Kedras – egzotiškas spygliuotis, vertinamas dėl ilgaamžiškumo, savito aromato, atsparumo puvimui bei kenkėjams. Kedras naudojamas parkų, skverų, privačių teritorijų apželdinimui. Šis medis gali tapti įspūdinga bet kurios vietos puošmena. Kaip auginti kedrą, kokios sąlygos jam reikalingos ir kuo šis medis vertingas? Pasiaiškinkime.
Kaip atrodo ir kur auga kedras
Kedras (Cedrus) – tai pušinių šeimos spygliuotis visžalis medis. Kedras paplitęs Afrikos šiaurės vakarinėje dalyje (Atlaso kalnuose), Libane, Sirijoje, Turkijoje, Himalajų vakarinėje dalyje, Kipre. Kedrais vadinamos ir kai kurios pušų rūšys, pavyzdžiui, kedrinė pušis, sibirinė pušis, tačiau tai atskirai genčiai priklausantys augalai.
Kedras užauga iki 25-50 m aukščio, iki 2-3 m storio ir yra tikras ilgaamžis – gyvena 500-1000 metų. Jo kamienas pilkos spalvos, jauno medžio jis glotnios struktūros, brandaus – sutrūkinėjusia žieve. Kedro laja piramidinė arba skėčio pavidalo, spyglių atspalviai nuo sidabriškai pilkų iki tamsiai žalių. Spygliai tvirti, susitelkę kuokštuose arba pavieniai, spirale išsidėstę ant šakelių. Kedro kankorėžiai statūs, kiaušiniški, jie užauga iki 11 cm ilgio. Kankorėžiai bręsta 2-3 metus, vėliau suyra. Didelį sparną turinčios kedro sėklos siekia 1,2-1,8 cm ilgio. Kedro šaknų sistema dažnai išsidėsčiusi arti žemės paviršiaus ir turi daug atšakų.
Išskiriamos keturios kedrų rūšys: atlasinis kedras (Cedrus atlantica), himalajinis kedras (Cedrus deodara), libaninis kedras (Cedrus libanii), trumpaspyglis kedras (Cedrus brevifolia). Visos šios rūšys yra dekoratyvios ir gali būti naudojamos parkų, skverų, sodybų apželdinimui. Trumpai apžvelkime kiekvieną iš rūšių.
Atlasinis kedras
Atlasinis kedras (Cedrus atlantica) auga greitai ir yra nepaprastai dekoratyvus bei elegantiškas. Jis auga Maroke ir Alžyre esančiuose Atlaso kalnuose. Atlasinis kedras užauga iki 50 metrų aukščio, kamieno apimtis gali siekti 1,5–2 metrus. Jo 1-2,5 cm ilgio spygliai tamsiai žali arba melsvai žali. Atlasinio kedro vainikas yra piramidės formos. Mediena labai kvapni. Šis kedras yra šviesamėgis, atsparus aplinkos taršai, šalčiui ir sausrai.
Himalajinis kedras
Himalajinis kedras (Cedrus deodara) sutinkamas Himalajų kalnų vakarinėje dalyje. Šis kedras pasiekia iki 50 metrų aukštį. Jo spygliai gali būti blankiai arba ryškiai žali, siekia 2,5-6 cm ilgio. Himalajinio kedro vainikas yra minkštas ir vešlus, gerai toleruoja kirpimą ir taisyklingai formuojant gali įgauti bet kokį pavidalą. Dėl šios priežasties himalajinį kedrą ypač vertina kraštovaizdžio dizaineriai. Himalajinis kedras nėra išrankus dirvožemiui ir vienodai gerai auga tiek šviesiose, tiek pavėsingose vietose.
Libaninis kedras
Libaninis kedras (Cedrus libanii) auga Libano kalnuose, Sirijoje, Turkijoje. Šios rūšies kedras užauga iki 40 metrų, jo 1-3 cm ilgio spygliai yra tamsiai žalios ar melsvai žalios spalvos. Mediena – rausvo atspalvio. Libaninis kedras nėra išrankus dirvožemio sudėčiai, tačiau netoleruoja ilgalaikio dirvos užmirkimo. Šis kedras auga lėtai, ilgai gyvena ir gerai toleruoja šalčius. Libaninio kedro laja bėgant metams įgauna skėčio formą.
Trumpaspyglis kedras
Trumpaspyglis kedras (Cedrus brevifolia) yra mažiau paplitusi kedro rūšis. Jis sutinkamas Kipre, Troodo kalnuose. Šios rūšies kedro spygliai yra neryškaus melsvai žalio atspalvio, 0,8-2 cm ilgio. Trumpaspygliai kedrai auga lėtai ir pasiekia 10-12 metrų aukštį. Jie gali augti bet kokio tipo dirvožemyje. Jaunus trumpaspyglius kedrus galima atskirti iš kūgio formos vainiko, o augalams subrendus jis įgauna skėčio formą.
Kuo kedras skiriasi nuo pušies
Kartais kedras painiojamas su kai kuriomis pušų rūšimis, pavyzdžiui, kedrine pušimi ar sibirine pušimi. Ne vieno mėgstami skanūs ir maistingi “kedro riešutai” iš tiesų yra ne kedro, o kai kurių pušų rūšių sėklos (pavyzdžiui, sibirinių, kedrinių). Kedro sėklos maistui nėra vartojamos.
Atskirti kedrą nuo pušies galima pagal kelis žemiau išvardintus požymius:
- Dydis. Kedras gali užaugti daugiau nei 50 metrų aukščio, o pušis retai pasiekia 40 metrų.
- Spygliai. Tiek pušų, tiek dalies kedrų spygliai auga kuokštais. Skirtumas yra jų kiekyje. Kedro spyglių kuokštai išsidėstę spirale, juose yra po 30-40 spyglių, o pušies spygliai auga po 2-5.
- Kankorėžių vieta ir forma. Pušys turi pailgus kankorėžius, kurie kabo ant šakų, „žiūrėdami“ žemyn. Kedro kankorėžiai yra apvalesnės formos, jie primena mažas statinaites ir stovi ant šakų kaip žvakės.
Kedro sodinimas
Laukinėje gamtoje kedras dauginasi sėklomis, kurias brandinti ima nuo 20–70 metų amžiaus, priklausomai nuo rūšies ir klimato. Sėklos kankorėžiuose subręsta kas dvejus trejus metus, jas išnešioja vėjas. Savarankiškai užsiauginti kedrą iš sėklų gana sunku. Norėdami išvengti sunkumų, susijusių su sėklų surinkimu ir paruošimu, galite įsigyti jau paaugintą kedro sodinuką iš medelyno. Perkant reikia atkreipti dėmesį į žemių gumulą aplink šaknų sistemą. 1-2 m aukščio sodinuko žemių gniužulo skersmuo turėtų būti apie 50-60 cm. Specialistai nepataria pirkti sodinukų plikomis šaknimis, nes jie gali neįsišaknyti. Sodinuką reikia pasodinti į žemę iš karto po pirkimo.
Kedras mėgsta saulę ir šilumą. Turėkite tai omenyje, parinkdami sodinukui augimo vietą. Sodinkite kedrą šviesioje, nuo didelių vėjų apsaugotoje vietoje. Šiam medeliui tiks molinga dirva arba priemolis. Jei dirva sausa ir kalkinga, augalui trūks geležies ir gali išsivystyti chlorozė. Dirvos paviršių galite padengti žeme iš spygliuočių miško. Jei dirvožemis labai sunkus, į jį reikia įmaišyti smėlio. Taip jis taps lengvesniu ir laidesniu.
Kedro sodinuką iškart sodinkite į pastovią augimo vietą. Iš anksto paruoškite ir perkaskite sodinimo vietą. Kad dirvoje būtų daugiau maistingų medžiagų, pridėkite į ją durpių, pušų spyglių, mėšlo, komposto ar nukritusių lapų. Jei sodinate kelis kedrus, tarp augalų palikite 5-6 m atstumą, jei tai smulkesnės kedro atmainos – 2-3 m. Sodinukas pradės augti po maždaug 5-10 cm per metus jau kitąmet po pasodinimo.
Kedro auginimas ir priežiūra
Kedro priežiūra praktiškai nesiskiria nuo kitų spygliuočių. Pagrindinis sunkumas yra apskaičiuoti plotą, kurį su laiku užims augalas. Tiek pradedantieji, tiek patyrę sodininkai gali užsiauginti šį medį, svarbiausia – laikytis kedro priežiūros rekomendacijų, laiku tręšti, genėti apatines šakas ir ravėti. Jei atsiranda antras kamienas, jį reikia nupjauti. Suaugęs kedras laistomas tik per sausrą, vakarais galima purkšti vandeniu jo lają. Brandus kedras atsparus oro permainoms, šalčiui, sausrai ir temperatūros pokyčiams. Jam, skirtingai nuo jauno medelio, nebereikia genėti šakų ir formuoti vainiko.
Jauno kedro medelio priežiūra
Jaunas kedro medelis reikalauja daugiau priežiūros. Sodinuką reikia reguliariai tręšti, purenti jo dirvą ir kas dvi dienas laistyti. Tamsiai žalių spyglių atsiradimas ir medžio augimas parodys, kad augalas įsišaknijo naujoje vietoje. Norėdami tinkamai prižiūrėti kedro sodinuką, laikykitės šių rekomendacijų:
- Tręškite. Praėjus 3-4 dienoms po persodinimo, augalą reikia patręšti. Jaunus kedrus geriau tręšti organinėmis medžiagomis. Siekiant užtikrinti, kad medžio šaknų sistema ir vainikas gerai augtų, ekspertai rekomenduoja naudoti specializuotus tirpalus, kuriuose yra kalio. Tokios trąšos padės sustiprinti augalą ir skatins jo vystymąsi.
- Įrenkite atramas. Kad išvengtumėte netinkamo medžio kamieno augimo ir kreivumo, kurio ateityje nepavyks ištaisyti, įrenkite jaunam augalui atramas.
- Genėkite. Genėjimas padės sodinukui išlaikyti jėgas ir greičiau prigyti naujoje vietoje. Norint suformuoti vešlų ir tvarkingą medžio vainiką, jauną kedro medį taip pat reikės genėti.
- Pasirūpinkite tinkamu laistymu. Ypač svarbu tai daryti karštu oru. Sodinuko dirva neturi visiškai išdžiūti. Tačiau sekite, kad dirvožemis neužmirktų, nepersistenkite laistydami.
- Paruoškite augalą žiemai. Nuo rugpjūčio pabaigos nebetręškite kedro sodinuko junginiais, kuriuose yra azoto. Rudens pradžioje kedrą patręškite trąšomis, turinčiomis kalio ir fosforo. Tai sustiprins jauno medelio šaknis. Lapkričio pabaigoje paskutinį kartą palaistykite medelį, kad jis turėtų pakankamai drėgmės prieš prasidedant pavasariui. Mulčiuokite jaunų ir žiemai neatsparių medelių dirvos paviršių medžio žieve. Skirtingai nuo pjuvenų, toks mulčias neleis augalui išdžiūti ir praleis deguonį. Taip pat verta pasirūpinti sodinuko uždengimu, kad apsaugotumėte jį nuo šalnų, gyvūnų ir paukščių. Prieš prasidedant žiemai, ekspertai rekomenduoja kedrą apšiltinti durpėmis, agroplėvele, audeklu ar pušies šakomis.
Kedrų ligos ir kenkėjai
Kedras yra atsparus ligoms bei kenkėjams. Tačiau jis gali nukentėti nuo stipraus vėjo, o su amžiumi gali išsivystyti ir tam tikros ligos ar apsigyventi kenkėjai.
Pagrindiniai kedro kenkėjai yra pušiniai verpikai, sprindžiai, netikrieji skydamariai, amarai, pjūkleliai, voratinklinės erkės. Norėdami atsikratyti šiais kenkėjais, naudokite insekticidus. Tam, kad pasiektumėte rezultatų, augalą jais apdorokite kelis kartus.
Jei dirvožemis yra šlapias, kedras gali susirgti šaknų puviniu, todėl įsitikinkite, kad medis yra pasodintas gerai drenuojamoje dirvoje. Kedro rūdys yra dar viena grybelinė liga, kuri gali pažeisti šį augalą – jo spyglius, kankorėžius, ūglius, šakas, kamieną. Kol augalas dar nesmarkiai paveiktas ligos, jam galima padėti naudojant tinkamas chemines priemones, o pažeistas augalo dalis pašalinant.
Naudingosios kedro savybės
Kedrą žmonės naudoja įvairiais praktiniais tikslais, pavyzdžiui, statyboms ir baldų gamybai. Kedro mediena aromatinga, gelsvos ar rausvos spalvos, tvirta, patvari, lengva. Ji naudojama dekoratyviesiems dirbiniams, baldams, statyboje. Kedro derva naudojama lakų gamyboje.
Kedras taip pat vertinamas dėl eterinio aliejaus, kuris išgaunamas iš jo medienos, kankorėžių. Jis padeda sumažinti nerimą ir turi raminamąjį bei antiseptinį poveikį. Iš kedro spyglių gaminami vaistiniai nuovirai, padedantys gydant peršalimą.
Kedras sodo dizaine
Dėl savo dekoratyvinių savybių kedras plačiai naudojamas kraštovaizdžio dizaine. Jis atrodo vienodai įspūdingai tiek augdamas pavieniui, tiek grupėmis. Tankus kedro vainikas suteikia pavėsį, o jauni augalai naudojami gyvatvorėms. Kedras tinka formuoti alėjoms, apsodinti parkams bei skverams. Šis augalas harmoningai atrodo kompozicijose su kitais spygliuočiais ir lapuočiais medžiais.
Šaltiniai
https://www.nature-and-garden.com/gardening
https://www.gardeningknowhow.com/ornamental
https://www.thespruce.com/deodar-cedar-growing
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
