auginių arba šakų auginiais. Nupjautą šakelės ar šaknies dalį reikia pamerkti į kambario temperatūros vandenį ir palikti, kol išleis šakneles. Vandenį rekomenduojama keisti kasdien ar kas antrą dieną, kad neužsistovėtų. Kai auginys išleidžia šakneles, sodinamas į vazonėlį su durpių substratu. Vėliau, kai pasiekia 8–10 cm aukštį, persodinamas į atvirą dirvą. Persodinimui tinkamiausias metas – pavasaris.

Iš sėklų katalpa sudygsta taip pat labai lengvai. Subrendusios sėklos surenkamos rudenį ir iki pavasario gali būti laikomos šaldytuve. Pavasarį pasėjamos į durpių substratą, tačiau žeme neužberiamos, tik prispaudžiamos prie dirvos paviršiaus. Pasėtos sėklos papurškiamos vandeniu ir gali būti uždengiamos plėvele, nes joms sudygti reikia +15–20 °C temperatūros. Sėklos gali būti sėjamos ir į atvirą dirvą, tačiau tik tuomet, kai ji pakankamai įšilusi. Sėklos sudygsta per 14–30 dienų. Daigeliai gali būti persodinami į nuolatinę augimo vietą, kai pasiekia bent 8–10 cm aukštį.

Katalpos ligos ir kitos problemos

Nors tai gana atsparus ligoms bei kenkėjams augalas, tačiau ir ją gali užpulti miltligė, lapų dėmėtligė ar maras. Taip pat jaunus medelius reikia saugoti nuo užmirkimo, nes šaknys gali susirgti šaknų puviniu.

Kita šių medžių auginimo problema – gana slidžios sėklų ankštys. Todėl nereikėtų katalpos sodinti šalia šaligatvių ar pėsčiųjų takų. Taip pat reikia išlikti budriems vaikštant šalia medžio, kad nepaslystumėte ant anksčių.

Katalpa – iš  tiesų įspūdingas medis. Jis džiugina ne tik akį, tačiau ir gaivina maloniu kvapu. Be to, yra nereiklus ir neįnoringas, tad auginti tokį augalą bus vienas malonumas

Katalpa

Šaltiniai:

  1. https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-indian-bean-tree/
  2. https://www.thespruce.com/catalpa-growing-guide-5199828
  3. https://www.vle.lt/straipsnis/katalpa/
  4. https://www.vdu.lt/lt/kvapniausiu-2022-metu-augalu-isrinktas-makaronu-medis-katalpa/

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
author avatar
Vaida Janikūnienė
Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *