Ekolaidotuvės arba žmogaus kūno kompostavimas: kai žmogus sugrįžta į žemę tiesiogine prasme

Pastaraisiais metais pasaulyje sparčiai populiarėja naujas, bet kartu labai senas būdas iškeliauti iš šio pasaulio – žmogaus kūno kompostavimas arba ekolaidotuvės, dar vadinamos natūraliomis laidotuvėmis (natural organic reduction). Tai procesas, kuriuo žmogaus kūnas, pasitelkus mikroorganizmus, per kelis mėnesius paverčiamas derlinga žeme, galinčia tapti naujo gyvenimo pradžia – maitinti medžius, augalus ar net būsimus miškus.

🌎 Idėjos esmė – „grįžti į ciklą“

Tradicinės laidotuvės ir kremavimas turi didelį poveikį aplinkai: vieno kūno kremavimas išskiria apie 200 kg CO₂, o balzamuojant kapuose lieka cheminių medžiagų. Kompostavimas siūlo alternatyvą – uždarą gamtos ciklą, kuriame žmogaus kūnas tampa ištekliumi, o ne atlieka. Kūnas paguldomas į specialų konteinerį su šiaudų, medžio drožlių ir dobilų mišiniu – tai ideali terpė mikroorganizmams, kurie lėtai, be kvapo ir be taršos, per 4–6 mėnesius suskaido audinius, palikdami tik kaulų dulkes ir humusą primenančią žemę.

🧬 Kaip vyksta žmogaus kūno kompostavimas?

Procesas vyksta aerobinėmis sąlygomis, t. y. su deguonimi. Mikroorganizmai, skaidydami organinę medžiagą, išskiria šilumą – temperatūra konteineryje gali pakilti iki 55–70 °C, todėl sunaikinami ligų sukėlėjai ir bakterijos. Galutinis produktas – sterilus, kvapnus kompostas, kurio galima gauti apie 0,5–1 kubinį metrą iš vieno žmogaus kūno. Šią žemę artimieji gali panaudoti sodindami medžius, gėles ar kuriant atminimo sodus.

🇺🇸 Kur leidžiamas žmogaus kūno kompostavimas?

Pirmoji valstija, legalizavusi žmogaus kompostavimą, buvo Vašingtonas (JAV) – 2019 m. Paskui prisijungė Koloradas, Kalifornija, Vermontas, Oregonas ir kelios kitos. Pionierė šioje srityje tapo kompanija „Recompose“, įkurta ekologės Katrinos Spade, kurios tikslas – „suteikti žmonėms galimybę iš tiesų grįžti į žemę“. Europoje tokios praktikos leidžiamos Švedijoje ir Norvegijoje, o kai kurios šalys (tarp jų Nyderlandai ir Vokietija) svarsto teisinius pakeitimus.

🌿 Ekolaidotuvės – kai mirtis maitina gyvybę

Ekolaidotuvės atgaivina seną žmogaus ryšio su gamta idėją. Jei tradiciniai kapai – akmens ir betono simboliai – liudija apie atskirtį nuo gamtos, tai kompostavimas pabrėžia gyvybės tęstinumą. Tai tarsi „biologinis reinkarnacijos“ būdas, kai žmogaus kūnas virsta gyvybės dalimi, maitinančia kitus organizmus. Daug žmonių renkasi šį kelią ne iš mados, o iš noro palikti mažesnį ekologinį pėdsaką ir užbaigti savo gyvenimo ciklą taip, kaip jį pradėjo – gamtos apsuptyje.

Sodininkams, gėlininkams ir žemės mylėtojams ši idėja ypač artima – juk jie kasdien mato, kaip puvimas tampa augimu. Kompostavimas žmogaus kūnui suteikia galimybę grįžti į dirvą kaip trąšai, o ne kaip atminimui skirtam paminklui. Kai kurie ekolaidotuvių dalyviai renkasi, kad jų kompostu būtų pasodintas medis, rožynas ar net daržas – gyvas paminklas, kurį galima liesti, prižiūrėti, matyti augantį. Toks požiūris jungia žemdirbišką patirtį su ekologine filosofija: viskas, kas kadaise buvo gyva, virsta nauju gyvenimu. Tai primena sodininkų išmintį – „žemė nieko nepraranda, ji tik keičia formas“.

🌱 Ar šis ateities laidojimo būdas įmanomas ir Lietuvoje?

Šiuo metu žmogaus kūno kompostavimas nėra legalus Lietuvoje. Nors ši praktika sparčiai populiarėja JAV ir kai kuriose Europos šalyse, Lietuvoje ji dar nėra reglamentuota. Lietuvos įstatymai numato tradicinius laidojimo metodus, tokius kaip kremavimas ir laidojimas žemėje, tačiau naujos, ekologiškos laidojimo formos, tokios kaip kompostavimas, dar nėra įteisintos.

Vis dėlto, Lietuvoje vis labiau domimasi tvarumu ir aplinkosauga, todėl ateityje galėtų būti svarstoma galimybė įteisinti ekolaidotuves. Šiuo metu svarbu stebėti šios srities teisinių iniciatyvų raidą ir dalyvauti diskusijose apie tvarias laidojimo alternatyvas.

Žmogaus kompostavimas vis dar kelia diskusijų – kai kam tai atrodo natūralu ir prasminga, kitiems – per daug radikalu ar emociškai sunkiai priimtina idėja. Tačiau klimato krizės ir žemės išteklių trūkumo akivaizdoje tokios iniciatyvos tampa vis aktualesnės. Juk, kaip sako viena iš „Recompose“ darbuotojų: „Mūsų kūnas visada priklausė žemei – tik dabar mes pagaliau leidžiame jai jį priimti.“

Šaltiniai:
https://time.com/5593438/washington-legalizes-human-composting/
https://recompose.life/faqs/where-is-human-composting-legal/

Nuotraukos asociatyvinės ©canva.

Ūkininkas Paulius

See Full Bio