Skip to content
PARTNERIO REKLAMA

Vaistinis alijošius – vaistas ant palangės. Kaip auginti, prižiūrėti ir dauginti?

Vaistinis alijošius – vaistas ant palangės. Kaip auginti, prižiūrėti ir dauginti?
Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Vaistinis alijošius – tai vienas populiariausių kambarinių augalų, kuris ne tik puošia namus, bet ir garsėja išskirtinėmis gydomosiomis savybėmis. Šis sukulentas, dažnai vadinamas Aloe vera arba tiesiog alijošiumi, tūkstantmečiais naudojamas tradicinėje medicinoje gydyti odos nudegimus, žaizdas, spręsti virškinimo problemas ir stiprinti imunitetą.

Vaistinis alijošius pasižymi priešuždegiminėmis, antibakterinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, todėl jo gelis plačiai taikomas tiek liaudies medicinoje, tiek šiuolaikinėje kosmetologijoje. Šis straipsnis padės sužinoti, kaip auginti alijošių namuose, kaip dauginti šį naudingą augalą ir kokios jo vertingiausios gydomosios savybės.

Vaistinio alijošiaus kilmė ir paplitimas

Vaistinis alijošius (Aloe vera arba Aloe barbadensis) kilęs iš Arabijos pusiasalio, nors kai kurie mokslininkai mano, kad šio augalo tėvynė gali būti ir Šiaurės Afrika. Šiandien šis sukulentas natūraliai auga sausose, karštose klimato juostose – Afrikoje, Viduržemio jūros regione, Pietų Amerikoje bei Karibų salose.

Įdomūs faktai apie tai, kodėl alaviją verta auginti miegamajame Vaistinis alavijas gali „išgyventi“ net nukirstas: jo lapuose esantis gelis dar kelias savaites išlieka biologiškai aktyvus ir net stabdo bakterijų dauginimąsi. Įdomu tai, kad alavijas naktį sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį – todėl jis laikomas vienu iš nedaugelio augalų, galinčių pagerinti miego aplinką miegamajame.
Ar nori sužinoti įdomų faktą apie tai, kodėl alaviją verta auginti miegamajame? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Alijošius žmonijos medicininėje praktikoje naudojamas jau keletą tūkstančių metų. Senovės egiptiečiai jį vadino „nemirtingumo augalu“ ir naudojo mumifikavimo procese, o Kleopatra, kaip teigiama legendose, jo sultimis prižiūrėdavo savo odą. Graikų gydytojas Dioskoridesas aprašė alijošiaus gydomąsias savybes, o Aleksandras Didysis savo kareiviams gydydavo žaizdas būtent šiuo augalu.

Šiuolaikinėje Lietuvoje vaistinis alijošius auginamas kaip kambarinis augalas, nes mūsų klimatas jam per šaltas. Tačiau vasaros mėnesiais jį galima iškelti į lauką arba balkoną, kur jis puikiai prisitaiko prie saulėtų ir šiltų sąlygų.

Vaistinio alijošiaus kilmė ir paplitimas

Alijošiaus išvaizda ir botaninės savybės

Vaistinis alijošius priklauso lelijinių (Liliaceae) genčiai ir sukulentų grupei. Tai daugiametis augalas, kurio storų, mėsingų lapų skrotelės auga iš trumpo kamieno. Lapai ilgi, siaurėjantys, žalsvai pilki arba šviesiai žali, paviršiuje dažnai matomos baltos dėmelės. Lapų kraštuose išsidėstę nedideli, bet kieti dygliukai, kurie neleidžia gyvūnams apgraužti augalo natūralioje aplinkoje.

Lapuose kaupiasi tirštas, gelsvai skaidrus gelis, kuris apsaugo augalą nuo dehidratacijos ir padeda išgyventi net ilgalaikius sausros periodus. Būtent šis gelis vertinamas dėl vaistinių savybių – jame yra vitaminų, mineralų, fermentų, amino rūgščių ir polifenolio junginių.

Rekomenduojamas video

Alijošius gali žydėti, išleisdamas ilgą žiedyną su vamzdelio formos geltonais, oranžiniais arba raudonais žiedais, tačiau auginamas kambaryje jis žydi labai retai. Žydi dažniausiai jau brandaus amžiaus augalas, kuris auga palankiomis, artimomis natūraliai aplinkai, sąlygomis.

Populiariausios alijošiaus rūšys

Nors alijošių gentis apima daugiau nei 500 rūšių, vaistinėms ir dekoratyvinėms reikmėms dažniausiai auginamos kelios populiariausios:

  • Tikrasis alavijas (Aloe barbadensis) yra pati žinomiausia vaistinė rūšis. Jo lapai stori, mėsingi, kupini gydomojo gelio. Būtent ši rūšis plačiausiai naudojama kosmetikoje, dermatologijoje ir maisto papildų pramonėje.
  • Medėjantis alavijas (Aloe arborescens) pasižymi šakotu kamienu ir intensyviai žaliais lapais. Šį augalą taip pat vertina tradicinė medicina, jis neretai auginamas kaip kambarinis augalas dėl dekoratyvumo ir naudingumo.
  • Raibasis alavijas (Aloe variegata) turi trumpesnius lapus su baltomis juostelėmis ir dėmelėmis, dėl to labai dekoratyvus. Tačiau šios rūšies vaistinės savybės mažiau išnagrinėtos.
  • Dėmėtasis alavijas (Aloe saponaria) turi platesnius, rausvus lapus su kraštuose išsidėsčiusiais raudonais dygliukais. Šios rūšies sultys kadaise buvo naudojamos kaip muilo pakaitalas.
Populiariausios alijošiaus rūšys
Tikrasis alavijas

Kaip ir kada sodinti vaistinį alijošių?

Vaistinį alijošių galima sodinti bet kuriuo metų laiku, tačiau idealus periodas yra pavasaris ir ankstyva vasara, kai augalas aktyviai auga ir lengviau įsišaknija naujame substrate.

Prieš sodinimą būtina pasirinkti tinkamą vazoną. Geriausia rinktis molinį ar keramikos indą su drenažo skylutėmis, nes tokie vazonai leidžia drėgmei greičiau išgaruoti ir neleidžia šaknims pūti. Vazono dydis turėtų būti šiek tiek didesnis nei augalo šaknų kamuolys.

Substratui reikia parinkti lengvą, vandeniui laidų dirvožemį. Puikiai tinka kaktusams ir sukulentams skirti žemės mišiniai. Juos galima pasigaminti ir patiems, sumaišius paprastą universalią žemę su smėliu arba perlitu santykiu 2:1. Į vazono dugną būtina įberti drenažo sluoksnį – smulkių akmenukų, keramzito arba perlito.

Sodinama taip: vazono dugne išdėstomas drenažas, užpilamas substrato sluoksnis, įtatomas augalas ir švelniai prislegiamos šaknys. Po to aplink šaknis pilamas likęs žemės mišinys, augalas palaistomas nedideliu kiekiu vandens. Pasodinus kelias dienas alijošių geriau laikyti pusiau šešėlyje, kad jis geriau prisitaikytų prie naujo indo.

Kaip auginti vaistinį alijošių

Vaistinis alijošius puikiai tinka netgi užsiėmusiems žmonėms, nes jam reikia tik minimalios priežiūros. Svarbiausia išsaugoti jo natūralią augimo aplinką – sausą ir saulėtą.

Apšvietimas. Alijošius mėgsta ryškią šviesą ir tiesioginę saulę. Jis gerai auga ant pietinių, pietvakarinių arba pietryčių langų palangių. Jei augalas auginamas tamsioje patalpoje, jo lapai darosi ilgi, ploni ir blankūs. Vasarą alijošių galima drąsiai iškelti į balkoną ar sodą, tačiau pirmomis dienomis reikia saugoti nuo pernelyg intensyvios saulės, kad augalas nenudegtų.

Laistymas. Pagrindinis vaistinio alijošiaus priežiūros principas – geriau nepalaistyti nei perlaistyti. Vasarą augalas laistomas kas 7–10 dienų, kai viršutinis substrato sluoksnis visiškai išdžiūsta. Žiemą laistymas retinamas iki karto per 2–3 savaites, nes augalas ramybės periodo metu vartoja mažiau drėgmės.

Laistyti reikia atidžiai – vanduo turi būti pilamas prie šaknų, vengiant jo patekimo į lapų skrotelės vidų. Alijošiaus laistymui naudojamas šiltas, nusistovėjęs vanduo. Pernelyg šaltas vanduo gali pakenkti šaknims.

Temperatūra. Alijošius gerai auga įprastoje kambario temperatūroje (18–26 °C). Žiemos metu jis gali ištverti net 10 °C temperatūrą, tačiau šalčio netoleruoja. Temperatūra žemiau 5 °C jam yra kritinė.

Tręšimas. Per aktyvaus augimo sezoną (nuo pavasario iki rudens) alijošių galima tręšti kas mėnesį kaktusams skirtomis trąšomis arba universaliomis mineralinėmis trąšomis, praskiestomis perpus. Žiemą tręšti nereikia.

Persodinimas. Jaunus augalus persodinti rekomenduojama kasmet, suaugusius – kas 2–3 metus, kai šaknys užpildo vazoną. Naujas indas turėtų būti 2–3 cm didesnis nei ankstesnis.

Kaip auginti vaistinį alijošių

Kaip dauginti alijošių?

Vaistinį alijošių labai paprasta dauginti namuose dviem būdais – atžalomis ir lapais.

  • Dauginimas atžalomis. Tai paprasčiausias būdas. Suaugęs alijošius aplink pagrindinę skrotelę išleidžia mažus ūglius – vadinamas „vaikų“ atžalas. Kai atžala pasiekia 5–7 cm aukštį ir turi kelias savas šaknis, ją galima atskirti nuo motininio augalo. Reikia atsargiai išimti visą augalą iš vazono, skalpeliu ar aštriomis žirklėmis atskirti atžalą su šaknimis. Pjūvius galima pabarstyti anglių milteliais ir palikti 1–2 dienas nudžiūti. Po to atžalos pasodinamos į atskirą vazoną su lengvu substratu.
  • Dauginimas lapais. Nors šis būdas sudėtingesnis, jis taip pat pasiteisina. Nuo augalo atskiriamas sveikas, subrendęs lapas pačioje apatinėje alijošiaus dalyje. Lapas paliekamas kambario temperatūroje kelias dienas, kol pjūvio vieta subliūkšta ir pasidengia plona žievele. Tada lapas pasodinamas į drėgną smėlį ar perlitą, įkišant pjūvio galą apie 3 cm gylyjeį. Dauguma atvejų lapas išleidžia šaknis po 3–4 savaičių.

Vaistinis alijošius: ligos ir kenkėjai

Vaistinis alijošius atsparus daugeliui ligų ir kenkėjų, tačiau netinkama priežiūra gali sukelti problemų:

  • Šaknų puvinys yra dažniausia problema, atsirandanti dėl per gausaus laistymo arba blogai drenuoto substrato. Augalas tampa minkštas, lapai gelsta ir nudžiūsta. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina išimti augalą iš vazono, pašalinti supuvusias šaknis, sveikas šaknis pabarstyti fungicidais ir persodinti į šviežią substratą.
  • Miltligė gali užpulti alijošių, jei augalas auginamas per drėgnoje aplinkoje. Ant lapų pasirodo baltos, vatinės apnašos. Kenkėjai nuvalomi mechaniniu būdu, augalas purškiamas muilo tirpalu arba specialiais insekticidais.
  • Saulės nudegimas atsiranda, kai augalas staigiai iškeliamas į ryškią saulę po ilgo gyvavimo kambaryje. Lapai pasidengia rausvomis arba rudomis dėmėmis. To išvengti padeda laipsniškas augalo pratinimas prie saulės.

Vaistinio alijošiaus nauda sveikatai

Vaistinio alijošiaus lapuose esantis gelis vertinamas tradicinėje ir šiuolaikinėje medicinoje dėl daugybės biologiškai aktyvių medžiagų. Jame yra vitaminų A, C, E grupės, B vitaminų komplekso, mineralų (magnio, kalio, seleno, cinko), fermentų, amino rūgščių ir polifenolių.

Odos priežiūrai alijošiaus gelis naudojamas gydyti nudegimus, įskaitant saulės nudegimus, smulkias žaizdeles, įbrėžimus, pūliuojančias opos. Jis veikia priešuždegimiškai, skatina odos regeneraciją, drėkina ir vėsina. Gelis taip pat padeda mažinti aknę, psoriazę ir egzemą.

Virškinimo sistemai alijošiaus sultys gali padėti švelninant vidurių užkietėjimą, malšinant skrandžio opų simptomus ir gerinant virškinimą. Tačiau vartoti alijošių į vidų reikia atsargiai ir tik pasikonsultavus su gydytoju, nes pernelyg dideli kiekiai gali sukelti viduriavimą ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.

Imuniteto stiprinimui alijošius gali padėti stiprinti organizmo atsparumą dėl polisacharidų ir antioksidantų, esančių gelyje. Tačiau šis poveikis vis dar tyrimo stadijoje.

Vaistinio alijošiaus nauda sveikatai

Svarbu atsiminti: nepaisant alijošiaus naudos, jis turi kontraindikacijų. Jo negalima vartoti nėštumo ir žindymo metu, vaikams iki 12 metų, asmenims, sergantiems inkstų ligomis, hemorojumi arba turintiems kraujavimo problemų. Prieš pradedant vartoti alijošių vaistiniams tikslams, būtina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Dar šis tas apie alijošių

Jums taip pat gali būti naudingi šie straipsniai apie alijošių:

Šaltiniai:

  1. https://www.gardenersworld.com/house-plants/how-to-grow-aloe-vera/
  2. https://www.joyusgarden.com/problems-growing-aloe-vera-indoors/
  3. https://extension.sdstate.edu/aloe-vera-houseplant-how
  4. https://www.vle.lt/straipsnis/alavijas/
  5. https://www.medicalnewstoday.com/articles/318591
  6. https://www.webmd.com/diet/supplement-guide-aloe-vera

Nuotraukos asociatyvinės ©Canva

Naujienos iš interneto

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *