Mulčiavimas žiemai: ką turi žinoti kiekvienas pažangus sodininkas?

Rudeniui baigiantis daugelis sodininkų svarsto, kaip tinkamai paruošti augalus žiemai. Viena iš dažniausiai taikomų praktikų, tai mulčiavimas žiemai. Nors ši praktika padeda apsaugoti šaknis nuo šalčio ir drėgmės svyravimų, neteisingai parinktas mulčas ar netinkamas mulčiavimo laikas gali pakenkti augalams labiau, nei neapsaugota dirva. Siekiant, kad mulčiavimas žiemai būtų efektyvus, būtina suprasti, kokią funkciją jis atlieka, kada jį taikyti ir kokias medžiagas pasirinkti skirtingiems augalams.

Mulčiavimas žiemai: praktinės naudos ir svarba

Tikriausiai žinote, kad augalų išlikimą žiemą labiau nei oro temperatūra, lemia dirvos stabilumas. Šaknų zonai nuolat pereinant iš užšalimo į atšilimą, atsiranda vadinamasis „frost–heaving“ reiškinys, t.y., šaknys pakeliamos į paviršių, pažeidžiamos ar net išstumiamos iš dirvos. Mulčiavimas žiemai padeda išvengti šių ciklų, veikdamas kaip natūrali izoliacija, išlaikanti tolygesnę temperatūrą aplink šaknis. 

Be to, mulčias sulaiko dirvos drėgmę, ypač žiemos pabaigoje, kai dažni atodrėkiai keičiasi su sausais, vėjuotais laikotarpiais. Tokiu metu dirvos paviršius išdžiūsta daug greičiau, nei gilesni jo sluoksniai, todėl neapsaugotos šaknys patiria dehidrataciją. Tinkamas mulčio sluoksnis neleidžia drėgmei greitai išgaruoti, bet kartu užtikrina ir oro cirkuliaciją bei šaknų kvėpavimą.

Dar viena svarbi nauda – dirvos biologinės veiklos palaikymas. Dirva po mulčio sluoksniu išlieka šiek tiek šiltesnė, stabilesnė ir joje lėčiau, bet vis dar veikia įvairūs mikroorganizmai. Jie pamažu skaido organines medžiagas, gerina struktūrą ir aprūpina dirvą maistinėmis medžiagomis. Ko pasekoje, pavasarį dirva būna puresnė, greičiau įšyla ir rečiau formuoja plutą paviršiuje. 

Mulčiavimas žiemai padeda sumažinti ir piktžolių dygimą. Nors žiemą piktžolės ir neauga, daugelis jų išgyvena, kaip sėklos dirvos paviršiuje ir mulčias sudaro fizinį barjerą, neleidžiantį šviesai pasiekti jų sėklų, todėl ir pavasarį piktžolių pasirodo mažiau.

Mulčias taip pat saugo dirvą nuo erozijos ir maistinių medžiagų išplovimo. Tai ypač svarbu, kai žiemos metu dažnos lietingos dienos ar tirpstantis sniegas išplauna viršutinį humuso sluoksnį ir apsauginis mulčo sluoksnis stabdo šį procesą ir palaiko organinės medžiagos balansą.

Kaip pasirinkti mulčių, kad mulčiavimas žiemai būtų veiksmingas?

Mulčiavimas žiemai bus veiksmingas tik tuomet, jei pasirinkta mulčiaus medžiaga atitiks dirvos tipą, augalų poreikius bei klimato sąlygas. Turite prisiminti, kad ne visos mulčiaus rūšys vienodai saugo nuo šalčio ar drėgmės svyravimų, todėl renkantis svarbu įvertinti tris pagrindinius kriterijus: šiluminę izoliaciją, oro pralaidumą ir dekompozicijos greitį.

• Organiniai mulčiai, tokie, kaip: žievė, šiaudai, kompostas, spyglių paklotė, yra populiariausi dėl gebėjimo pamažu praturtinti dirvą organine medžiaga. Jie leidžia palaikyti mikrobiologinį aktyvumą net ir žiemos metu; taip pat gerina drėgmės balansą ir mažina šaknų temperatūrų svyravimus. Tačiau, kai kurios organinės medžiagos, ypač šviežios medienos drožlės, trumpam suriša azotą ir jas rekomenduojama naudoti tik po rudeninio tręšimo.
• Neorganiniai mulčiai, tokie kaip: žvyras, skalda ar dekoratyvinės skaldos mišiniai, neteikia maistinių medžiagų, tačiau gerai reguliuoja drėgmę, apsaugo nuo erozijos ir yra tinkami augalams, nemėgstantiems drėgmės pertekliaus. Žiemos metu jie dažniausiai naudojami selektyviai, daugiau takeliams, baseinų ar šiltnamių pakraščiams, kur norima išvengti purvo ar dirvos išplovimo. 
• Renkantis mulčiaus rūšį, svarbu atsižvelgti ir į augalų biologiją. Rūgštesnės dirvos mėgėjams (pvz., rododendrams ar šilauogėms) tinka spyglių ar spygliuočių žievės mulčias; o neutralesnę reakciją mėgstantiems augalams – lapų kompostas ar medienos drožlės. Kuo augalas jautresnis drėgmei, tuo laisvesnės struktūros mulčią reikėtų rinktis, norint, kad būtų išlaikyta oro cirkuliacija aplink šaknis.
• Pasirinkta mulčiaus medžiaga taip pat turėtų atitikti konkretaus sodo tikslą: ar norima išsaugoti šilumą, apsaugoti nuo drėgmės praradimo, ar pagerinti dirvos struktūrą pavasariui. Dėl šių priežasčių patariama taikyti  kombinuotą mulčiavimo principą. Pavyzdžiui, pirmiausia padengti plonu komposto sluoksniu, o virš jo paskleisti žievės ar spyglių mulčą. Tokia sistema leidžia pasiekti tiek biologinį, tiek fizinį efektą, išlaikant pusiausvyrą tarp drėgmės ir šilumos.

Populiariausios mulčiaus rūšys ir jų tinkamumas žiemai

Kaip ir kada teisingai atlikti mulčiavimą žiemai?

Siekiant, kad augalų mulčiavimas žiemai būtų sėkmingas ir duotų naudos, svarbu prisiminti pagrindinę taisyklę: mulčiuoti reikėtų pradėti ne per anksti, bet dar ir ne prieš visišką dirvos įšalimą.

Jei mulčias paskleidžiamas per anksti, kai dirva dar tebėra šilta, jis sulaiko šilumą ir neleidžia augalams natūraliai pereiti į ramybės būseną. Tokiu atveju dirva išlieka per šilta, todėl augalai per ilgai išlieka aktyvūs, o staigiai atšalus jų šaknys nespėja prisitaikyti prie šalčio ir gali patirti temperatūrinį šoką. Todėl dauguma šaltinių rekomenduoja mulčiuoti tik po pirmųjų stipresnių šalnų, kai dirvos paviršius jau šiek tiek atvėsęs, bet dar nėra sušalęs. Lietuvoje, tai dažniausiai būna lapkričio pab. ar gruodžio pr., priklausomai nuo metų.

Prieš mulčiuojant svarbu, kad dirva būtų švari ir drėgna, tačiau ne šlapia. Todėl, iš pradžių reikėtų pašalinti piktžoles, sudžiūvusius augalų stiebus ir lengvai papurenti dirvos paviršių. Tokia paruošta dirva leidžia mulčiui priglusti tolygiai ir išlaikyti oro tarpelius, kurie veikia, kaip izoliacinis sluoksnis.
Mulčio paskleidimas taip pat turėtų būti tolygus: jo sluoksnio storis paprastai siekia 5–10 cm, priklausomai nuo mulčiaus rūšies ir augalų tipo. Svarbu, kad nepamirštumėte palikti nedidelį tarpelį aplink kamieną (apie 3–5 cm), kad drėgmė nesikauptų ties augalo pagrindu. Krūmus ir vaismedžius rekomenduojama mulčiuoti žiedine forma alink šaknų zoną, o daugiamečius augalus – dengti.

Mulčio paskleidimas taip pat turi būti tolygus: sluoksnio storis paprastai siekia 5–10 cm, priklausomai nuo mulčiaus rūšies ir augalo tipo. Svarbiausia – palikti nedidelį tarpą aplink kamieną (apie 3–5 cm), kad drėgmė nesikauptų ties augalo pagrindu. Krūmus ir vaismedžius geriausia mulčiuoti ratu aplink kamieną, o daugiamečius augalus – paskleisti mulčą per visą lysvės plotą, kad šaknys būtų apsaugotos vienodai.

Po stipraus vėjo ar lietaus verta patikrinti, ar mulčio sluoksnis nenuslinko ar nesusigulėjo ir  prireikus, jį reikėtų papildyti. Esant atšiauresnėms žiemoms, virš mulčio galima paskleisti eglišakių ar spyglių sluoksnį. Tokia natūrali danga padeda išlaikyti mulčą vietoje ir sustiprina jo šiluminę apsaugą.

Dažniausios mulčiavimo žiemai klaidos ir jų pasekmės

Nors, mulčiavimas žiemai yra laikomas viena veiksmingiausių priemonių apsaugoti augalus nuo šalčio, jis taip pat gali pridaryti žalos, jei yra atliekamas neteisingai.

• Pirmoji ir bene dažniausia klaida – per ankstyvas mulčiavimas. Jei mulčias paskleidžiamas, kol dirva dar šilta, po juo įkalinama šiluma ir drėgmė. To pasekoje, augalai nepereina į ramybės būseną ir tampa jautresni staigiems šalčio pokyčiams. Dar daugiau, šiluma po mulčiumi sudaro palankias sąlygas grybelinėms ligoms atsirasti bei graužikams.
• Antroji klaida – per storas arba netinkamos struktūros mulčiaus sluoksnis. Per storas, prastai kvėpuojantis mulčiaus sluoksnis sulaiko drėgmę ir riboja oro patekimą į šaknų zoną. Tokia terpė ypač pavojinga augalams, jautriems šaknų puviniui ar perteklinei drėgmei. Per tankiai paskleistas mulčiaus sluoksnis gali sukietėti, trukdyti vandens įsigėrimui ir pavasarį sulėtinti dirvos atšilimą.
• Trečioji klaida susijusi su mulčiaus kontaktu prie augalo kamieno ar ties stiebo zona. Kai mulčias tiesiogiai liečiasi su kamienu, jis išlaiko drėgmę ir tai sudaro palankias sąlygas kamieno puviniui ar pelėsiui atsirasti. Ši klaida dažniausiai pasitaiko mulčiuojant vaismedžius ar krūmus.
• Taip pat būtina atsižvelgti į mulčiaus sudėtį ir kilmę. Šviežiai smulkinta mediena gali trumpam surišti azotą, todėl augalams pavasarį gali trūkti maistinių medžiagų. Netinkamos kilmės organinis mulčias (pvz., turintis piktžolių sėklų ar ligų sporų), gali užkrėsti dirvą; o tokie neorganiniai mulčai, kaip plėvelės, kartais sukuria šiltnamio efektą bei trukdo dirvos aeracijai. 

Kuriuos augalus mulčiuoti žiemai?

Norime pakartoti, kad ne visiems augalams mulčiavimas žiemai yra vienodai naudingas. Kai kuriems jis būtinas, norint išvengti šaknų pažeidimo, kitiems – jis gali sukelti perteklinę drėgmę, puvimą ar net trukdyti natūraliam poilsio periodui. Todėl prieš pradedant mulčiavimą žiemai, svarbu atskirti augalų grupes pagal jų jautrumą šalčiui, šaknų gylį ir augimo aplinkos ypatumus.

• Daugiamečiai žoliniai augalai ir gėlės yra jautriausi temperatūros svyravimams ir dirvos užšalimo–atšilimo ciklams. Jų šaknys dažnai yra negiliai, todėl mulčias veikia kaip apsauginis sluoksnis, sulaikantis šilumą ir drėgmę. Tokiems augalams tinka smulkesnės struktūros organinis mulčias: kompostas, susmulkinti lapai ar šiaudai, kurie užtikrina oro pralaidumą ir nesukelia šaknų puvimo.
• Krūmai ir vaiskrūmiai (ypač jauni ar neseniai pasodinti) taip pat turėtų būti mulčiuojami, nes jų šaknų sistema dar nėra visiškai išsivysčiusi. Mulčias, šiuo atveju, padeda palaikyti stabilesnį mikroklimatą aplink šaknis ir saugo nuo dirvos iššalimo. Rekomenduojama juos mulčiuoti žiedine forma aplink krūmą, paliekant nedidelį tarpą prie stiebo, kad drėgmė nesikauptų ties kamienu.
• Jauni medžiai ir sodinukai yra ypač jautrūs šalčio svyravimams. Jų šaknų zona dar nepasiekusi gilesnių, stabilesnių dirvos sluoksnių, todėl net kelių centimetrų mulčio sluoksnis gali būti lemiamas. Tokiems augalams dažniausiai naudojamas žievės, šiaudų ar spyglių mulčias, kuris padeda išlaikyti šilumą, kartu apsaugodamas nuo graužikų.
• Senesni, gerai įsišakniję medžiai dažniausiai nebereikalauja papildomo mulčiavimo žiemą. Jų šaknų sistema jau pakankamai gili, kad išlaikytų stabilią temperatūrą. Vis dėlto, aplink kamieną verta palaikyti ploną, nuolatinį organinio mulčio sluoksnį, kuris saugo nuo dirvos erozijos ir išlaiko drėgmės balansą.
• Yra ir augalų, kuriems mulčiavimas žiemai gali būti netgi žalingas. Tai augalai, kilę iš sausų arba gerai drenuotų regionų, pvz., levandos, čiobreliai, šalavijai ar kiti sausros mėgėjai. Po per tankiu ar drėgmę sulaikančiu mulčio sluoksniu jų šaknys yra linkusios pūti. Tokiems augalams, jei vis dėlto norima suteikti apsaugą, galima naudoti labai lengvą, orui laidų spyglių arba žvyro mulčią, kuris neperlaiko drėgmės.
• Svogūninės gėlės, tokios kaip tulpės ar narcizai, paprastai pakankamai gerai ištveria šaltį, tačiau joms naudinga lengva mulčio danga, jei žiemos būna permainingos arba be sniego. Svarbiausia neleisti mulčiui per ilgai išlikti pavasarį, kad dirva greitai įšiltų ir daigai galėtų lengvai prasikalti.
• Augalams, augantiems vazonuose ar pakeltose lysvėse, mulčiavimas žiemai tampa dar svarbesnis. Šių talpų dirva atšąla greičiau, todėl šaknys patiria didesnį stresą. Tokiais atvejais mulčias kartu su papildoma apsauga (pvz., perkėlimas į garažą, apvyniojimas agroplėvele) padeda išlaikyti šaknų gyvybingumą iki pavasario.

Trumpas gidas: ką ir kiek mulčiuoti žiemai?

Mulčiavimas žiemai pagal dirvos tipą

Kaip teigia ekspertai, mulčiavimas žiemai bus efektyvus tik tuomet, jei parinktas mulčias derės su dirvos tipu. Juk kiekviena dirva pasižymi skirtingu vandens, oro ir šilumos režimu, todėl net ir tinkamai paskleistas mulčias vienuose dirvožemiuose išlaiko optimalų drėgmės kiekį, o kituose – gali kaupti jos perteklių.

• Molinga dirva linkusi sulaikyti drėgmę ir lėčiau įšyla, todėl jai pakanka plonesnio, 3–5 cm mulčio sluoksnio. Storas mulčias tokiuose plotuose gali sukurti per didelę drėgmės sankaupą, dėl kurios augalai žiemą patiria deguonies trūkumą. Tokiai dirvai labiausiai tinka stambesnės struktūros medžiagos, kurios gerai praleidžia orą: žievė, spyglių mišiniai, šiaudai.
• Smėlinga dirva, priešingai, greitai išdžiūsta ir praranda šilumą, todėl jai reikalingas storesnis, 7–10 cm mulčio sluoksnis. Čia ypač tinka kompostas, lapų mulčias ar durpės, kurie padeda išlaikyti drėgmės balansą ir sukuria šilumos izoliaciją. Be to, organinis mulčias pagerina šios dirvos struktūrą ir praturtina ją humusu.
• Priemolio dirva – tai tarpinis variantas, kuriame svarbiausia palaikyti pusiausvyrą tarp oro ir drėgmės. Tokiai dirvai tinka vidutinio storio (apie 6 cm) universali danga: komposto ir žievės mišinys. Ji padeda reguliuoti temperatūros svyravimus ir išlaikyti mikroorganizmų aktyvumą net žiemos metu.
• Durpingose dirvose, kur drėgmė natūraliai laikosi ilgiau, reikėtų vengti itin tankaus ar vandeniui nelaidaus mulčio. Tokiose vietose tinka smulkus spyglių ar žvyrinis mulčias, kuris neleidžia kauptis drėgmės pertekliui ir apsaugo dirvos paviršių nuo įšalimo.

Šaltiniai:
https://www.thespruce.com/how-to-mulch-flower-beds-over-winter-8752253
https://lnglandscapes.com/the-benefits-of-mulching-in-winter/
https://www.fieldcompost.co.uk/guides-and-advice/mulching-in-winter/
https://soilyourself.com.au/a-guide-to-mulching-throughout-winter-season/
https://earthcycle.co.uk/blogs/gardener-hub/mulching-for-winter

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Germantė Gergardaitė

See Full Bio