Efemerai – augalai, „skubantys gyventi“. Kokia jų reikšmė?

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Perskaitėte naują žodį „efemerai“ ir galvojate, ką tai galėtų reikšti? Kol dar nespėjote paieškoti sąvokos Google, tai iš karto pateikiame trumpą jos apibrėžimą. Jie įprastai apibūdinami kaip specializuoti augalai, kurie greitai užbaigia savo gyvavimo ciklą, dažnai subręsta ir subrandina sėklas per trumpą laikotarpį. Jiems priklauso daugybė augalų: nuo egzotinių iki įprastų lietuviškų. Trumpaamžius augalus galime pavadinti tikrais prisitaikėliais, nes jie greitai adaptuojasi prie aplinkos. Sužinokime, kokie augalai gali būti efemerais, kokia jų reikšmė ekosistemai ir žmogui.

Efemerai – kokie jie?

Ar teko girdėti, kad tundroje, kai ateina vasaros laikotarpis, augalai, nors ir trumpam, suklesti kone negyvoje aplinkoje? Taip pat atsitinka ir dykumoje, kuomet užeina taip retai užklystantis lietus – po jo augalai vos per kelias savaites sugeba nugyventi visą gyvenimą. Tai augalai efemerai, kurie naudojasi proga trumpai klestėti, pasinaudodami palankiomis sąlygomis prieš vėl prasidedant nepalankioms.

Pats žodis „efemerai“ yra tiesiog vertinys iš graikų kalbos, reiškiančio vienadienį ir trumpalaikį. O tokiais pavadinti galima nemažą grupę augalų, apimančių pavasarinius, rudeninius, žiemkenčius efemerus, taip pat ir dykumų ar tundrų. Egzistuoja augalai, kurių vegetacija nors ir trumpa, tačiau pasikartojanti kasmet, o tokius „piliečius“ mokslininkai vadina efemeroidais. Taigi, susipažinkime, kokių efemerų būta Lietuvoje ir pasaulyje.

Įdomūs faktai apie efemerų sėklas Efemerų sėklos yra pagrindinė jų išlikimo forma, nes pats augalas gyvena labai trumpai, o nepalankų laikotarpį „pergyvena“ būtent sėklų stadijoje. Daugelis jų sudaro dirvos sėklų banką – išlieka gyvybingos kelerius ar net keliolika metų ir sudygsta tik tada, kai sąlygos tampa palankios (pakankama drėgmė, tinkama temperatūra, šviesa). Sėkloms būdinga ramybės būsena: jos gali turėti kietą luobelę, fiziologinius daigumą slopinančius mechanizmus ar cheminius inhibitorius, kurie apsaugo nuo per ankstyvo sudygimo. Dykumų efemerų sėklos ypač jautriai reaguoja į drėgmę ir dažnai sudygsta tik po pakankamai gausaus lietaus, o dalis jų lieka nesudygusi – taip paskirstoma rizika. Paprastai jos būna mažos, lengvos, platinamos vėjo, vandens ar gyvūnų; kai kurių miško rūšių sėklas išnešioja skruzdėlės, nes jos turi maistingus priedus. Sudygę daigai vystosi labai greitai ir per kelias savaites subrandina naujas sėklas, taip užtikrindami rūšies tęstinumą net nepastoviose ar ekstremaliose buveinėse.

Ar nori sužinoti įdomų faktą apie efemerų sėklas? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Pavasario efemerai

Šiai kategorijai priklauso augalai, kurie labai anksti pavasarį greitai išauga, pražysta, subrandina sėklas ir nunyksta dar prieš medžių sulapojimą. Jie prisitaikę išnaudoti trumpą laiką, kai miške daug šviesos, o dirva turtinga maistinių medžiagų ir drėgmės. Dažnai šie augalai skelbia tikrą pavasario pradžią.

Lietuvoje tai būdinga žibutei (Hepatica nobilis), plukei (Anemone nemorosa), raktažolei (Primula veris), snieguolei (Galanthus nivalis), šalpusniui (Tussilago farfara), vištapienei (Gagea lutea), pavasarinei ankstyvei (Erophila verna).

Beje, pavasarį žydinčios svogūnininės gėlės, tokios kaip tulpės, hiacintai, narcizai, krokai taip pat laikomi efemerais (tiksliau, efemeroidais). Po trumpo žydėjimo augalai nunyksta, o svogūnėliai toliau lieka po žeme ir laukia kito sezono.

Vasariniai efemerai

Lietuvoje vasarą augančių efemerų yra žymiai mažiau. Jiems priklauso rūšys, kurios sudygsta pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje ir visą ciklą (žydėjimą, sėklų subrandinimą) užbaigia birželio–rugpjūčio mėnesiais. Jie dažnai auga sausose, smėlėtose ar dirvonuojančiose vietose, kur reikia ypatingo prisitaikymo. Tai tokie augalai, kaip: smiltė (Arenaria serpyllifolia), baltoji balanda (Chenopodium album), plikasis skleisenis (Herniaria glabra), dirvinė guboja (Gypsophila muralis), dirvinis kežys (Spergula arvensis), dirsės (Bromus sp.), batažiedis vairenis (Arabidopsis thaliana), vienametė klėstenė (Scleranthus annuus) ir kiti.

Rekomenduojamas video

Trumpaamžiai augalai dykumose

Dykumose, kur vyrauja tik labai trumpi augalams palankūs ir ganėtinai drėgni laikotarpiai (lietaus ar sniego tirpimo), auga tie augalai, kurie yra vienmečiai su trumpu gyvenimo ciklu. O kai didžiąją dalį laiko vyrauja atšiaurūs ir sausi orai, šį laikotarpį augalai išgyvena tik sėklų pavidalu. Sėklos yra labai atsparios sausrai ir gali likti neaktyvios dirvožemyje ištisus metus, sudygdamos tik tada, kai pasiekiamas tam tikras drėgmės lygis ar tinkamos sąlygos.

Pavyzdžiais galėtų būti egzotiškos Kalifornijos aguonos (Eschscholzia californica), dykumų smėlio verbenos (Abronia villosa), Mojavos astrai, dykumų saulėgrąžos, ispaninis šalavijas (Salvia hispanica), tam tikros raktažolės.

Efemerai gėlyne

Nieko nuostabaus, kad efemerus galima sėkmingai auginti ir gėlynuose bei taip prisišaukti pavasarį. Jau minėtosios svogūninės gėlės yra tikros pavasarinio gėlyno pažibos lietuviškuose gėlių darželiuose, tačiau į šį sąrašą galima įtraukti ir kitas gėles: kanadinę sangvinariją (Sanguinaria canadensis), eritronį (Erythronium), dailiuosius auskarėlius (Lamprocapnos spectabilis), plukes (Anemones), šilagėles (Pulsatilla), raktažoles (Primula), rūtenius (Corydalis) ir kitas. Šias gėles rekomenduojama sodinti po medžiais ir krūmais, kad pavasarį gautų pakankamai šviesos (kol nesulapoja), kartu ir reikiamo pavėsio.

Kadangi pavasariniai efemerai anksti užmiega ir/ar sunyksta, juos gėlyne galima derinti su vėliau išaugančiais augalais, tokiais kaip paparčiai, melsvės, astilbės, ir taip užpildyti gėlyno tuštumas.

Didžiulė efemerų reikšmė ekosistemai

Pavasarį, kai jau pabunda dauguma vabzdžių ir apdulkintojų, pavasariniai efemerai tampa labai reikšmingi ekosistemai. Šie augalai suteikia prieglobstį ir maistą pirmiesiems vabzdžiams, tokiems kaip kamanės, skruzdėlės, citrinukai, spiečių neformuojančios bičių rūšys. Pastarieji atsilygina apdulkinimo „paslauga“ ir net sėklų išplatinimu. Tokie tarpusavio mainai skatina augalų bioįvairovę, o vabzdžiai gauna geresnes išgyvenamumo galimybes.

Tuo tarpu efemerų suklestėjimas dykumose ir stepėse yra labai svarbus dėl jų gebėjimo stabilizuoti dykumos dirvožemį ir užtikrinti gyvybiškai svarbų maistinių medžiagų ciklą. Jie dominuoja kraštovaizdyje anksti pavasarį, prieš prasidedant intensyviam karščiui. Kai sąlygos yra palankios, jie paverčia sausringus kraštovaizdžius gyvybingomis, žydinčiomis ekosistemomis. Po lietaus jie ne tik greitai padengia dirvą, bet ir mažina eroziją, sukaupia ir perduoda maisto medžiagas kitiems organizmams.

Nereikia pamiršti, kad kai kurie efemeriniai augalai turi reikįmės asmeniškai ir žmogui. Pavyzdžiui:

esama vaistinių augalų, kurie pasitarnauja dėl liaudyje taikomų gydomųjų savybių (šalpusnis, raktažolė).
baltažiedis vairenis itin populiarus mokslo pasaulyje kaip modelinis augalas, nes greita vegetacija leidžia su juo atlikti įvairius bandymus – tiek genetiniams ir biologiniams tyrimams, net kosmose!
be abejo, trumpaamžiai augalai pasižymi žiedų spalvų margumynu, kurie labai pagražina gėlynus.
efemerai itin gelbėja bitininkus, nes pirmosios gėlės tampa maistu ką tik pabudusiosioms medunešėms bitėms.