Lydekos – viena populiariausių plėšriųjų žuvų Lietuvos vandenyse, žvejų mėgstama dėl savo dydžio, agresyvaus kibimo ir puikių kulinarinių savybių. Tačiau jų žvejyba yra reglamentuojama, todėl svarbu žinoti ne tik leidžiamą sezoną, bet ir kada galima gaudyti lydekas. Aptarkime viską nuo teisės aktų iki praktinių patarimų, kurie padės sėkmingai sugauti šią grobuonę.
Susipažinkite – lydeka – gėlųjų vandenų plėšrūnė
Lydeka (Esox lucius) – plėšri gėlavandenė žuvis, pasižyminti ilgu, verpstės formos kūnu ir aštriais dantimis. Jos kūnas dažniausiai yra žalsvai pilkas su šviesiomis dėmėmis, kurios padeda maskuotis tarp augalijos. Lydekos gali užaugti iki 1,5 metro ilgio ir sverti daugiau nei 20 kg. Jos yra itin greitos ir vikrios plėšrūnės, medžiojančios pasalomis. Minta smulkiomis žuvimis, varlėmis, vabzdžiais ir net mažais vandens paukščiais. Dažniausiai slepiasi prie vandens augalų, akmenų ar kitų slėptuvių. Turi puikią regą ir jautrią šoninę liniją, padedančią aptikti grobį. Lydekos yra svarbi ekosistemos dalis, reguliuojanti smulkiųjų žuvų populiaciją.
Kada galima gaudyti lydekas?
Lietuvoje galioja aiškus lydekų žvejybos draudimo laikotarpis, kuris skirtas jų apsaugai neršto metu. Nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d. imtinai lydekų žvejyba yra draudžiama visuose vandens telkiniuose. Šis laikotarpis pasirinktas neatsitiktinai – būtent tuo metu lydekos neršia, tampa mažiau atsargios ir lengvai sugaunamos, todėl jų apsauga būtina siekiant išsaugoti populiaciją.
Lydekas leidžiama žvejoti: nuo gegužės 1 d. iki sausio 31 d. Per šį laikotarpį žvejai gali mėgautis spiningavimu, trolingu ir kitais būdais, tačiau privalo laikytis nustatytų normų.
Kokio dydžio lydekas galima gaudyti?
Lietuvoje galioja minimalus leistinas sugautos lydekos dydis – 50 cm (nuo snukio iki uodegos galiuko). Sugavus mažesnę lydeką, ją būtina nedelsiant paleisti atgal į vandenį.
Taip pat taikomas sugavimo limitas – vienas žvejys per dieną gali pasiimti ne daugiau kaip 2 lydekas.
Kur geriausia žvejoti lydekas?
Lydekos – sėslios žuvys, mėgstančios tykoti grobio pasaloje. Jų dažniausiai galima rasti:
- Prie nendrių ir vandens augmenijos: lydekos mėgsta slėptis tarp žolių, kur gali nepastebimai užpulti grobį.
- Prie rėvų, povandeninių kalnelių, duobių: šiose vietose lydekos laukia silpnesnių, srovės nešamų žuvų.
- Upių ir ežerų seklumose pavasarį, gilesniuose vandenyse vasarą ir rudenį – keičiantis sezonams, lydekos migruoja, todėl svarbu pasirinkti tinkamą vietą žvejybai.
Kada geriausiai kimba lydekos?
Nors lydekas galima žvejoti visą leidžiamą sezoną, jų aktyvumas priklauso nuo kelių svarbių veiksnių:
1. Sezonas
- Geriausias metas žvejoti – pavasario pabaiga ir ruduo. Po draudimo pabaigos (gegužės 1 d.) lydekos būna alkanos po neršto, todėl aktyviai kimba. Rudenį (rugsėjį–lapkritį) jos ruošiasi žiemai ir intensyviai maitinasi.
- Vasarą lydekos mažiau aktyvios, ypač per didelius karščius. Šiltuoju metu geriau žvejoti anksti ryte arba vakare.
- Žiemą, po ledu, lydekos taip pat kimba, tačiau žvejyba tampa sudėtingesnė dėl ledinio vandens sąlygų bei neprognozuojamo ledo storio ant vandens telkinių.
2. Oras
- Debesuotos ir lietingos dienos – idealios lydekų žvejybai. Jos būna aktyvesnės prastesniu oru, kai vanduo šiek tiek tamsesnis.
- Saulėtomis dienomis lydekos dažnai slepiasi gilesniuose vandenyse arba tampa pasyvesnės.
- Staigios oro permainos (pavyzdžiui, vėstantis oras) gali skatinti aktyvesnį kibimą.
3. Mėnulio fazės
Kai kurie žvejai teigia, kad jaunatis ir pilnatis daro įtaką lydekų aktyvumui. Dažnai lydekos aktyviau maitinasi per pilnatį ir prieš ją. Vis dėlto moksliniai tyrimai šio fakto iki galo nepatvirtina, todėl tai daugiau asmeninė patirtis ir nuojauta.
Kokiais būdais gaudomos lydekos?
Lydekos – universalios plėšrūnės, todėl jas galima žvejoti keliais būdais:
- Spiningavimas – vienas populiariausių metodų, kai naudojami dirbtiniai masalai (blizgės, vobleriai, guminukai). Šis būdas leidžia greitai ieškoti aktyvių lydekų įvairiose vietose.
- Trolingas (velkiavimas) – gaudoma iš valties, velkant dirbtinį masalą vandeniu. Tai veiksminga strategija dideliuose vandens telkiniuose.
- Žvejyba gyvu masalu – naudojamos gyvos žuvelės, tokios kaip kuojos, ešeriai ar karosai. Šis būdas efektyvus, bet reikalauja daugiau kantrybės.
- Jigavimas – dugninė žvejyba su specialiais džiginiais masalais. Dažniausiai taikoma vėlyvą rudenį ir žiemą.
Atsakinga lydekų žvejyba
Žvejyba – ne tik malonumas, bet ir atsakomybė, todėl svarbu laikytis nustatytų taisyklių:
- Turėti galiojantį žvejo bilietą.
- Gerbti gamtą ir vandenis – nešiukšlinti, nepalikti tinklų ar masalų.
- Neimti daugiau lydekų nei leidžiama ir paleisti mažesnes nei 50 cm ilgio žuvis.
- Jei žuvis sunkiai sužeista ir negali išgyventi – geriau ją pasiimti, nei išmesti.
Lydekų žvejyba – įdomi, dinamiška ir reikalaujanti žinių veikla. Svarbiausia laikytis taisyklių, pasirinkti tinkamą laiką, vietą bei metodą, o rezultatas – įsimintinos akimirkos ir sėkmingi laimikiai. Nesvarbu, ar žvejojate spiningu, ar velkiavimu, žinodami lydekų įpročius ir jų aktyvumo periodus, tikrai padidinsite savo šansus sužvejoti įspūdingą trofėjų.
Nei žvyno, nei uodegos!
Šaltiniai:
- https://aad.lrv.lt/lt/aplinkosaugos-kalendorius/leidziama-gaudyti-lydekas/
- M. Kirstukas „Žuvys. Dažnesnės gėluose vandenyse gyvenančios žuvys“, 2010
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
