Skip to content

Vorai: auginti ar naikinti? Ką daryti vorui įkandus?

  • by
Vorai: auginti ar naikinti? Ką daryti vorui įkandus?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Dėmesio, vorai! Su šiais padarėliais susiduriame kasdien tiek namuose, tiek lauke. Juos pamačius, dažnai ne vienam kyla ranka juos mušti, bet ar tikrai verta tai daryti? Plaukuotomis ilgomis kojomis, grėsminga išvaizda, greitu bėgiojimu ir neva nuodingais įkandimais jie daugeliui varo baimę, nors be vorų negalėtumėme niekaip apsieiti. Pažinkime geriau mūsų namų ir aplinkos draugijoje tūnančius aštuonkojus gyvius.

Voras (Araneae) – tai voragyvių (Arachnida) klasei priklausantys gyviai, gausiai paplitę beveik visame pasaulyje. Jų žinoma virš 42 700 rūšių, o Lietuvoje jų  – apie 450 rūšių. Vorų išskirtiniai bruožai: kūną sudaro daugiau ar mažiau plaukeliais padengti galvakrūtinė ir pilvelis, turi plaukuotas 8 kojas ir 8 paprastas akis. Grėsmingai atrodo voro burnos aparatas, sudarytas iš nuodams sušvirkšti ir maistui iščiulpti pritaikytų chelicerų. Kūno priekyje į kojytes panašios trumpos išaugos yra vadinamos pedipalpais, kuriais voras sugauna, nužudo ir susmulkina grobį bei pasitarnauja dalyvaujant apvaisinime. Vorų pasaulyje patelės yra didesnės už patinus, kartais skiriasi ir išvaizda. Dauguma vorų mezga įvairaus rašto ir sudėtingumo voratinklius, kuriems formuoti šilkines gijas išskiria iš pilvelio esančių liaukų. Voratinkliniai atlieka spąstų funkciją aukai sugauti, siūlai naudojami kokonams gaminti, gaudomiesiems siūlams formuoti, išplisti, pabėgti.

Vorai kryžiuočiai

Dažniausios vorų rūšys Lietuvoje

Kryžiuočiai (Araneidae) – vorų šeima, Lietuvoje yra 16 genčių ir 32 rūšys. Pasižymi plaukuotu pilveliu ir įvairiai stilizuoto kryžiaus piešiniu ant pilvelio. Dauguma rūšių rezga taisyklingus apskritus tinklus, kurie būna gana lipnūs. Įdomu tai, kad kryžiuočiai naujus tinklus mezga kiekvieną dieną iš naujo. Atskirai reikia paminėti kryžiuočių šeimai priklausančią gentį, kurioje Lietuvoje žinoma vienintelė rūšis paprastasis vapsvavoris (Argiope bruennichi). Lengvai atpažįstamas iš skersai dryžuoto pilvelio geltonais, baltais, juodais dryželiais. Mezga voratinklį, kuris išsiskiria per vidurį numegzta balta tankia juosta. Patelė yra 17 mm dydžio, o patinėlis mažas – tik 5 mm.

Šokliavoris

Šokliavoriai (Salticidae) – šeima, kuriai priklauso šuoliuojantys vorai. Jų kūnas kresnas su trumpomis kojomis, labai greitai juda, turi išvystytą regėjimą. Tinklų nerezga, bet tiesia apsauginį siūlą, dėl kurio gali greitai prisitraukti atgal. Labiausiai išsiskiria savo elgesiu, nes šokinėjantis voras grobį gaudo aktyviai ant jo užšokant.

Krabvoriai (Thomisidae) – šeima, kuriai priklauso nedideli 1 cm dydžio voriukai, kurių priekinių kojų poros sulenktos. Jie vaikščioja į šonus, todėl judėjimas primena krabus. Lietuvoje puikiai žinomi žiedvoriai, kurie gyvena ant augalų žiedų ar lapų, o dėl kūno spalvos yra prisitaikę prie augalo spalvų. Voratinklių nemezga, auką sugriebia netikėtai ir staigiai.

Krabvoris

Guolininkai (Pisauridae) – Lietuvoje tik 3 rūšis turinti vorų šeima, iš kurių paplitusios dvi rūšys. Paprastasis guolininkas (Pisaura mirabilis) yra apie 10-15 mm dydžio vorai, su šviesiai rudu pilveliu ir tamsesne zigzagine juosta ant jo. Visada nešiojasi kokoną, labai ėdrūs, gaudomojo tinklo nerezga. Juostuotasis plūdvoris (Dolomedes fimbriatus) – didelis voras iki 2 cm dydžio kūno ir ilgomis stambiomis kojomis. Pilvelis blizgantis raudonai rudos spalvos iš šonų baltomis juostomis. Gyvena prie vandens, juda vandens paviršiumi, gali panerti.

Voras guolininkas

Kitų šeimų atstovus, tokių kaip virpūnėliai (Pholcus), kilpininkai (Theridiidae), piltuvininkai (Agelenidae), apžvelgsime atskirai.

Vorai namuose

Mūsų gyvenamosiose erdvėse gyvena kelios rūšys, kai kurios iš jų čia būna ištisus metus, o kitos tik ką pateko pro atvirus langus ar durų tarpus. Tik nedaugelis vorų gali patogiai gyventi šiuolaikiniuose namuose. Daugumai jų mieliau gyvena garažuose, pašiūrėse, tamsiuose užkaboriuose arba aplink namus ir soduose.

Didelis vorų skaičius namuose gali reikšti vabzdžių gausą namie. Jeigu yra jiems maisto – bus ir vorų.

Apžvelgsime, kokie naminiai vorai gali būti aptinkami ir geriau juos pažinsime.

Ilgakojis virpūnėlis

Namuose sutinkamos vorų rūšys

Ilgakojis virpūnėlis (Pholcus phalangioides) – tai nedidelis trapus voras, kuris turi labai ilgas, lenktas kojas ir pilkai rudą, ploną kūnelį. Jau pavadinimas sako, kad vorai vos sujudinti ima virpėti ir siūbuoti. Tinklas be lipnių siūlų, bet labai tankus, todėl grobis apsivelia juo ir negali ištrūkti. Gyvena patalpose, rūsiuose, daržinėse, o vasarą išorinėje pastatų pusėje.

Gelsvapilvis niūrvoris (Amaurobius fenestralis) – niūrvorių šeimai priklausanti rūšis. 5-15 mm dydžio voras, dažniausiai rudos spalvos su gelsvomis žymėmis ant pilvo, primenančią V raidę. Paprastai aptinkami lauke ant sienų, tvorų ir sode, tačiau namuose ar prie langų aptinkami rudenį ar po stipraus lietaus. Rezga vilnonius tinklus.

Niūrvoris

Plyšinis kampavoris (Tegenaria atrica) – gana retas svečias namuose, piltuvininkų šeimos voras, Plaukuotas kūnas rudos spalvos, ant nugaros turi šviesesnes dėmių žymes. Greitai bėgioja. Gyvena rūsiuose, sandėliuose, namų kertėse, kampuose, plyšiuose. Ši rūšis yra viena iš didžiausių vorų Lietuvoje. Patelės gali būti iki 18,5 mm ilgio, patinai – apie 12-15 mm ilgio. Dėl ilgų kojų jie atrodo dar didesni, nes kojų ilgis gali siekti 45 mm.

Kampavoris

Naminis kampavoris(Tegenaria domestica), dar vadinamas didžiuoju naminiu voru. Jo kūno ilgis 6-12 mm, gana didelis, plaukuotas, ilgomis kojomis, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Ant pilvo matomos įvairios suodžių žymės. Tai tie juodi vorai namuose, kurių žmonės labai gąsdinasi. Formuoja voratinklį, būdingą piltuvininkams: į lapą panašų šilkinį tinklą su vamzdelio formos anga.

Voras naminis brėžius

Naminis brėžius (Steatoda grossa) – gana retas kilpininkų šeimai priklausantis voras. Smulkučiai voriukai, patelės 6-10 mm ilgio, kūnas tamsus, blizgus, pilvelis apvalus, turi kelias blyškesnes dėmes. Patinai smulkesni, šviesesni ir margesni. Gyvena pastatų viduje, mėgsta slėptuves prie žemės po baldais arba tamsius žemus kampus.

Sieninis šokliavoris

Sieninis šokliavoris (Salticus scenicus). Kartais pastatų viduje gali būti aptikti šokliavoriai. Mažas, 8 mm dydžio voras su baltomis ir juodomis žymėmis ant pilvelio ir kojų ir šokinėjančiais judesiais. Paprastai medžioja ant išorinių pastatų saulės apšviestų sienų ir paviršių, bet dažnai patenka į patalpas pro atviras duris ir langus.

Dėmėtasis trūkinukas (Zygiella x-notata) – kryžiuočių šeimai priklausantis voras, kurio dydis iki 11 mm. Spalva įvairi, ant pilvelio yra į lapą panašus piešinys. Paplitęs šalia žmonių gyvenamųjų vietų, ant langų rėmų ar automobilių durelių veidrodėlių, dažniau ant sodo augmenijos.

Voras dėmėtasis trūkinukas

Ką valgo vorai?

Vorai pasižymi savitais maitinimosi ypatumais. Voras, pagavęs auką, cheliceromis suleidžia į ją nuodus, kurie suvirškina auką iš vidaus, o šiuos syvus voras vėliau ir iščiulpia. Vorų maistą dažniausiai sudaro įvairūs vabzdžiai: uodai, musės, tarakonai, drugiai, laumžirgiai, bitės, kiti vorai ir t.t. Kai kurie minta ir vabzdžių lervomis, vikšrais, kiaušinėliais, o vandeniniai vorai minta vandens bestuburiais ir vabzdžiais.

Išskirtinė vorų savybė – kanibalizmas. Vorų patelės po vestuvių dažnai suėda patinėlį, taip užtikrinant, kad patelė galėtų padėti daugiau kiaušinių ir ilgiau išgyventų jaunikliams prižiūrėti.

Vorų įkandimai

Ar vorai kanda žmogui? Mažai tikėtina, kad voras ims kandžioti žmones, nes tai ne jo maistas. Kartais, voras jausdamas didelį pavojų gali bandyti „įkąsti“ žmogui, tačiau Lietuvoje apskritai labai mažai vorų rūšių, sugebančių perkąsti žmogaus odą. Iš tokių galėtų būti didžiausi vorai: kryžiuočiai, vapsvavoriai, vandeninis voras sidabrinukas, naminis brėžius, diegliavoris. Šie vorai galėtų įkąsti netyčia prispausti, stipriai erzinami tik gindamiesi.

Jeigu atsitiktų taip, kad voras įkanda, priklausomai nuo rūšies, gali jaustis nedidelis it įgnybimo, uodo įkandimo jausmas. Po kažkurio laiko gali jaustis nedidelis dilgčiojimas, tinimas, niežulys. Esant alerginei reakcijai gali pasireikšti ir stipresni simptomai. Skausmingiausiai gali įkąsti klajoklinis ar taškuotasis diegliavoriai. Jų įkandimas skausmingas, kandimo vieta parausta, patinsta.

Įkastą vietą galima padezinfekuoti, tačiau kažkokių rimtų priemonių imtis nereikia.

Nuodingi vorai Lietuvoje

Jeigu jus domina nuodingų vorų pavadinimai, tai tektų paminėti visus Lietuvoje gyvenančius vorus. Visi vorai nuodingi, tačiau padaryti didelės žalos žmogui, o tuo labiau – jį pribaigti – lietuviški vorai negali, nes jie turi per mažai nuodų. Kryžiuočiai vorai nuodingi galėtų pasirodyti, jeigu jiems įkandus pasireiškia tam tikra alerginė reakcija jautresniems žmonėms. Taip pat, dažnai prisibijotas vapsvavoris nuodingas tik savo smulkiosioms aukoms, o žmogui – tik minimaliai.

Vapsvavoris
Vapsvavoris

Vorų naikinimas

Daugumą žmonių namuose bėgiojantys vorai gąsdina, todėl imamasi priemonių jiems išvyti ar naikinti. Vorai yra labai svarbūs mūsų namų „valytojai“, sėkmingai mažinantys nepageidaujamų vabzdžių skaičių, todėl reikia gerai pagalvoti, ar verta juos išnaikinti.

Kitiems vorų buvimas namuose asocijuojasi su nešvara namuose, tačiau tai nėra visiška tiesa. Kaip minėjome, vabzdžių gausa skatina veistis ir vorus, todėl pirmiausiai reikėtų mažinti vabzdžių populiacijas. Užsandarinant vorų pamėgtas vietas – plyšius, landas, ventiliacijas angas – taip pat galima jų išvengti. Dažnai siūloma vorus atbaidyti kvėpinant namus eteriniais aliejais, auginti kai kuriuos vorams nedraugiškus kambarinius augalus, na ir kaip kraštutinės vorų naikinimo priemonės – cheminės medžiagos.

Šaltiniai:
https://birdwatchinghq.com/spiders-of-lithuania/
file:///C:/Users/Vartotojas/Downloads/1926-Article%20Text-890-1-10-20120627.pdf
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000237390/gamtininko-uzrasai
https://www.nhm.ac.uk/content/dam/nhmwww/take-part/identify-nature/spiders-in-your-home
Eisenreich W., Handel A., Zimmer U. A. Išsamus augalų ir gyvūnų žinynas, Vilnius: Leidykla „Naujoji Rosma“, 2007.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Rekomenduojamas video

Pasidalinkite su drauge ar draugu:
0 0 balsai
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
Rodyti visus komentarus
0
Norėtųsi Jūsų minčių, pakomentuokitex