Šiaudų sodas – tai unikalus, tradicinis interjero puošybos elementas. Ši unikali šiaudų sodų rišimo tradicija pagaliau buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai jau ketvirtoji į sąrašą įtraukta vertybė, šalia sutartinių, kryždirbystės bei dainų ir šokių šventės tradicijos Baltijos valstybėse.
Šis tradicinis interjero puošybos elementas yra kuriamas iš suvertų ant siūlo ir tarpusavyje surištų šiaudelių. Vaizduoja mūsų pasaulio modelį bei turi daugybę simbolinių reikšmių, pradedant nuo pagoniškų laikų pasaulio supratimo, papildytų krikščioniška simbolika bei šiuolaikinių kūrėjų sukurtomis reikšmėmis.
Dabar bene populiariausi šiaudų sodai yra kalėdinės dekoracijos. Nors šiaudiniais žaisliukais eglutės būdavo puošiamos nuo senų laikų, šiaudiniai sodai puošdavo lietuvių namus taip pat per Velykų šventes, krikštynų ar vestuvių proga, per Vėlines. Čia, be abejonės svarbiausia buvo ritualinė sodų reikšmė, nors dabar mes linkę matyti tokio tipo dekoracijas labiau atsižvelgiant į interjero puošybos reikšmę.
Patalpų puošyba sodais buvo paplitusi taip pat Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Suomijoje. Sodai Lietuvoje taip pat turėjo daugybę skirtingų pavadinimų: voras (Ukmergės r.), liktorius (Varėnos, Panevėžio r.), žarondeliai (Ignalinos r.), rojus, dangus (Kupiškio apylinkėse), širšuonas (Kupiškio apylinkėse).
Iš ko gaminamas šiaudų sodas
Šiaudiniai sodai tai geometrinės formos kūriniai, kurie yra gaminami iš išdžiovintų kviečių, rugių, nendrių ar kitų augalų šiaudelių. Šiaudeliai yra suveriami ant siūlo sudarant kvadratų, trikampių ar stačiakampių formas. Labai svarbu kad pritvirtintas prie lubų sodas galėtų laisvai suktis į abi puses. Galbūt todėl protėviai verdavo sodus ant arklio uodegos plauko ir ji vaškuodavo, kad sodas galėtų laisvai suktis ir judėti. Dabar sodų gamybai dažnai naudojamos lininės ar kitos natūralaus pluošto virvutės.
Vieną paprasčiausių sodų galima sudaryti iš dviejų piramidžių su bendru pagrindu. Prie keturių kampų bei apačios gali būti tvirtinami mažesni tokios pat formos pakabukai. Sodo viduje kartais buvo patalpintas papuošalas (lėlytė, obuoliukas, paukščiukas ir pan.). Kartais sodai buvo rišami iš eglutės arba kadagio. Pasak etnografo Jono Vaiškūno, šis paprotys yra senesnis negu šiaudiniai sodai.
Būdavo ir kitokios formos sodai: ritiniai, kubai, rutuliai, bet jie buvo mažiau paplitę. Daugiausia sodu buvo gaminama iš šviežių šiaudų rudenį, o ruduo taip pat buvo populiariausias sezonas vestuvėms, kurių neatsiejamu elementu buvo sodai. Per Velykas šiaudiniai sodai būdavo puošiami spalvotais kiaušinių lukštais, o per Jonines – gaidžio plunksnomis. Sodai taip pat lydėdavo Užgavėnių ir Vėlinių apeigas. Kai kuriose regionuose per Velykas arba Devintines visi seni sodai būdavo sudeginami. Sodai neretai būdavo puošiami žolynais ir gėlėmis. Kartais net žvakelės buvo uždegamos šiaudinio sodo viduje.
Šiaudinių sodų simbolinė reikšmė
Sodai puošdavo namus išskirtinėmis progomis ir per didžiausias šventes, jie į namus atnešdavo palaiminimą. Kvadrato ir trikampio formos turi simbolinę reikšmę soduose: kvadratai simbolizuoja materiją, o trikampiai – dvasią, o šiaudiniame sode šie du elementai susijungia į vieną būvį.
Šiaudai žmogų lydėdavo nuo pat gimimo. Anksčiau šiaudų sodai buvo kabinami virš kūdikio lopšio. Dažnai jie buvo kabinami virš stalo arba „šventame kampelyje“. Buvo tikima, kad pasikabinus namuose sodą, į jį susirinkusios protėvių vėlės apsaugos namus nuo nelaimių. Šiaudinius sodus dažnai dovanodavo naujavedžiams per vestuves. Šiaudiniai sodai būdavo kabinami virš vestuvinio stalo. Taip pat vyravo stalo „išpirkimo“ paprotys, kuri lydėjo derybos dėl sodo. Buvo dainuojamos sodą giriančios dainos. Paprotys ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje, iki XX a. pradžios), o paplitęs buvo visoje Lietuvoje.
Malda įrišama į šiaudų sodą
Tautodailininkė Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė pasakoja, kad rišdama sodą meldžiasi už žmones, kurių namuose jis bus kabinamas. Su sodu į namus įeina palaiminimas. Pats šiaudų sodas tautodailininkei asocijuojasi su Rojaus sodu – gamta, harmonija, palaima. Jos sodus dažniausiai sudaro tradicinis piramidės motyvas, kurį papildo skirtingos puošmenos bei simboliai. Šiaudinius sodus tautodailininkė puošia džiovintomis gėlėmis, linais, kviečių ar rugių varpomis, džiovintomis juodųjų šermukšnių uogomis.
Kai kur buvo tikima, kad jei sodas visiškai nustos suktis, kas nors netrukus susirgs ar net mirs namuose.
Sodai kitose šalyse
Kaip jau minėjome, sodai buvo gaminami ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Rytų ir vidurio Europos šalių. Mūsų regione populiariausi buvo būtent šiaudų sodai.
Lenkijos teritorijoje irgi buvo gaminami šiaudų sodai, vadinami „pająki” (liet. vorai). Ten pradžioje sodai buvo gaminami iš šiaudų, pupų, žirnių, plunksnų, siūlų – įvairių buityje prieinamų medžiagų. Su laiku labai išplito sodu gaminimas iš spalvoto popieriaus ar servetėlių. Priklausomai nuo artėjančių švenčių, ant jų atsirasdavo dekoracijos elementų iš išpūstų kiaušinių ar uogų. „Pająki” buvo laimės ir gero derliaus simbolis.
Latvijoje sodai buvo vadinami puzurais (lv. puzurs). Puzurų gamyba prasidėdavo rudenį ir tęsėsi iki pat pavasario. Latviai tikėjo, kad puzurs išbaido blogąsias dvasias, raganas ir laumes, todėl jų pagaminti sodai lydėdavo visas svarbias šventes. Dažnai po švenčių puzurai būdavo sudeginami, kad piktos dvasios negalėtų juose įsikurti. Latgalėje sodus darydavo iš dažytų nendrių ir popieriaus puokščių. Kuržemėje vyravo paprotys į bulvę įsmeigti šiaudelių, o ant jų galiukų prikabinti žąsų plunksnų.
Šiaudų sodas skirtas harmonizuoti aplinką
Tautodailininkės Linos Živatkauskaitės-Žaliauskienės nuomone sodo paskirtis – harmonizuoti aplinką, lemti žmonėms lengvą ir sklandų gyvenimą. Šiaudų sodas negali būti tik interjero detalė – grožis iš šiaudų: sodas – tai daugybė mazgelių, o kiekviename iš jų įrištas užkalbėjimas – sveikatos, ramybės, darnos, kantrybės.
Galima drąsiai sakyti kad šiaudų sodai vėl ryžtingai įžengia į mūsų namus. Dažniausiai kalėdinių žaisliukų pavidalu, bet taip pat kaip interjero detalės, dovanėlės, šventinės dekoracijos. Dideliuose ir mažuose miesteliuose vyksta sodų gaminimo dirbtuvės, o jų parodos vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiaudinių sodų kompozicijas galima pamatyti restoranuose, viešosiose įstaigose, kavinėse.
Šaltiniai:
https://www.provincia.lt/sodai
https://www.kumutis.lt/siaudiniai-sodai/
https://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Vaiskunas_Jonas/Vaiskunas_LK_1992_4.pdf
https://lmka.lt/sakralioji-siaudiniu-sodu-simbolika-regioniniame-ir-platesniame-tarpkulturiniame-kontekste/
