Turėti sveiką, gražią, vientisą veją yra kiekvieno sodybos šeimininko tikslas, tad vejos priežiūra atima daug laiko. Veja yra viena dažniausiai eksploatuojamų sodybos elementų, todėl reikia palaikyti jos gerą būklę, o tam naudojamos tinkamos trąšos vejai. Vejos priežiūros darbai prasideda dar augalų vegetacijai neprasidėjus, todėl natūraliai kyla klausimas, kada tręšti veją, kad šis etapas neliktų primirštas sodo darbų rutinos sūkuryje. Čia ir bandysime išsiaiškinti, kuo, kaip ir kada tręšti veją ir taip sudėti visus taškus ant „i“.
Kodėl svarbu tręšti veją?
Išpuoselėta veja yra kiekvieno sodininko pasididžiavimas, rodantis, kiek darbo, meilės ir pastangų yra įdėta ją prižiūrint kone ištisus metus. O štai tręšimas yra vienas iš geriausių būdų išlaikyti kokybišką veją nuo pavasario iki pat žiemos. Be šio etapo sunku išlaikyti padorią pievelę, nes:
- veją tenka dažnai pjauti, o su nupjauta mase išnešama didžioji dalis maistinių medžiagų. Augalai neturi daugiau iš kur jų pasisemti, todėl tręšimas labai reikalingas.
- ne tokioje derlingoje dirvoje ima augti piktžolės ir samanos, o tai darko vejos vaizdą ir vientisumą. Šių nepageidaujamų „svečių“ galima nesunkiai atsikratyti pritaikius tinkamas trąšas ir preparatus.
Kada tręšti veją pavasarį?
Žolių vegetacija prasideda, kai vidutinė paros temperatūra siekia +5,5 °C, tad vejos priežiūros darbai prasideda gana anksti. O kad veja atsigautų po žiemos negandų ir pradėtų sveikiau augti, ją reikia pradėti maitinti trąšomis.
Veją tręšti rekomenduojama 3–4 kartus per metus, kai žolė aktyviai auga. Dauguma šaltinių tai daryti pataria jau nuo kovo mėnesio, esant teigiamai oro temperatūrai, tačiau taip anksti pradėti neverta. Pavasarį tręšdami veją po žiemos sezono ją atgaivinsite bei padidinsite maistinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Pirmą kartą patręšti veją reikėtų balandžio pradžioje, kai prasideda tikroji vegetacija, nes anksčiau laiko augalai dar nesugeba taip greitai įsisavinti maistų medžiagų. Anksti pažėrus trąšas, jos paprasčiausiai greičiau išsiplaus.
Nors veją užtenka patręšti 2 kartus per sezoną, visgi kai kurioms pievelėms reikia skirtingos priežiūros. Pavyzdžiui, dekoratyviąsias vejas tręškite ir laistykite kaskart ar kas antrą kartą jas nupjovę. Tręšimo dažnumas priklauso ir nuo trąšų poveikio, mat ilgo veikimo trąšos „dirba“ 1,5–3 mėnesius, o greito poveikio – apie 3 savaites.
Kada tręšti veją rudenį?
Paskutinis laikotarpis, kada galima ir reikia tręšti veją, yra rugsėjis–spalis. Rudeninis tręšimas padės suteikti jūsų vejai ilgalaikį maitinimą ateinantiems žiemos mėnesiams. Taip užtikrinsite, kad jūsų veja būtų pasirengusi žiemos oro keliamiems iššūkiams. Labai svarbu naudoti specializuotas rudenines trąšas su mažu azoto kiekiu, nes kitu atveju žolė bus skatinama augti toliau, kai jai reikia peržiemoti. Laikotarpiu nuo lapkričio iki vasario mėnesio veja yra ramybės būsenoje, todėl jos varginti jokiomis trąšomis nederėtų.
Trąšos vejai ir visa jų įvairovės paletė
Kokias trąšas teks panaudoti vejai, priklausys nuo tręšimo laiko, tikslo ir vejos savybių. Dabar patogu naudoti specializuotas trąšas vejai, kurios turi subalansuotą maistinių medžiagų kiekį, todėl papildomai rūpintis ir nereikia. Tokios trąšos sudėtyje turi azoto, kalio, fosforo, magnio, sieros, boro ir geležies, kurių 100 m2 plotui išbarstyti prireiks 5 kg. Jei naudosite vienanares trąšas, tai įsibėgėjusios vegetacijos žolei reikia 30 g/m2 amonio nitrato – azoto šaltinio.
Atsiradus tokioms vejos problemoms, kaip samanos vejoje, reikia imtis papildomų priemonių joms naikinti. Vejas reikia tręšti amonio nitrato (3 kg 100 m2 plotui) ir geležies oksido (1 kg 100 m2 plotui) mišiniu arba specializuotomis samanoms naikinti skirtomis trąšomis, kurių norma apie 150 g/m2. Toks mišinys reikalingas, nes geležis naikina samanas, o azoto trąšos skatina augti vejos žoles. Samanų naikinimą trąšomis atlikite pavasario viduryje–pabaigoje.
Vejos trąšos skiriasi viena nuo kitos tarp įvairių gamintojų, dėl to kartais gali būti šiek tiek sunku išsirinkti reikiamą trąšą. Galima rinktis iš kelių rūšių trąšų: greito ar lėto veikimo granuliuotas trąšas bei skystas trąšas, kurios žolę pamaitins akimirksniu. Kiekvieną kartą naudokite tik tam metų laikui pritaikytą trąšą, kuri jūsų vejai bus naudingiausia.
Trąšos prieš vejos sėją
Kai kurie gamintojai siūlo specialias trąšas, naudojamas prieš pat vejos sėją. Jos naudojamos tam, kad geriau sudygtų sėklos ir augtų stiprūs, vešlūs daigai. Negana to, trąšos suteikia geriausią pagrindą naujiems daigams augti, užtikrina visų reikalingų maistingųjų medžiagų kiekį bei pagreitina augimą. Dažniausiai tai įprastos pavasarinės NPK trąšos, kurių santykis 18-11-13, papildytas visa gama mikroelementų.
Pavasarinės trąšos vejai – lengvai vegetacijos pradžiai
Pavasarį, kai temperatūra pakyla, veja tampa aktyvesnė ir dažniau naudojama. Užtikrinkite, kad jūsų veja būtų paruošta susidėvėjimui ateinančiais mėnesiais, ir tai padės jums užtikrinti, kad žolė išliktų tanki, sveika ir žalia. Kompleksinės trąšos pavasariui ar pavasario/vasaros laikotarpiui skiriasi nuo rudeninių trąšų tuo, kad sudėtyje yra didesnis azoto kiekis. Azotas padeda pagreitinti žolės augimą, žolė greičiau išdygsta kaupia energiją didesniam šaknų augimui ir geresnei ligų prevencijai. Visgi apsiriboti vien azotu nereikėtų, nes žolei atsigauti reikia visų elementų, todėl geriau naudokite NPK trąšas su mikroelementais, o ne vien amonio salietrą.
Vasarinės vejos trąšos – papildomas pamaitinimas
Vasarinis tręšimas ne visada būtinas, bet jis naudingas. Aktyviai augant žolei ir jos masę išnešant iš pievos, augalams reikia atstatyti balansą ir pasiruošti sausroms, todėl papildomas patręšimas labai praverčia. Vasarines trąšas naudokite nuo pavasario pabaigos ir vasaros viduryje, kurių norma apie 15 g/m².
Rudeninės trąšos vejai – lengvo žiemojimo garantas
Kompleksinės rudeninės trąšos skiriasi tuo, kad jose yra labai mažas kiekis azoto, bet padidinti kalio ir fosforo kiekiai. Rudeninėmis trąšomis daugiausia dėmesio skiriama žolės šaknų stiprumui ir sveikatai gerinti. Tinkamas NPK santykis yra 3-11-20. Tai lemia, kad žolė daugiau nekaupia žaliosios masės, bet padeda jai geriau vystyti šaknis ir ruoštis žiemai. Šios trąšos neturi kenksmingo chloro, be to, jos papildytos sieros junginiais ir kartais magniu. Tai padeda sustiprinti šaknis ir sustangrinti lapus, o tai apsaugo žolę nuo nepalankių oro sąlygų.
Šaltiniai:
https://thegrasspeople.com/when-to-feed-my-lawn
https://www.fantasticgardeners.co.uk/lawn-care/when-to-feed-a-lawn/
Baronienė V., Obelevičius K., Klimavičius D., Rutkauskas A., Vaidelys J. Sodo knyga, Vilnius: Leidykla „Alma littera“, 2011.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.