Atėjus šaltajam sezonui, daugelis sodininkų komposto dėžę palieka likimo valiai, manydami, kad žiemą joje vis tiek niekas nevyksta. Tačiau kompostas nemiega ir jame toliau vyksta lėtesni, bet svarbūs skaidymosi procesai. Ir tam, kad mikroorganizmai galėtų toliau dirbti, o komposto dėžės turinys nevirstų sustingusia mase, būtina juo tinkamai pasirūpinti ir apsaugoti.
Kompostas žiemą: kaip mikroorganizmai išlieka aktyvūs?
Kompostas – tai sudėtinga biologinė sistema, kurioje nuolat vyksta organinių medžiagų skaidymo procesai. Šį procesą valdo mikroorganizmai: bakterijos, grybai, aktinomicetai ir kt. dirvožemio mikrogyviai, kurie organines atliekas paverčia humusu. Kompostavimo esmė – tai mikroorganizmų metabolinė veikla: skaidydami organines medžiagas jie išskiria šilumą, todėl komposto masėje susidaro vadinamoji terminė zona, kurioje temperatūra išlieka aukštesnė, nei išorinėje aplinkoje.
Žiemą šie procesai sulėtėja, bet nesustoja. Esant +10 – +15 °C temperatūrai aktyviausiai veikia mezofiliniai mikroorganizmai – bakterijos ir grybai, kuriems reikalinga vidutinė šiluma. Kai oro temperatūra nukrinta, jų vietą užima psichrofiliniai mikroorganizmai, gebantys funkcionuoti net esant +2 – +5 °C temperatūrai. Šių rūšių bakterijos prisitaikiusios prie šalčio, todėl palaiko lėtą, bet nuoseklų skaidymąsi net ir žiemos mėnesiais. Jų veikla ne tik neleidžia kompostui užmigti, bet ir užtikrina, kad pavasarį išliktų aktyvi mikroflora, galinti greitai atnaujinti skaidymąsi.
Tačiau tam, kad kompostavimo procesas galėtų tęstis, būtina išlaikyti tris pagrindinius veiksnius: šilumą, drėgmę ir deguonį. Izoliuotas komposto sluoksnis – šiaudai, lapai, sniegas ar net speciali danga, veikia kaip natūrali termoapsauga, padedanti išlaikyti šilumą komposto šerdyje. Jei kompostas pernelyg neišdžiūva, o deguonies kiekis pakankamas, mikroorganizmų veikla tęsiasi net prie nulinės temperatūros. Tokiu būdu žiemos metu išlaikoma mikrobiologinė pusiausvyra, o pavasarį toks kompostas būna brandesnis, vienodesnės struktūros ir turtingesnis humusu.

Komposto temperatūrinės ribos

Diagrama rodo pagrindines kompostavimo fazes pagal temperatūros pokyčius. Psichrofilinėje zonoje vyrauja šalčiui atsparūs mikroorganizmai, mezofilinėje aktyviausiai vyksta skaidymas, o termofilinėje – intensyvi organinių medžiagų konversija.
Kad kompostas nesušaltų: šilumos išlaikymo principai
Kadangi kompostavimo procesas priklauso nuo mikroorganizmų veiklos, šiluma tampa vienu svarbiausių jų gyvybingumą palaikančių šaltinių. Bakterijoms skaidant organines medžiagas, jos išskiria šiluminę energiją, dėl ko komposto širdis įkaista ir temperatūra joje gali būti net 20–40 °C aukštesnė nei išorinėje aplinkoje. Būtent ši šiluminė zona leidžia kompostui „dirbti“ net ir žiemą.
Tačiau, kai oro temperatūra nukrenta žemiau nulio, šilumos išlaikymas gali tapti nemenku iššūkiu. Toliau pateikiame pagrindinius būdus, padėsiančius išsaugoti šilumą komposte.
Rekomenduojamas video
- Kad šiluma neišsisklaidytų, svarbu kompostą apsaugoti nuo šalčio, vėjo ir per didelės drėgmės. Geriausiai šilumą padės išlaikyti uždara arba gerai izoliuota komposto dėžė, kurios sienelės yra sandarios, bet užtikrina oro cirkuliaciją. Paprastos priemonės, tokios, kaip šiaudų, lapų ar senų antklodžių sluoksnis, veikia, kaip natūralus termoizoliatorius.
- Kai kurie sodininkai komposto dėžę papildomai apvynioja burbuline plėvele ar danga iš kanapių pluošto, kad sumažintų šilumos nuostolius.
- Sniego sluoksnis, dengiantis komposto dėžę, taip pat gali būti veiksminga izoliacija; jis sulaiko šaltį iš išorės, o viduje padeda palaikyti pastovesnę temperatūrą.
- Šilumos išlaikymui svarbi ir komposto masės struktūra. Todėl stambesnės, orui laidžios frakcijos (pvz., smulkintos šakelės, stiebai), sukuria vidinę oro cirkuliaciją ir padeda išvengti anaerobinių zonų. Mažesni, drėgnesni sluoksniai (pvz., virtuvės atliekos, žolė), veikia, kaip šilumos rezervuaras ir išlaiko drėgmę, palaiko mikroorganizmų aktyvumą.
- Geriausia, kai kompostas žiemą yra tankiai sukrautas, nes tuomet jo vidinė temperatūra išlieka stabilesnė.
Ką daryti, kad kompostas žiemą nesušaltų?
| Priemonės | Kaip veikia? | Papildomi patarimai |
| Lapai, šiaudai, šienas | Sudaro storą izoliacinį sluoksnį, sulaikantį šilumą komposto paviršiuje ir šonuose. | Geriausia naudoti sausą medžiagą, kad nesupelytų; sluoksnio storis – ne mažiau kaip 20 cm. |
| Sniego sluoksnis | Veikia kaip natūrali, oro prisotinta izoliacija, apsauganti nuo šalčio įsiskverbimo. | Nedengti pernelyg sandariai; palikti oro tarpą ventiliacijai. |
| Medinė ar plastikinė dėžė su dangčiu | Ribota oro cirkuliacija išlaiko šilumą komposto šerdyje; dangtis saugo nuo kritulių. | Dėžę statykite ant medinio pagrindo arba paletės, ne tiesiogiai ant užšalusios žemės. |
| Burbulinė plėvelė, senas kilimas ar pluoštinė danga | Apsaugo šonus nuo šilumos nuostolių, ypač vėjuotose vietose. | Plėvelę tvirtinkite ne per sandariai, nes kompostui būtinas oro judėjimas. |
| Tankiai sukrautas komposto turinys | Didesnė masė ilgiau išlaiko šilumą dėl mažesnių oro tarpų ir aktyvios mikrobiologinės šerdies. | Žiemą vengti tuščių tarpų ir per dažno maišymo, kad šiluma neišsisklaidytų. |
Subalansuotas komposto maitinimas: ką dėti ir ko vengti žiemos metu?
Tinkamas azoto ir anglies santykis žiemą tampa dar svarbesnis nei šiltuoju metų laiku. Kadangi mikroorganizmų aktyvumas šaltyje mažėja, kompostas turi būti „maitinamas“ subalansuotai, nes taip palaikoma šiluma ir skaidymo procesai nesustoja. Pagrindinė taisyklė išlieka tokia pati: laikytis maždaug 1 dalies „rudųjų“ ir 2 dalių „žaliųjų“ atliekų proporcijos.
- „Žaliosios“ atliekos: tai azotu turtingos medžiagos, kurios suteikia mikroorganizmams energijos. Tai gali būti šviežios daržovių ir vaisių liekanos, kavos tirščiai, arbatos pakeliai, nupjauta žolė ar susmulkinti virtuvės likučiai. Azotas skatina bakterijų veiklą, o ši, savo ruožtu, generuoja šilumą.
- „Rudosios“ atliekos: tai anglies šaltinis, padedantis išlaikyti struktūrą ir oro cirkuliaciją komposte. Žiemos metu ypač tinka sausos medžiagos: popierius, smulkintas kartonas, sausų lapų likučiai, smulkintos šakelės. Jos sugeria perteklinę drėgmę ir padeda išvengti komposto sulipimo ar anaerobinių zonų.
Turite žinoti, jog žiemos metu derėtų vengti didelių, stambių maisto likučių, ypač vaisių ir daržovių su dideliu vandens kiekiu, nes jie greitai užšąla, lėtina šilumos generaciją, taip pat gali pritraukti graužikus. Geriausia atliekas susmulkinti, nes smulkesnė frakcija lengviau suyra net ir esant +5 °C temperatūrai.
Visgi, jei jūsų komposto dėžėje vyrauja per didelis kiekis „žaliųjų“ medžiagų ir masė tampa per šlapia, vertėtų papildomai pridėti anglies šaltinio, t.y. sausų lapų ar kartono. Nes tik tinkamai subalansuotas kompostas žiemos metu išlieka veiklus ir pavasarį greičiau įsibėgėja nei tas, kuris buvo paliktas be priežiūros.

Ką dėti ir ko vengti kompostuojant žiemą?
| Ką galima dėti į kompostą žiemą? | Ko reikėtų vengti žiemą? |
| Smulkintos daržovių ir vaisių liekanos | Dideli, vandeningi vaisiai (pvz., arbūzai, moliūgai) |
| Kavos tirščiai, arbatos pakeliai | Citrusinių vaisių žievės (rūgština terpę) |
| Smulkintas popierius, kartonas | Kepiniai, duona, makaronai, nes pritraukia graužikus |
| Sausi lapai, šienas, šiaudai | Riebūs maisto likučiai, aliejus |
| Nupjauta žolė (nedideliais kiekiais) | Mėsa, žuvis, pieno produktai, nes lėtai suyra ir skleidžia kvapą |
| Pjuvenos, smulkintos šakelės | Augalai, pažeisti ligų ar kenkėjų |
| Kiaušinių lukštai (susmulkinti) | Kaulai, kriauklės, neorganinės atliekos |
Patarimas: žiemą ypač svarbu smulkinti atliekas – kuo smulkesnės dalelės, tuo didesnis mikroorganizmų paviršiaus plotas ir tuo greitesnis skaidymasis net ir prie žemų temperatūrų.
Kaip drėgmė ir oro cirkuliacija išlaiko komposto gyvybę žiemą?
Tinkamas drėgmės ir oro balansas yra esminis veiksnys, užtikrinantis, kad komposto ekosistema išliktų aktyvi net žiemą. Kompostavimas – tai aerobinis procesas, kuriame organinės medžiagos skaidomos deguonį naudojančių mikroorganizmų. Kai šie mikroorganizmai dirba efektyviai, jie generuoja šilumą ir palaiko nuolatinį biologinį aktyvumą komposto masėje.
Todėl per didelė drėgmė sukelia anaerobines sąlygas, kai oro tarpų sumažėja, o deguonies trūkumas sustabdo aerobinių bakterijų veiklą. Tokiu atveju pradeda veikti anaerobinės bakterijos, kurios skaidydamos organiką išskiria sieros junginius. To pasekoje, atsiranda nemalonus kvapas ir skaidymo procesas sulėtėja.
Ne mažesnė blogybė yra ir per sausas kompostas. Per sausas kompostas nebegali palaikyti mikroorganizmų metabolizmo, nes vanduo būtinas tiek maistinių medžiagų pernešimui, tiek fermentų veiklai. Sausoje aplinkoje bakterijos ir grybai pereina į sporų būseną, o komposto masė „užmiega“.
Moksliniai tyrimai rodo, kad optimali drėgmės koncentracija aktyviame komposte siekia 40–60 %, tačiau žiemą dėl šalčio ir garavimo ši riba gali nukristi iki 35 %. Todėl svarbu periodiškai tikrinti drėgmę paprastu „kempinės testu“, t.y., suspaudus saują komposto, jis turi būti drėgnas, bet neišskirti vandens. Drėgmės trūkumui kompensuoti galima naudoti lengvą drėkinimą (pvz., lietaus vandeniu ar atitirpusiu sniegu), o perteklinė drėgmė kontroliuojama dangčiu ar mulčio sluoksniu, kuris neleidžia įsigerti krituliams.
Oro cirkuliacija taip pat būtinas šio proceso komponentas. Be pakankamos aeracijos, mikroorganizmai negali išlaikyti oksidacinių reakcijų, todėl komposto temperatūra krenta. Žiemą rekomenduojama lengvai permaišyti viršutinį sluoksnį maždaug kartą per mėnesį, kad atsinaujintų deguonies srautas, bet nebūtų pažeista šilta komposto šerdis.
Deguonies difuzija komposte vyksta per poras tarp dalelių: jei masė per drėgna ar susispaudusi, oro cirkuliacija nutrūksta. Svarbu palaikyti purią struktūrą; smulkintos šakelės, stambesni lapai ar šiaudai padeda išlaikyti aeracijos kanalus net ir esant įšalui.
Kaip atpažinti drėgmės disbalansą komposte?
| Būsena | Požymiai | Ką daryti? |
| Per drėgnas kompostas | Masė tamsi, sunki, limpa prie įrankių, sklinda nemalonus rūgštokas kvapas; paviršiuje matyti pelėsis. | Įmaišykite sausų „rudųjų“ medžiagų: smulkintų šakelių, popieriaus, lapų ar šiaudų. Pagerinkite aeraciją lengvai permaišydami viršų ir uždenkite kompostą dangčiu ar mulčiu. |
| Per sausas kompostas | Paviršius šviesus, trupantis, trūksta vienalytės struktūros. Procesas sulėtėjęs, nesusidaro šiluma. | Lengvai sudrėkinkite (geriausia – lietaus vandeniu ar tirpstančiu sniegu). Pridėkite daugiau „žaliųjų“ atliekų ir uždenkite, kad drėgmė neišgaruotų. |
| Subalansuotas kompostas | Masė puri, šiek tiek drėgna, laikosi vientisa suspaudus, bet neišskiria vandens; kvapas – šviežios žemės. | Išlaikykite esamą balansą: drėgmės kiekis 40–60 %, oro praėjimas iš šonų, paviršiuje – mulčio sluoksnis. |
Kada ir kaip panaudoti kompostą žiemą?
Žiema – tai ne tik ramybės laikotarpis sode, bet ir tinkamas metas apgalvotai panaudoti jau subrendusį kompostą. Brandus kompostas – tamsios, purios struktūros, bekvapis, primenantis derlingą žemę. Jis gali būti naudojamas kaip apsauginis sluoksnis aplink daugiamečius augalus, krūmus ar daržo lysves. Šis sluoksnis veikia kaip natūralus mulčias: sulaiko drėgmę, stabilizuoja dirvos temperatūrą ir apsaugo šaknis nuo įšalo bei temperatūrų svyravimų.
Tokiu būdu išbarstytas kompostas žiemos metu toliau lėtai integruojasi į viršutinį dirvos sluoksnį: mikroorganizmai, sliekai ir tirpstančio sniego vanduo padeda maistinėms medžiagoms pasiskirstyti. O pavasarį dirva būna akivaizdžiai purenesnė ir geriau paruošta augalų vegetacijai.
Jeigu kompostas dar nėra visiškai subrendęs, jo geriau nenaudoti tiesiogiai aplink augalus, nes nesibaigęs skaidymosi procesas gali išskirti amoniaką ar organines rūgštis, kurios gali pakenkti šaknims. Tokį kompostą rekomenduojama „užmigdyti“ iki pavasario, t.y., tiesiog palikti dėžėje ar krūvoje, pridengus šiaudais, lapais ar geotekstile. Tai padeda išlaikyti šilumą ir leidžia mikroorganizmams lėtai užbaigti skaidymo ciklą.
Kai pavasarį oro temperatūra pakyla, mikrobiologinė veikla atsinaujina savaime ir „užmigdytas“ kompostas per kelias savaites tampa subrendęs, tinkamas naudoti kaip trąša ar dirvos pagerinimo priemonė.

Kaip atpažinti, ar kompostas jau subrendęs?
| Požymis | Ką tai reiškia? | Vertinimas |
| Spalva | Tamsiai ruda arba juoda, primena derlingą žemę. | Brandus kompostas. Jei matomi aiškūs maisto ar augalų likučiai, kompostas dar nesubrendo. |
| Kvapas | Švelnus, primenantis miško žemę ar humusą. | Jei jaučiamas rūgštokas ar aitrus kvapas – vyrauja anaerobiniai procesai. |
| Struktūra | Puri, biri, lengvai byra tarp pirštų. | Jei lipni, drėgna, sunkiai išardoma – per drėgna arba dar vyksta skaidymas. |
| Temperatūra | Panaši į aplinkos temperatūrą (šerdis nebekaršta). | Aktyvus kompostas paprastai būna šiltesnis, tai reiškia, kad jis dar nesubrendo. |
| Dalelių atpažinimas | Nebematyti aiškių atliekų: jos virtusios vienalyte mase. | Jei matomi atpažįstami likučiai (žievės, stiebai) – reikia dar kelių savaičių. |
Sodininko gudrybės: kaip išlaikyti veiklų kompostą žiemą?
- Naudokite karštą vandenį ar šiltas atliekas. Jei į kompostą dedate šviežias, šiek tiek šiltas virtuvės atliekas, tai padeda laikinai pakelti masės temperatūrą ir suaktyvinti mikroorganizmų veiklą.
- Sluoksniuokite kompostą kaip sumuštinį. Keičiant „žaliuosius“ ir „ruduosius“ sluoksnius (pvz., žolę su lapais ar šiaudais), išlaikomas tolygesnis drėgmės ir oro pasiskirstymas.
- Naudokite pusiau suirusį kompostą kaip starterį. Į naują komposto partiją įdėkite keletą saujų seno, veiklaus komposto. Jame esantys mikroorganizmai padės greičiau pradėti procesą.
- Sniegas – ne priešas. Nedidelis sniego kiekis, patekęs į komposto dėžę gali padėti išlaikyti drėgmės balansą. Tačiau svarbu, kad jis neužpustytų visos krūvos.
- Kalkės – tik saikingai. Nors kai kurie sodininkai žiemą deda šiek tiek medžio pelenų ar kalkių rūgštingumui mažinti, jų perteklius gali sutrikdyti mikroorganizmų veiklą.
- Stebėkite temperatūrą. Jei turite sodo termometrą, įsmeikite jį į komposto šerdį – taip sužinosite, ar procesas vis dar vyksta (aktyvus kompostas paprastai šiltesnis už išorinę aplinką).
Šaltiniai:
https://www.gardenersworld.com/plants/five-steps-to-winter-compost
https://www.gardeningknowhow.com/composting/winter-composting-shortcuts
https://www.homesandgardens.com/gardens/how-to-stop-compost-freezing-in-winter
https://www.bhg.com/composting-in-winter-8725909
https://www.backyardboss.net/winter-composting
https://blog.dutch-bulbs.com/what-to-do-with-compost-in-winter-the-last-steps-of-preparation
https://empressofdirt.net/easy-winter-composting
Nuotraukos asociatyvinės © Canva

Nors žiemom kompostas veikia lėčiau, bet priežiūra tikrai svarbi, kad pavasarį būtų viskas gerai.
Nesu tikras, bet man rodos, kad komposto dėžė žiemą irgi turi būti prižiūrima, kaip ir vasarą.