Skaistminas – gydomasis augalas jūsų sode. Kaip auginti, prižiūrėti ir panaudoti sveikatai?

Skaistminas (Vitex) – išskirtinis verbeninių šeimos augalų genties atstovas, kuris nusipelno vietos kiekviename sode ne tik dėl dekoratyvumo, bet ir dėl unikalių gydomųjų savybių. Šis egzotiškas augalas, kilęs iš šiltų kraštų, vis dažniau auginamas ir Lietuvos soduose, ypač saugomuose, saulėtuose plotuose.

Skaistminas žinomas nuo senovės – jo vaisiai ir lapai naudojami liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje, o kai kurie žmonės jį vadina net „moteriškės medžiu“ dėl palankaus poveikio hormonų pusiausvyrai. Be to, kai kurių rūšių sultingi vaisiai yra valgomi ir turi puikų skonį. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip sėkmingai auginti skaistminą mūsų klimato sąlygomis, kaip jį prižiūrėti ir kokią naudą sveikatai šis nuostabus augalas gali suteikti.

Kaip atrodo skaistminas

Skaistminas – tai įvairaus aukščio krūmas ar nedidelis medis, priklausomai nuo rūšies ir auginimo sąlygų galintis išaugti nuo 1,5 iki 6 metrų aukščio. Labiausiai mūsų klimatui tinkamas tikrasis skaistminas paprastai išauga 2–4 metrų aukščio ir formuoja išsišakojusią, gana laisvą krūmo formą su tiesiu ar šiek tiek išlenktu stiebu.

Augalo lapai yra viena įspūdingiausių jo savybių – jie sudėtiniai, plaštakiški, susidedantys iš 5–7 (retais atvejais 3–8) siaurų, pailgų lapelio dalių. Lapeliai primena kanapių lapus savo forma – siauri, smailūs, su lygiais arba šiek tiek dantytais kraštais. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė – pilkšvai žalia, dažnai lengvai plaukuota. Lapai priešiniai, auga ant lapkočių, skleidžia savitą, prieskoninį aromatą, kai juos paliečiate.

Žydėjimas prasideda vasaros viduryje arba antroje pusėje ir tęsiasi iki rugsėjo. Žiedai smulkūs, bet labai gausūs, susitelkę į pailgas, grakščias viršūnines kekes arba šluoteles, kurios gali būti 10–30 cm ilgio. Žiedų spalva priklauso nuo rūšies – dažniausiai jie šviesiai mėlyni, violetiniai, levandų spalvos, taip pat gali būti balti ar rožiniai. Kiekvienas žiedelis turi mažą vamzdelį ir dvilypį, asimetrinį vainikėlį, iš kurio kyšo ilgi kuokeliai. Žiedai kvepia subtiliai, maloniai, pritraukia bites, kamanes ir drugius.

Po žydėjimo susiformuoja apvalūs vaisiai – nedideli kaulavaisiai (5–8 mm skersmens), kurie, bręsdami, tampa rudai juodi. Vaisius gaubia išsipūtusi taurelė. Būtent šie vaisiai yra vertingiausias augalo elementas vaistiniais tikslais – jie džiovinami ir naudojami įvairiems preparatams. Kai kurių rūšių, pavyzdžiui, plikojo skaistmino, vaisiai sultingi ir valgomi švieži.

Visas augalas pasižymi sidabriškos žalsvos spalvos atspalviu, ypač jauni ūgliai ir lapų apatinė pusė, kas suteikia krūmui švelnią, šviesią išvaizdą sode. Rudenį lapai pagelsta ir nukrenta.

Skaistmino rūšys ir veislės

Skaistmino genčiai priklauso apie 250 rūšių, paplitusių atogrąžų ir paatogrąžų srityse. Tačiau tik kelios iš jų yra plačiau auginamos soduose arba naudojamos vaistiniais tikslais. Lietuvos klimato sąlygomis geriausiai auga tikrasis skaistminas.

• Tikrasis skaistminas (Vitex agnus–castus), dar vadinamas Abraomo medžiu arba moteriškės medžiu – labiausiai žinoma ir dažniausiai auginama rūšis mūsų regionuose. Tai 2–4 metrų aukščio lapuočių krūmas su plaštakiškais lapais iš 5–7 siaurų lapelių. Žydi liepos–rugsėjo mėnesiais mėlynomis, violetinėmis arba baltomis ilgomis žiedų kekėmis. Būtent šios rūšies vaisiai plačiausiai naudojami medicinoje. Ši rūšis santykinai atspari šalčiui ir gali žiemoti Lietuvoje su apsauga.
• Penkialapis skaistminas (Vitex negundo) – Pietų ir Pietryčių Azijoje paplitęs krūmas arba nedidelis medis, išaugantis iki 3–5 metrų. Lapai sudėtiniai iš 3–5 lapelių, žiedai melsvi ar violetiniai. Auginamas šilto klimato regionuose dekoratyviniuose želdynuose ir kaip vaistinis augalas, tačiau mūsų klimatui netinka.
• Pleištalapis skaistminas (Vitex doniana) – Afrikos rūšis, auganti kaip medis iki 10–15 metrų aukščio. Vaisiai valgomi, o augalas auginamas šiltuose kraštuose dėl dekoratyvumo ir vaisių.
• Plikasis skaistminas (Vitex glabrata) – Pietų Azijos rūšis, vertinama dėl tvirtos, gražios medienos ir valgomų, sultingų, juodai violetinių vaisių. Mediena naudojama baldų pramonėje ir statybose.
• Geltonasis skaistminas (Vitex quinata) – retesnė rūšis su geltonais žiedais, naudojama vaistiniais tikslais kai kuriose Azijos šalyse.
• Žvilgusis skaistminas (Vitex cofassus) – Azijos rūšis, labiausiai vertinama dėl medienos, kuri yra tvirta, gražios tekstūros ir naudojama aukštos kokybės baldams bei apdailai.

Tikrajam skaistminui išvestos ir kelios veislės, besiskiriančios žiedų spalva:

• ‘Albus’ – balta žiedų forma
• ‘Rosea’ – rožiniai žiedai
• ‘Latifolia’ – didesnių lapų forma
• ‘Silver Spire’ – balti žiedai, kompaktiškesnis augimas

Skaistminas: sodinimo vieta ir dirva

Skaistminas – šilumą mėgstantis augalas, todėl Lietuvoje geriausia auginti tikrąjį skaistminą, kuris yra atsparesnis vėsesniam klimatui.

Skaistminui būtina atvira, saulėta vieta, apsaugota nuo šaltų šiaurinių vėjų. Augalas puikiai jaučiasi prie sienų ar tvorų pietinėje pusėje, kur sukaupta šiluma palengvina žiemojimą. Skaistminas gerai auga esant pilnam apšvietimui ne mažiau kaip 6–8 valandas per dieną. Pavėsyje augalas blogai žydi ir gali išretėti.

Augalas mėgsta lengvą, gerai drenuotą, vidutiniškai derlingą dirvą. Jam puikiai tinka priesmėlio ar priemolio dirvožemis su neutralia arba silpnai šarminga reakcija (pH 6,5–7,5). Jis gerai toleruoja netgi sausesnius dirvožemius, tačiau visiškai netinka sunkus, molingas, nuolat drėgnas gruntas. Labai svarbus geras drenažas, ypač žiemą – stovintis vanduo aplink šaknis gali sukelti šaknų puvimą ir augalo žūtį.

Prieš sodinant skaistminą, dirvą rekomenduojama paruošti: iškasti apie 50 cm gylio ir pločio duobę, jos dugne suformuojant drenažo sluoksnį iš žvyro ar smulkių akmenukų. Substratą galima praturtinti kompostu, bet vengti per didelio azoto kiekio.

Kaip sodinamas ir dauginamas skaistminas

Skaistminas gali būti dauginamas keliais būdais: sėklomis, žaliaisiais auginiais, pusiau sumedėjusiais auginiais arba šaknų atžalomis.

• Dauginimas sėklomis. Skaistmino sėklos sėjamos pavasarį į šiltnamį arba po šalnų tiesiogiai į atvirą gruntą. Prieš sėjant rekomenduojama sėklas 24 valandas pamirkyti šiltame vandenyje – tai pagerina daigumą. Sėklos sėjamos 1 cm gylyje, 18–22 °C temperatūroje sudygsta per 2–4 savaites. Sėjinukai augami vazonuose ir į nuolatinę vietą sodinami kitų metų pavasarį, kai nebėra šalnų pavojaus. Tarpai tarp augalų paliekami 2–3 metrų. Iš sėklų išauginti augalai pražysta tik po 2–3 metų.
• Dauginimas žaliaisiais auginiais. Birželio–liepos mėnesiais nuo sveikų augalų nupjaunami 10–15 cm ūgliai, apatiniai lapai nuimami, pjūviai gali būti apdoroti šaknų stimuliatoriumi. Auginiai sodinami gerai drenuojantį, smėlingą substratą ir laikomi drėgname, šiltame ore. Šaknys susiformuoja per 3–5 savaites. Įsišaknijusius auginius reikia auginti vazonuose iki kitų metų pavasario.
• Dauginimas pusiau sumedėjusiais auginiais. Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais nupjaunami 15–20 cm ilgio pusiau sumedėję ūgliai ir sodinami panašiai kaip žalieji auginiai. Šis būdas laikomas patikimiausiu.
• Dauginimas šaknų atžalomis. Suaugę skaistmino krūmai dažnai formuoja šaknų atžalas, kurias galima atskirti pavasarį ir persodinti į naują vietą.

Skaistmino auginimas ir priežiūra

Skaistminas – gana nepriekabus augalas, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis reikia atkreipti ypatingą dėmesį į žiemos apsaugą.

Temperatūra. Skaistminas gerai auga esant 20–28 °C temperatūrai. Tikrasis skaistminas gali išgyventi iki -15 °C šalčius, tačiau jaunus augalus ir pirmus 2–3 metus būtina žiemai apsaugoti. Rudenį aplink augalą reikia supilti mulčio (žievės, lapų, komposto) sluoksnį 15–20 cm storio, o patį krūmą uždengti eglišakiais arba specialia žiemojimo medžiaga. Jei augalas per žiemą apšąla, pavasarį dažnai atželia iš šaknų.

Laistymas. Skaistminas toleruoja sausrą, todėl jam reikalingas saikingas laistymas. Įsišaknijusius augalus laistyti reikia tik tada, jei ilgai nelyja. Jaunus augalus laistyti reikia reguliariau, ypač per vasaros karščius. Svarbu, kad vanduo neužsistovėtų – geriau laistyti rečiau, bet pakankamai. Vanduo liejamas po šaknimis, anksti ryte arba vakare.

Tręšimas. Skaistminui nereikia intensyvaus tręšimo. Pavasarį, pradėjus augti, galima patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Antrą kartą tręšiama birželio pradžioje, prieš žydėjimą, naudojant fosforo ir kalio turinčias trąšas. Organinės trąšos naudojamos saikingai – tik gerai subrendęs kompostas.

Genėjimas. Pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais, skaistminas genimas sanitariškai – pašalinamos sausos, pažeistos ir per tankiai augančios šakos. Taip pat galima formuoti krūmą, trumpinant šakų viršūnes – tai skatina tankesnį šakojimąsi. Po žydėjimo nuvytusios žiedų kekės apkarpomos, kad augalas neeikvotų jėgų sėklų brandinimui.

Kita priežiūra. Dirvožemis aplink augalą turi būti purenamas, pašalinant piktžoles. Rekomenduojama palaikyti mulčio sluoksnį aplink krūmą – tai padeda išlaikyti drėgmę vasarą ir apsaugo šaknis žiemą.

Skaistmino ligos ir kenkėjai

Skaistminas paprastai laikomas gana atspariu augalu, tačiau netinkamos auginimo sąlygos gali susilpninti jo imunitetą ir sudaryti palankias sąlygas ligoms ar kenkėjams plisti. Dažniausiai pasitaikanti problema – šaknų puvimas, kurį sukelia per didelis drėgmės kiekis dirvožemyje. Šiuo atveju augalas pradeda vysti, jo lapai gelsta ir nyksta. Kad to būtų išvengta, būtina užtikrinti gerą drenažą ir laistymo saikingumą, nes perlaistyti skaistminai dažnai nebeatsistato.

Kita dažna liga – miltligė – grybinė infekcija, pasireiškianti baltu, miltų pavidalo apnašu ant lapų paviršiaus. Ji dažniausiai plinta drėgnomis ir šiltomis dienomis. Pastebėjus pirmuosius požymius, pažeistus lapus reikia pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidais arba sodos tirpalu, kuris padeda sustabdyti grybelio plitimą.

Skaistminą gali pažeisti ir įvairūs lapgraužiai – vabalai, mintantys jo lapais. Nors jų daroma žala paprastai nėra didelė, tačiau masinių antplūdžių metu gali prireikti imtis priemonių: purkšti augalus insekticidais arba rinkti vabzdžius rankomis.

Dar viena dažna problema – amarai, smulkūs siurbiantys kenkėjai, kurie dažniausiai apninka jaunus ūglius. Jie silpnina augalą ir gali pernešti virusines ligas. Amarų naikinimui tinka muiluoto vandens tirpalas arba specialūs insekticidai. Svarbu imtis veiksmų greitai, nes šie kenkėjai dauginasi itin sparčiai.

Retkarčiais pasitaiko ir šaknų kenkėjų, gyvenančių dirvožemyje – jų lervos gali pažeisti šaknis ir sutrikdyti augalo mitybą. Tokiu atveju svarbiausia prevencija: naudoti tik sveikus augalus ir pasirūpinti, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui.

Laikantis tinkamų auginimo sąlygų ir stebint augalus, skaistminas išlieka stiprus, vešlus ir atsparus daugumai ligų bei kenkėjų.

Skaistmino nauda sveikatai

Skaistminas, ypač tikrasis skaistminas (Vitex agnus–castus), nuo seno žinomas dėl gydomųjų savybių ir plačiai naudojamas tiek liaudies, tiek šiuolaikinėje medicinoje.

1. Hormonų pusiausvyra. Tikrasis skaistminas ypač žinomas dėl poveikio moterų hormonų sistemai. Augalo vaisiai padeda reguliuoti prolaktino lygį ir palaiko progestero gamybą. Dėl šios savybės skaistminas tradiciškai naudojamas moterų reprodukcinės sveikatos problemoms palengvinti – prieš menstruaciniam sindromui (PMS), ciklo nereguliarumams, menopauzės simptomams mažinti.
2. Nervų sistemos raminimas. Skaistmino preparatai pasižymi raminančiu poveikiu, padeda sumažinti stresą, nervingumą ir nerimą. Liaudies medicinoje augalas buvo naudojamas kaip lengvas raminamasis vaistas.
3. Uždegimų mažinimas. Penkialapis skaistminas ir kitos rūšys tradicinėje Azijos medicinoje naudojami priešuždegiminėms savybėms. Augalo lapų ir žiedų ekstraktai gali padėti mažinti įvairių rūšių uždegimus.
4. Skausmo malšinimas. Kai kurių skaistmino rūšių preparatai naudojami lengvam skausmo malšinimui, ypač galvos skausmui ir raumenų įtampai palengvinti.

Tikrasis skaistminas – nepakeičiamas augalas moterų sveikatai. Kaip ruošiama ir kuo naudinga skaistmino arbata?

Svarbu: nors skaistminas yra vertingas vaistinis augalas, bet prieš naudojant bet kokius preparatus, ypač esant hormonų sutrikimams, nėštumui, žindymo laikotarpiui ar vartojant kitus vaistus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tikrojo skaistmino vaisiai ir ekstraktai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, įskaitant hormonų preparatus ir kontraceptikus.

Šaltiniai:

1. https://www.thespruce.com/chaste-tree-growing-profile-3269206
2. https://www.vle.lt/straipsnis/skaistminas/
3. https://www.rhs.org.uk/plants/43844/vitex-agnus-castus/details
4. https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/trees/chaste-tree/chaste-tree-cultivation.htm

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Vaida Janikūnienė

Esu Vaida. Pagal išsilavinimą – teisininkė, pagal širdį – gamtos mylėtoja. Gamta, augalai, žemė supo mane nuo pat kūdikystės. Gyvenant bute, prie žemės priartėju augindama įvairius egzotinius augalus: mango, kivis, papaja – tai tik keletas iš mano eksperimentų. Labai mylimų eksperimentų. Todėl nepaprastai džiaugiuosi, kad mano ir derlingas.lt keliai susikirto ir galiu pasidalinti savo žiniomis su jumis. Rašydama straipsnius, renku tiek teorinę, tiek praktinę, tiek savo asmeninę patirtį, viską susisteminu, patikrinu informacijos patikimumą ir pateikiu skaitytojams. Tikiuosi, tokiems pat entuziastams kaip ir aš. Iki susiskaitymo!

See Full Bio