Levandos – užburiančio aromato gėlės

Kvapiosios levandos su daugybe violetinių, mėlynų, rožinių, baltų atspalvių žiedų puikiai tinka auginimui gėlynuose. Levandos pasižymi sveikatai bei grožiui naudingomis savybėmis, yra naudojamos kaip prieskoniniai augalai. Levandų aromatas nukelia į ramybės, jaukumo, svajų erdves.

Levanda (Lavandula) – tai notrelinių šeimos daugiamečių augalų gentis. Natūraliai auga pietų Europoje, Viduržemio jūros regione, Kanarų salose, Arabijos pusiasalyje, Indijoje. Levandos yra iki 0,3–2 m aukščio užaugantys krūmai ar puskrūmiai. Levandų lapai lancetiški, siauri, pailgi. Kvapūs žiedai susitelkę į varpos pavidalo žiedynus. Levandos žydi liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai kurios rūšys ir ilgiau. Po nužydėjimo subrandina vaisius – apie 2 mm ilgio rudus riešutėlius.

Levandų rūšys

Priskaičiuojama apie 50 levandų rūšių, besiskiriančių savo žiedų spalva, aromatu, dydžiu, atsparumu aplinkos sąlygoms. Pasaulyje dažniausiai auginamos yra tikroji levanda (Lavandula angustifolia) bei varpinė levanda (Lavandula latifolia). Lietuvoje lauko sąlygomis žiemoja tik viena levandų rūšis – tikroji levanda.

Tikroji levanda (Lavandula angustifolia)

Tai šalnoms atspari ir vidutinių platumų žiemas pakelianti levandų rūšis. Tikroji levanda yra 30-90 cm išaugantis daugiametis augalas. Natūraliai paplitusi Viduržemio jūros regione, ypač šiaurės Ispanijos kalnuotose vietovėse. Lotyniškas šios rūšies pavadinimas „angustifolia“ reiškia „siauralapė“. Tikrosios levandos lapai lancetiški arba linijiškai lancetiški, sidabro ir pilkų atspalvių, apaugę trumpais plaukeliais, 2-5 cm ilgio. Stiebas status, šakotas. Žiedai violetiniai arba mėlynai violetiniai, rečiau rausvi, sudaro varpos pavidalo žiedynus. Žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Turi stiprų malonų aromatą. Sėklos subrandinamos spalio pradžioje.

Varpinė levanda (Lavandula latifolia)

Varpinė levanda auga pietų Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, šiaurės Afrikoje, Balkanų šalyse, Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje. Varpinė levanda užauga iki 1 m aukščio. Lancetiški, 3-6 cm ilgio ir 0,5-0,8 cm pločio lapai. Pilkai melsvi žiedai pasižymi kvapumu. Pražysta balandį ir žydi iki birželio mėnesio, rudens pradžioje gali sužydėt antrąkart. Gerai atlaiko drėgmės stygių.

Italinė levanda (Lavandula stoechas)

Tai viena puošniausių levandų rūšių. Auga vidurio ir pietinės Europos šalių želdynuose. Užauga iki 90 cm aukščio. Italinės levandos pasižymi intensyviu kvapu, stambiais žiedais su „karūnėlėmis“ viršuje. Jautri šalčiui rūšis.

Dantytoji levanda (Lavandula dentata)

Dantytoji levanda natūraliai auga Ispanijoje, Alžyre, Tunise, Maroke, Kanarų, Madeiros salose. Krūmelis užauga iki 1 m aukščio ir iki 1-1,5 m pločio. Turi pilkai žalius ar sidabrinių atspalvių, siaurus, apie 4 cm ilgio lapus, kurių krašteliai dantyti – iš čia ir rūšies pavadinimas. Violetiškai mėlyni žiedai – stambūs, aromatingi. Žydi nuo birželio mėnesio.

Levandų sodinimas

Levandos vertinamos dėl dailių kvepiančių žiedų ir aromatingos lapijos. Šie nesudėtingos priežiūros krūmeliai klesti saulėtoje vietoje, dirvožemyje su geru drenažu.

Vieta. Levanda mėgsta atviras, šviesias, saulėtas vietas. Nepakenčia šešėlio, todėl nereikėtų levandų auginti ten, kur jas gali užgožti aplinkiniai augalai, krūmai, pastatai. Levandos gerai sugyvena su kitais jų neužgožiančiais krūmais, daugiamečiais augalais, rožėmis.

Žemė. Mėgsta laidų, sausoką, mažai ar vidutiniškai derlingą priesmėlį. Levandos neklestės sunkioje molingoje dirvoje ar įmirkusiame dirvožemyje. Tinka kalkingas dirvožemis, netinka rūgštinis. Pamatuoti dirvos rūgštingumą galima lakmusiniais popierėliais, kuriais prekiaujama ūkio ar sodo prekių pardavimo vietose. Jei dirva per rūgšti, levandos augs blogai, tad nustačius didelį rūgštingumą prieš sodinant levandas būtina jį sumažinti. Dirvą aplink levandas reikėtų laikas nuo laiko papurenti, išravėti piktžoles.

Persodinimas. Vienoje vietoje levandas galima auginti iki 10 metų.

Levandų dauginimas

Levandos dauginamos sėklomis, kero dalimis, auginiais. Levandų ūkiuose, želdynuose galima įsigyti paaugintų, paruoštų sodinimui sodinukų.

Jei įsigijote levandos sodinuką, sodinkite jį kaip galima greičiau, geriausia iškart gavus. Taip sodinuko įsišaknijimo tikimybė bus didesnė, jis augs vešlesnis, tvirtesnis. Prieš sodinant perkaskite dirvą ir pašalinkite piktžoles. Paruoškite krūmelio šaknų dydžio duobę. Jei jūsų dirvožemis yra sunkus, sodinkite ant 20–30 cm pakeltos lysvės, kad šaknys nesėdėtų drėgnoje dirvoje. Levandas sodinkite maždaug 50-90 cm atstumu vieną nuo kitos. Jei norite suformuoti gyvatvorę, sodinkite 30-45 cm atstumu. Po pasodinimo pirmąjį sezoną reguliariai laistykite, ypač esant sausam orui. Geriausia sodinti levandas vasaros pabaigoje – rugpjūčio antroje pusėje. Tada sodinukai spės įsišaknyti ir pasiruošti žiemojimui. Pavasarį bei vasaros metu sodinamoms levandoms reikės daugiau priežiūros saugant nuo pasitaikančių sausrų, kaitros.

Levandų dauginimas sėklomis

Norint užsiauginti levandų iš sėklų, reikės daugiau laiko ir pastangų. Sėklas būtina stratifikuoti, t.y., paspartinti jų dygimą. Tam levandų sėklos sumaišomos su drėgnu smėliu, durpėmis ar samanomis ir kelis mėnesius laikomos 1-5 °C šilumos temperatūroje. Po stratifikacijos sėklos pasėjamos į vazonėlius ar lysves. Sėklos sėjamos į kelių milimetrų gylį. Sėjimo laikas į lauko lysvę – balandžio ir gegužės mėnesiai, kai temperatūra naktimis nebenusileidžia žemiau 5-7 °C laipsnių šalčio. Patalpoje galima sėti levandas jau vasario gale – kovo pradžioje. Iš sėklų auginamos levandos pražysta tik kitąmet po daigų išsodinimo į nuolatinę auginimo vietą.

Levandas galima sėti ir rudenį – spalio viduryje – tiesiai į atvirą dirvą. Sėklos sėjamos į maždaug 4 milimetrų gylį. Žiemą įvyksta natūralus stratifikacijos procesas. Rudenį pasodintos sėklos sudygsta ne anksčiau gegužės mėnesio, pasibaigus šalnoms.

Levandų dauginimas auginiais ir kero dalijimu

Pakankamai paprasta padauginti levandą auginiais. Tam tikslui pavasarį išsirinkite sumedėjusį vienmetį ūglį, padalinkite jį į 10 cm atkarpas ir įšaknydinkite šias atkarpėles drėgname grunte, 2-7 cm gylyje. Šaknydinami ūgliai reguliariai laistomi, apdengiami skaidriu stiklainiu ar polietileno plėvele. Auginami tokie padalinti ūgliai 15-20 °C šilumos temperatūroje, šviesioje patalpoje. Sušilus orams, ūgliai nebedengiami.

Kero dalijimu levandos dauginamos augimo sezono pabaigoje. Šis dauginimo būdas gana rizikingas, kadangi motininis augalas gali žūti.

Levandų auginimas ir priežiūra

Temperatūra. Levandos kilusios iš subtropinio Viduržemio jūros regiono, tad yra šilumamėgės. Lietuvišką žiemą išgyvena viena rūšis – tikroji levanda, kitos rūšys paprastai pas mus neperžiemoja. Tikroji levanda gali pakelti 20-25 °C laipsnių šaltį. Kartais ji gali kiek nušalti, tačiau apgenėjus krūmelis greitai atželia.

Laistymas. Levandos pakankamai atsparios sausiems orams, tačiau užsitęsus sausrai reikėtų jas palaistyti. Jauni, neseniai pasodinti, auginami vazonuose augalai laistomi reguliariai.  

Tręšimas. Levandai nereikia pernelyg derlingo dirvožemio, tad galima apsieiti be tręšimo, tik retkarčiais galima patręšti jas kompostu.

Žydėjimas. Levandos žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Jų žiedai yra gausiai lankomi bičių, drugelių, kitų augalus apdulkinančių vabzdžių.

Žiemojimas. Nors tikroji levanda atspari šalčiui, visgi prieš žiemą reikėtų ją apdengti eglišakėmis arba mulčiuoti.

Levandų genėjimas

• Pavasarį apšalusios ir sudžiūvusios levandos dalys nugenimos. Taip pat levandos genimos norint suteikti jų krūmeliams reikiamą formą.
• Augintojai rekomenduoja pirmąją vasarą neleisti krūmeliui žydėti – geriau pakirpti besiruošiančius žydėti ūglius. Tai daroma tam, kad krūmelis pirmaisiais metais visą energiją skirtų įsišaknydinimui, šaknų sistemos formavimui, o kitąmet po tokio nukarpymo augalas sužydės gausiau. Tad naujai pasodintą krūmelį galima karpyti net kelis kartus per sezoną, vos tik paaugus stiebams, viršūnėlėms.
• Kas penkeri metai anksti pavasarį levandų krūmeliai nupjaunami 8-10 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus, kad atsinaujintų.

Levandų auginimas vazonuose

Levandas auginti galime ir vazone, tačiau tai gali būti sudėtingiau, nei auginant tikrąją levandą lauke. Vazone levandos negaus pakankamai reikiamų medžiagų, kurias lauke šie krūmeliai gauna iš dirvožemio.

Pasiruoškite tinkamo dydžio vazoną, kad krūmelio nereikėtų dažnai persodinėti. Vazonas turėtų būti pakankamai gilus ir platus, su ertmėmis vandeniui nutekėti. Jo skersmuo turi siekti bent 40 cm. Levandų šaknys yra ilgos, tad parenkamas jų ilgį atitinkančio aukščio vazonas. Pasirūpinkite tinkamu žemių mišiniu – jis turi būti smėlingas, šarmingas, laidus vandeniui, su lėto veikimo trąšų granulėmis, be durpių, būtinai nerūgštus. Įrenkite vazono dugne gerą drenažo sluoksnį. Drenažui galima naudoti keramzitą, smulkius akmenėlius, riešutų kevalus ir kitas turimas ar specialias medžiagas. Įrenginėjant drenažą pasirūpinkite, kad jis neuždengtų vandens nutekėjimo ertmių. Saikingai laistykite augalą – tik dirvos paviršiui pradžiuvus.

Šiltajam metų laikui vazoną galima išnešti į lauką, geriausia – į saulėkaitą, kur levandai būtų užtikrinamos bent 8 valandos tiesioginių saulės spindulių per dieną.

Auginant levandą vazone, ji genima iškart po žydėjimo.

Levandų ligos ir kenkėjai

Levandos yra gana atsparios kenkėjams ir ligoms. Dažniausiai ligos jas puola dėl tam tikrų medžiagų trūkumo, netinkamų oro sąlygų ar dirvožemio.

Dėl augimo pernelyg drėgname ir sunkiame dirvožemyje levandų šaknis gali pažeisti puvinys. Norėdami to išvengti, auginkite levandas pakeltoje lysvėje. Pažeistos puvinio levandos dalys nukarpomos ir sunaikinamos.

Tik nedaugelis kenkėjų minta levandomis, o jei ir apsigyvena augale, dažniausiai padaro jam tik kosmetinę žalą – apgraužia lapus. Kenkėjai nurenkami nuo augalo, o pažeisti lapai pašalinami.

Levandų nauda

Levandos plačiai naudojamos ne tik kosmetikoje, parfumerijoje, kulinarijoje, jomis gydomi įvairūs negalavimai.

Įvairiems sveikatos sutrikimas gydyti naudojami levandų žiedai, žolė, eteriniai aliejai. Levandų žaliava naudojama vaistiniuose preparatuose, kurie ramina, atpalaiduoja, padeda gydyti galvos skausmus, nemigą, širdies ritmo sutrikimus, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina arterinį kraujospūdį bei vidurių pūtimą.

Levandų nuoviru galima skalauti gerklę esant anginai, mirkyti gausiai prakaituojančias pėdas. Nuoviru prausiamas veidas ir visas kūnas, ypač kamuojant votims, spuogams bei norint pagerinti medžiagų apykaitą. Galvos skausmui mažinti geriama levandų arbata. Levandų losjonai ir eterinis aliejus skiriami nuo įvairių odos ligų, vabzdžių ir gyvūnų įkandimų.

Iš kvapniųjų levandų žiedų gaminamas eterinis aliejus, kuris plačiai naudojamas kosmetikoje, aromaterapijoje ir parfumerijoje. Levandų įdedama į kvepalų, dezodorantų, muilo, smilkalų, vonios druskų, šampūnų sudėtį. Manoma, kad levandų aromatas ramina, atpalaiduoja, veikia kaip antidepresantas. Levandos labai naudingos plaukams: padeda atkurti lūžinėjančius pažeistus plaukus, kartu su kitais būdais padeda susidoroti su galvos odos ligomis. Eterinis aliejus naudojamas masažui, trynimui. Maudantis vonioje pravartu į vandenį įlašinti antpilo ar kelis lašus levandų eterinio aliejaus.

Levanda maisto gamyboje ir ne tik

Levanda – populiarus prieskonis pietų kraštuose, kurio dedama į sriubas, salotas, troškinius, mėsos gaminius, gaiviuosius bei alkoholinius gėrimus. Levandų žiedai naudojami valgomųjų ledų, sausainių, pyragų gamyboje. O stiebais galima pagardinti kepsninėje ruošiamą mėsą, pridedant jų į žarijas.

Prieskoniams ir vaistams levandų žolė skinama žydėjimo pradžioje. Prieskoniams naudojami tiek švieži, tiek džiovinti levandų lapai. Levandos dera su čiobreliais, raudonėliais, mėta, melisa, bazilikais, šalavijais, mairūnu ir kitomis žolelėmis.

Sausoms puokštelėms levandos kerpamos antroje liepos pusėje. Kad žiedai neišbluktų, levandas džiovinkite padžiautas nedideliais rišulėliais tamsioje vietoje, žiedais į apačią.

Į spintą įdėtos džiovintos levandos suteiks drabužiams malonų kvapą bei atbaidys kandis.

Levandų ūkiai

Levandos yra vieni populiariausių žolinių augalų, auginamų visame pasaulyje. Levandos auginamos tiek gėlynuose, tiek didžiulėse plantacijose kosmetikos, parfumerijos ir farmacijos pramonėms. Levandos yra Prancūzijos regiono Provanso vizitinė kortelė. Ten išauginama apie 80 procentų pasaulyje sunaudojamų levandų. 

Levandų ūkių atsiranda ir Lietuvoje. Štai Biržų rajone šalia Vabalninko miestelio esančiame Mockūnų kaime įsikūręs net 40 arų levandų laukas – „Levandų ūkis“. Tad pasigėrėti violetine levandų žiedų jūra, pasinerti į malonų jų aromatą galima ir nekeliaujant į tolimąją Prancūziją – užburiančios levandos visai šalia.

Šaltiniai:
https://www.vle.lt/
https://www.manonamai.lt/
https://www.wikipedia.org/
https://www.rhs.org.uk/
http://rostok.info/
Z. Gudžinskas, I. Burneckienė, A. Malciūtė, R. Mikaliūnaitė „Sodas, daržas, gėlynas lengvai“. Vilnius, 2021

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.