Sviestinė plempė (Rhodocollybia butyracea) yra vienas įdomesnių ir dažniau mūsų miškuose sutinkamų grybų. Šis grybas priklauso baltikinių (Tricholomataceae) šeimai ir yra gana plačiai paplitęs visoje Lietuvoje. Nors sviestinė plempė yra valgoma ir vertinama dėl savo malonaus skonio bei kvapo, ji vis dar lieka nepopuliari tarp grybautojų, kurie dažnai į ją nekreipia dėmesio arba tiesiog nepažįsta šio grybo.
Sviestinė plempė: charakteristika ir paplitimas
Plempė (Collybia, Rhodocollybia) yra grybų gentis, kuriai priklauso daugiau nei 70 rūšių, paplitusių įvairiose pasaulio vietose. Lietuvoje auga apie 15 rūšių plempių. Šie grybai yra saprotrofiniai organizmai, tai reiškia, kad jie minta organinėmis medžiagomis, gyvendami miško paklotėje – lapuose, spygliuose, smulkiose šakelėse ir kitoje augalinėje medžiagoje.
Sviestinė plempė yra viena dažniausių šios genties rūšių Lietuvoje. Ji pasižymi viena labai svarbia savybe – mėgsta samanotas ir šviesias miško vietas, kur jai sudarytos palankios sąlygos augti. Šis grybas atlieka svarbų vaidmenį miško ekosistemoje, skaidydamas miško paklotę ir grąžindamas maistines medžiagas į dirvožemį, taip sudarydamas sąlygas naujam augalų augimui.
Plempė auga nuo vasaros vidurio iki lapkričio mėnesio, nors kai kurios nuorodos nurodo, kad grybus galima rasti nuo liepos iki spalio. Intensyviausias augimas vyksta rudenį, kai atmosferos drėgmė didesnė ir temperatūros palankesnės.
Plempė: išvaizda ir atpažinimo požymiai
Sviestinė plempė yra gana lengvai atpažįstamas grybas dėl savo charakteringų požymių:
- Kepurėlė yra 3–7 cm skersmens, retkarčiais gali būti ir didesnė – iki 9 cm. Jaunų grybų kepurėlė plataus varpelio formos, senesnių – plokštėja, kartais centre būna nedidelis gūbrelis. Kepurėlės kraštai dažnai būna šiek tiek užsirietę į viršų. Paviršius lygus ir glitus, jaunų grybų kepurėlės švelnios ir lyg teptos sviestu (dėl to ir pavadinimas!), o senų – sausos. Spalva labai įvairi – nuo šviesiai rudos, raudonai rudos iki kaštono spalvos. Būdinga, kad kepurėlės centras gali būti tiek šviesesnio, tiek tamsesnio atspalvio, o link kraštelių kepurėlė šviesėja. Kartais ant kepurėlės gali būti matomos koncentrinės zonos, kurios suteikia grybui papildomo dekoratyvumo.
- Lakšteliai balti arba balsvai gelsvi, labai tankūs, plonoki, priaugtiniai prie koto. Būtent baltų, tankių lakštelių kontrastas su tamsesne kepurėle yra vienas pagrindinių atpažinimo požymių.
- Kotas 3–12 cm aukščio ir 0,5–2 cm storio, tamprus ir kremzliškas, dažniausiai kepurėlės spalvos arba keliais tonais šviesesnio atspalvio. Vienas būdingiausių sviestinės plempės požymių – kotas link pagrindo aiškiai storėja ir tamsėja. Koto pagrindas dažnai būna padengtas baltais plaukeliais arba miceliu. Jaunų grybų kotas pilnaviduris, o senesnių – gali būti tuščiaviduris ar kamštinis.
- Trama (mėsa) balta, kepurėlė gana mėsinga, o kotas tamprus. Grybas pasižymi malonaus kvapo ir skonio trauke (minkštimu), kartais užuodžiamas lengvas sviestinis prieskoninis aromatas.
- Sporos balsvos arba baltos spalvos.
Kur ir kada auga sviestinė plempė?
Sviestinė plempė yra labai plačiai paplitusi ir gali augti įvairiuose miškuose – tiek spygliuočių, tiek lapuočių, tiek mišriuose. Ji ypač mėgsta samanotas vietas, kur miško paklotė drėgna ir turtinga organinėmis medžiagomis. Dažnai randama pušynuose, eglynuose su beržais, miško pakraščiuose ir šviesesnėse vietose.
Grybas paprastai auga grupėmis, dažnai keletas grybų auga greta vienas kito, sudarydami nedideles šeimynėles. Tai labai būdinga plempių grupei – jie mėgsta augti ne pavieniai, o daugiau ar mažiau gausiais būriais.
Rekomenduojamas video
Augimo laikas – nuo liepos iki lapkričio mėnesio, tačiau intensyviausias augimas vyksta rugpjūčio–spalio mėnesiais. Šis grybas yra gana atsparus vėsesniam orui, todėl gali būti randamas net vėlyvą rudenį, kai daugelio kitų grybų jau nebeaptiksime.
Sviestinė plempė Lietuvoje dažna, vietomis net labai gausi, todėl grybautojams, pažįstantiems šį grybą, krepšelis būna pilnas net tada, kai kitų populiarių grybų rasti nepavyksta.
Kaip atskirti sviestinę plempę nuo kitų panašių grybų?
Sviestinė plempė turi keletą panašių giminaičių, tačiau dėl charakteringų požymių ją galima gana lengvai atpažinti. Labiausiai panašūs grybai:
Paprastoji plempė (Gymnopus dryophilus) – labai panaši rūšis, tačiau jos kepurėlė dažniau būna geltonai ruda arba rusvai gelsva spalva, o ne raudonai ruda kaip sviestinės. Paprastoji plempė nemėsinga, plonamėsė, turi stiprų medienos kvapą. Jos kotas dažniausiai vienodo storumo arba tik šiek tiek storėja į apačią, tačiau nesitęsia toks aiškus storėjimas kaip sviestinės plempės atveju. Ši rūšis kadaise buvo laikoma valgoma, tačiau šiuo metu dažniau priskiriama prie nerekomenduojamų vartoti.
Krūmiškoji plempė (Collybia acervata) – mažesnių vaisiakūnių grybas (kepurėlė 3–7 cm), kurio kepurėlė šviesiai rusva, rausvai rusva, o kotas rausvai rudas. Būdinga, kad keletas kotų pagrindais dažnai suaugę. Ši rūšis taip pat valgoma, tačiau jos trama plonesne nei sviestinės plempės, o grybas mažiau mėsingas.
Šiurkščiakotė plempė (Collybia confluens) – smulkesnis grybas (kepurėlė 1–3 cm), kurio kotas padengtas tankiais plaukeliais ir dėl to atrodo pilkšvas, šeriuotas. Ši rūšis nevalgoma ir auga labai didelėmis grupėmis.
Pagrindiniai sviestinės plempės atpažinimo požymiai:
- Rusvos, raudonai rudos ar kaštono spalvos kepurėlė su gličiu, tarsi teptu sviestu paviršiumi
- Balti, tankūs lakšteliai
- Kotas link pagrindo aiškiai storėjantis ir tamsėjantis, padengtas baltais grybienos siūleliais
- Mėsinga kepurėlė, malonaus kvapo ir skonio trama
- Mėgsta samanotas vietas
Sviestinė plempė virtuvėje
Nors sviestinė plempė yra valgomas grybas ir priskiriamas trečiosios kategorijos grybams, ji vis dar lieka gana nepopuliari tarp lietuvių grybautojų. Tačiau tie, kurie šį grybą pažįsta ir vertina, patvirtina, kad jis yra skanus ir vertingas maistui.
Sviestinė plempė pasižymi malonaus skonio ir kvapo trama bei lengvu sviestiniu prieskonio atspalviu. Grybas geriausiai tinka vartoti šviežiai arba kepti, tačiau taip pat gali būti naudojamas ir paruoštas.
- Šviežia. Jaunos sviestinės plempės puikiai tinka šviežioms salotoms. Galima pasigaminti salotų iš šviežių sviestinių plempių, susmulkintų morkų, žirnelių, česnakų ir kalafioro. Daržoves reikia susmulkinti vienodo dydžio gabalėliais ir patroškinti nedideliame kiekyje pasūdyto vandens. Nusunkus vandenį, sumaišyti su smulkintomis plempėmis, pabarstyti bazilikais ar kitais mėgiamais prieskoniais, pagardinti marinatu arba majonezu.
- Kepta. Sviestinės plempės puikiai tinka kepimui – jos išlaiko savo formą, tampa traškesnės ir įgauna turtingesnį skonį. Galima kepti ant keptuvės su svogūnais ir šiek tiek aliejaus.
- Marinuota. Kaip ir daugelis kitų grybų, sviestinės plempės gali būti marinuojamos, kad ilgiau išsilaikytų ir įgautų papildomo skonio.
- Sūdyta. Šviežios sviestinės plempės gali būti sūdomos – tai tradicinis būdas, kuriuo seniau buvo ruošiami įvairūs grybai žiemai.
Svarbu rinktis jaunus, šviežius grybus, kurie dar nėra pažeisti kenkėjų ar ligų. Kepurėlė turi būti tvirta, nesuglebusi, lakšteliai šviesūs.
Sviestinė plempė gamtoje ir ekologijoje
Sviestinė plempė atlieka svarbų vaidmenį miško ekosistemoje. Kaip miško paklotės ardytojas, ji skatina organinių medžiagų – lapų, spyglių, smulkių šakelių – skilimą ir maistinių medžiagų grąžinimą į dirvožemį. Šis procesas yra būtinas sveikai miško ekosistemos funkcijai, nes sudaro sąlygas naujam augalų augimui.
Grybas taip pat sukuria gyvenamąją aplinką įvairiems vabzdžiams ir mikroorganizmams, kurie minta jo trama ar gyvena jo aplinkoje. Plempė yra aktyvi miško dirvožemio formavimo proceso dalyvė.
Be to, šis grybas yra puikus indikatorius, rodantis, kad miško ekosistema yra sveika ir funkcionuojanti. Sviestinės plempės buvimas rodo, kad miške vyksta natūralūs organinių medžiagų skilimo procesai.
Sviestinė plempė – tai ne tik valgomas ir skanus grybas, bet ir vertingas gamtos darbuotojas bei ekosistemos palaikytojas. Nors ji dar nėra plačiai pripažinta Lietuvos grybautojų, vis daugiau žmonių pradeda domėtis šiuo grybu ir vertinti jo skonines bei ekologines savybes.
Svarbu: miške rinkite tik tuos grybus, kuriuos tikrai pažįstate. Jeigu kyla nors menkiausia abejonė, geriau tokį grybą palikite.
Šaltiniai:
- https://www.first-nature.com/fungi/rhodocollybia-butyracea.php
- https://www.mushroomdiary.co.uk/2011/11/buttercap-mushroom-collybia-butyracea/
- https://www.wildfooduk.com/mushroom-guide/butter-cap/
- https://www.naturespot.org/species/butter-cap-0
- https://charnwoodforaging.co.uk/buttercap-rhodocollybia-butyracea/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.