Kai rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje medžių lapai jau nusidažo ryškiomis rudens spalvomis, o pirmosios šalnos jau spėjo pabučiuoti žolę, staiga sugrįžta šiluma. Saulė vėl šildo kaip vasarą, termometras rodo 18–22 laipsnius šilumos, o ore plūduriuoja sidabriniai voratinkliai. Tai bobų vasara – vienas gražiausių ir paslaptingiausių rudens reiškinių.
Kas yra bobų vasara?
Bobų vasara yra trumpas šiltų orų laikotarpis rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, kuris atsiranda dėl iš pietų į Lietuvą atklystančio anticiklono. Įdomu tai, jog šis meteorologinis reiškinys būna ne kasmet – jis pasitaiko kas keleri metai ir gali trukti nuo kelių dienų iki dviejų ar trijų savaičių.
Europoje ir Lietuvoje šis reiškinys pasitaiko tada, kai į Rytų Europą nusidriekia Azorų anticiklono gūbrys, kurio šiauriniu pakraščiu iš Pietų Europos atslenka šiltas ir giedras oras. Dieną temperatūra pakyla iki 18–22 laipsnių, tačiau naktimis vis tiek jau gali būti šalnų. Lietingą rudenį bobų vasaros gali visai nebūti.
Kada dažniausiai būna bobų vasara Lietuvoje?
Remiantis 1991–2020 metų laikotarpio duomenimis, dažniausiai bobų vasara Lietuvoje pasitaiko rugsėjo 18 – spalio 10 dienomis, o didžiausia šio reiškinio tikimybė būna rugsėjo trečiąjį dešimtadienį. Įprastai ji ateina po atvėsimo ir pirmųjų rudens šalnų, tačiau tiksliai nuspėti jos pradžią beveik neįmanoma – skirtingais metais orų sąlygos būna nevienodos.
Rugsėjo 21 diena nuo seno Lietuvoje laikyta bobų vasaros pradžia ir tęsdavosi iki rugsėjo 29 dienos. Šis laikotarpis buvo susijęs su tradicijomis ir rudens darbais – bulviakasiu, derliaus rinkimu ir pasiruošimu žiemai.
Būdingi bobų vasaros požymiai
Vienintelis šiltesnis oras dar nereiškia tikrosios bobų vasaros. Šiam reiškiniui būdingi keli charakteringi požymiai, kuriuos pastebėję galime drąsiai sakyti – atėjo bobų vasara.
Pirmiausia akį patraukia skraidantys voratinkliai. Šiuo metu ore galima pastebėti daugybę plonų sidabrinių gijų, kurie spindi saulės šviesoje lyg magiški siūlai. Tai didžiųjų vorų – seniau vadinamų „bobais“ – mezgami tinklai. Rytais būna gausi rasa arba šerkšnas, nes naktys jau vėsios. Ryto metu viskas blizga nuo rasos lašelių ar net lengvo šerkšno, tačiau įdienojus saulė greitai viską nudžiovina.
Rekomenduojamas video
Dieną vyrauja giedras, beveik bevėjis oras, atnešantis ramybę ir šilumą. Gamta tarsi sustingsta – nei šalta, nei karšta, o tik maloniai šilta ir ramu. Bobų vasaros metu kartais net sužydi vasarą paprastai žydintys augalai, tarsi suklaidinti netikėtos šilumos.
Kodėl bobų vasara?
Pavadinimo kilmė yra viena įdomiausių ir labiausiai ginčytinų šio reiškinio temų. Egzistuoja kelios teorijos, kodėl šis laikotarpis vadinamas būtent bobų vasara.
Pirmoji ir populiariausia teorija teigia, kad tai paskutinės metų dienos, kada senos moterys gali pasišildyti saulėkaitoje. Seniau žodis „boba“ turėjo garbingą prasmę – taip buvo vadinamos vyresnio amžiaus, išmintingos moterys, o ne kaip šiandien suprantame šį žodį su pajuokiamuoju atspalviu. Tai buvo gerbiamos pramotės, kartais net laikomos tam tikromis dievybėmis, globojančiomis derlių.
Kita versija sieja šį laikotarpį su pribuvėjų pagerbimu. Rugsėjo 21 dieną gyvavo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus. Ši data dažnai sutampa su bobų vasaros pradžia. Tai buvo itin vertinamos ir gerbiamos moterys dėl jų pagalbos atkeliaujant naujai gyvybei.
Trečioji teorija, kurią palaiko kai kurie etnologai, teigia, kad pavadinimas gali būti susijęs ne su senolėmis, o su vorais, mezgančiais savo tinklus miškuose ir pievose. Senovėje dideli vorai buvo vadinami „bobais“, o šiuo laikotarpiu ore sklandantys voratinkliai yra vienas ryškiausių požymių. Įdomu tai, kad panašią logiką taiko ir kitos šalys – pavyzdžiui, Čekijoje šis laikotarpis tiesiog vadinamas „voratinklių vasara“.
Dar vienas aiškinimas sieja bobų vasarą su rudens darbais, ypač bulviakasiu. Tradiciškai moterys rinkdavo bulves, todėl šiltos bobų vasaros dienos galėjo būti siejamos su sėkmingu bulviakasiu ir paskutine galimybe atlikti rudens darbus lauke.
Bobų vasara kitose pasaulio šalyse
Bobų vasara nėra vien lietuviškas reiškinys – jis būdingas daugeliui šiaurinio pusrutulio šalių, tik vadinamas skirtingai. Terminas „bobų vasara“ populiarus tik Lietuvoje ir dalyje rytų slavų šalių.
Vokietijoje šis reiškinys vadinamas Altweibersommer – pažodžiui „senų moterų vasara“. Jis dažniausiai pasitaiko nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios. Šio pavadinimo kilmė siejama su senąja vokiečių kalba: žodis weiben reiškė „megzti voratinklius“. Būtent todėl manoma, kad terminas susijęs su voratinkliais, kurie šiuo laikotarpiu tampa itin matomi ore. Kai kurie mokslininkai taip pat aiškina, kad plonyčiai skraidantys voratinkliai priminė žilus senolių plaukus, todėl pavadinimas įgavo ir simbolinę prasmę.
Šiaurės Amerikoje šis laikotarpis žinomas kaip Indian Summer (indėnų vasara). Toks pavadinimas siejamas su senaisiais Amerikos gyventojais indėnais, kurie derliaus nuėmimo darbus dirbdavo pasibaigus vasaros karščiams. Šiaurės Amerikoje bobų vasara prasideda vėliau nei Lietuvoje – rugsėjo pabaigoje ar pirmoje spalio pusėje.
Prancūzijoje, Italijoje ir Portugalijoje šis metas vadinamas Šventojo Martyno vasara (Estate di San Martino, Verão de São Martinho). Bulgarijoje ir Serbijoje žmonės kalba apie čigonų vasarą, o Čekijoje tiesiog ir gražiai – voratinklių vasara. Mūsų kaimynai latviai išsaugojo seną ir poetišką žodį „atvasara“, kuris tiesiogiai reiškia sugrįžusią vasarą.
Kinai rudeniop sugrįžusius vasariškus karščius vadina Rudeniniu tigru – ryškus ir stiprus pavadinimas, atspindintis netikėtą šilumos grįžimą. Įdomu ir tai, kad Brazilijoje, kur ruduo ateina tuomet, kai mūsų kraštuose pavasaris, šis reiškinys vadinamas Mažąja gegužės vasara.
Kodėl bobų vasara yra svarbi?
Bobų vasara turi ne tik meteorologinę, bet ir kultūrinę reikšmę. Būtent šios šiltos dienos buvo išnaudojamos įvairiems lauko darbams nudirbti – bulvių kasimui, kopūstų galvų nukirtimu, derliaus paruošimui žiemai. Etnologų duomenimis, nuo Mataušo (rugsėjo 21 d.) vanduo ir žemė užaušo, todėl šis šventasis paskubindavo žmones nuimti derlių. Po to liko tik nukasti paskutines vėlyvąsias bulves, nukirsti kopūstų galvas ir ruoštis ilgam rudens ir žiemos metui.
Šiuolaikiniams žmonėms bobų vasara suteikia paskutinę galimybę pasimėgauti šiluma prieš ateinantį šaltį, pabūti gamtoje ir pasigrožėti ryškiomis rudens spalvomis. Tai tarsi gamtos dovana – trumpas, bet nepaprastai gražus laikotarpis, kai galime dar kartą pajusti vasaros teikiamą šilumą ir šviesą.
Ar bobų vasara būna kasmet?
Bobų vasara būna ne kiekvienais metais – ji pasitaiko kas keleri metai. Jos atsiradimas priklauso nuo specifinių atmosferos sąlygų – būtent nuo to, ar Azorų anticiklono gūbrys pasieks Rytų Europą ir Lietuvą. Kartais pasitaiko metų, kai rudenį užplūsta šiltų orų laikotarpis, tačiau atmosferos cirkuliacija nebūna tipinė ir meteorologiniu atžvilgiu bobų vasaros reiškinio konstatuoti negalima. Tokio pobūdžio orų atšilimas dažniausiai būna susijęs ne su Azorų anticiklono gūbriu, o su Šiaurės Rytų Europoje susiformavusiu galingu anticiklonu.
Todėl kiekvienais metais meteorologai stebi, ar šis gražus reiškinys vėl aplankys mūsų kraštą, o žmonės tikisi dar kartą pajusti švelnią rudens saulės šilumą prieš artėjantį žiemos šaltį. Galiausiai, kaip sako etnologai, svarbu klausyti gamtos, o ne kalendorių leidėjų, bei tikėtis, kad bobų vasara tikrai ateis.
Bobų vasara išlieka vienu žavingiausiųjų gamtos reiškinių – trumpas, nenuspėjamas, bet nepaprastai gražus laikotarpis, kuomet rudens pradžioje vasara dar kartą sugrįžta trumpam apsilankymui. Tai metas sustoti, įkvėpti šilto rudens oro ir pasidžiaugti paskutinėmis saulėtomis dienomis prieš ilgą ir tamsią žiemą.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/bobu-vasara/
- https://www.bbc.com/weather/articles/c0lwpylw31eo
- https://www.wired.it/article/estate-di-san-martino-di-tours-11-novembre/
- https://www.eataly.com/us_en/magazine/culture-and-tradition/estate-di-san-martino
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
