Nepageidaujami pakeltų lysvių „lankytojai“ ar nepalankūs orai gali būti tikras sodininkų galvos skausmas. Dėl šios priežasties, daugelis sukame galvas kaip pratęsti vegetacijos sezoną ir apsaugoti savo pasėlius. Vienas iš ekonomiškų ir paprastų sprendimų yra agroplėvelė. Naudojant agroplėvelę, augalai dengiami iš karto po sėklų ar sodinukų sodinimo, atsižvelgiant į vėjo kryptį, ir užtikrinant, kad plėvelės kraštai būtų kruopščiai pritvirtinti. Agroplėvelė sukuria augalams idealias sąlygas vystymuisi – padeda jiems greičiau įsišaknyti ir įsitvirtinti, skatina ankstyvesnį brandumą ir didina derlių.
Agroplėvelė gali apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų
Vidutinio storio sodo plėvelė leidžia pradėti daržo darbus anksti pavasarį, apsaugodama augalus nuo galimų šalnų, kadangi po plėvele laikosi aukštesnė temperatūra. Ji taip pat gali būti naudinga augalams, kuriems būtina apsauga nuo ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip šaltis, stiprus vėjas, lietus, kruša ar netikėti temperatūros pokyčiai. Sodo plėvelė padeda palaikyti dirvos drėgmę, neleisdama jai išdžiūti bei užtikrina optimalų jos kiekį. Ši plėvelė yra patvari ir tarnaus jums ne vienus metus, nes ji sukurta būtent augalų apdengimui. Agroplėvelė tinka ne tik vaisių, daržovių ar medžių auginimui, bet ir vejos priežiūrai, kai norima ją apsaugoti nuo nepalankių orų sąlygų.
Agroplėvelė gali būti ekologiška apsauga nuo kenkėjų
Plona agroplėvelė yra išties puikus pasirinkimas ekologiškai kenkėjų kontrolei. Ji, kaip fizinis barjeras, gali apsaugoti augalus nuo įvairių kenkėjų nenaudojant jokių pesticidų ar kitų chemikalų. Be vabzdžių, pakeltas sodo lysves galima apsaugoti ir nuo didesnių gyvių, įskaitant voveres, graužikus, stirnas, laisvai besiganančias vištas ar net kaimynystėje gyvenančias kates.
Kad ir kaip myliu laukinius paukščius, bet jie taip pat yra vieni didžiausių mūsų sodo kenkėjų! Jie ypač mėgsta lesti gležnus jaunus daigus ir lapinius žalumynus. Klasikinis laisvo pynimo paukščių tinklas gali būti pavojingas laukiniams paukščiams ir kitiems gyvūnams, nes jie lengvai į jį įsipainioja – geriau jo nenaudokite. Be to, kodėl vienu metu neapsisaugojus ir nuo vabzdžių, ir nuo paukščių?
Agroplėvelių tipai
Parduotuvėse galima rasti ne tik tradicines juodas ir baltas agroplėveles, bet ir įvairiaspalves apdangalų versijas medžiams, pridėsiančias estetikos ir funkcionalumo jūsų sodui. Norėdami apsaugoti savo daržą nuo šalčio, ieškokite vidutinio storio agroplėvelės. Ji praleidžia mažiau šviesos, bet gerai sulaiko šilumą, todėl temperatūra po danga pakyla keliais laipsniais – dažnai to pakanka, kad jautriems augalams tai būtų gyvybės ir mirties faktorius. Nenaudokite šio storio plėvelės atšilus orams, kad jūsų augalai po ja „neiškeptų“.
Kai kuriose sodo prekių parduotuvėse galima rasti dar storesnių audinių, kurie apsaugo augalus nuo didesnio šalčio. Su pastaraisiais galima apsaugoti braškes, prieskonines žoleles, daugiamečius augalus, smulkius vaisius ir kitus jautresnius augalus visą žiemą.
Plonosios agroplėvelės geriausiai apsaugo nuo vabzdžių, jos taip pat praleidžia 80-90 % šviesos ir nesudaro perkaitimo grėsmės, nesulaiko lietaus, tačiau jų nepakanka rimtesnei apsaugai nuo šalčio. Pradedant auginti burokėlius ir morkas iš sėklų, svarbu, kad dirva būtų nuolat drėgna, o tai padaryti gali būti sunku, ypač sausringais metais. Pastebėta, kad agroplėvelės uždengimas ant ką tik pasėtų lysvių padeda išlaikyti drėgmę (ji ne taip greitai išgaruoja), bei apsaugo dirvą nuo plutos susidarymo.
Kaip apdengti pakeltas lysves agroplėvele?
Agroplėvele pakeltos lysvės gali būti dengiamos tiesiog ją užklojus ant viršaus arba montuojant kartu su lankais, kurie tvirtinami prie lysvių rėmo, ir taip sukonstruojamas vadinamas sodo tunelis – šiltlysvė. Paprastai uždengta agroplėvelė šonuose gali būti prilaikoma bet ko, kas turi svorį – nuo dirvožemio iki plytų, akmenų, lentų ar kuoliukų. Kaip žinome, agroplėvelė gali apsaugoti augalus nuo nestiprių šalnų. Tiesa, jei plėvelė dedama be lankų – apsauga bus mažesnė, nes audinys liečiasi su augalais. Paprastai uždengta agroplėvelė puikiai apsaugo nuo įvairių kenkėjų. Stambesnis tinklinis audinys sulaiko didesnius vikšrus ir kandis. Plonesni tinkleliai apsaugo nuo amarų, tripsų ir panašių vabzdžių, kurie ne tik fiziškai pažeidžia augalus, bet ir yra ligų platintojai.
Kalbant apie lysvių dengimą agroplėvele su lankais, jie puikiai tarnauja daržovių, vaisių ir žolelių auginimui, taip pat efektyviai apsaugo juos nuo įvairių kenkėjų ir vabzdžių. Šio tunelio pusapvalė forma užtikrina augalų augimo erdvę be jokių apribojimų. Dėl lanksčių konstrukcijos elementų galima lengvai koreguoti tunelio išmatavimus – tiek plotį, tiek aukštį, atsižvelgiant į augalų poreikius. Pagamintas iš kokybiškų, oro sąlygoms ir ultravioletiniams spinduliams atsparių medžiagų, šis tunelis tarnaus jums ne vieną sezoną.
Kaip dar galima pritvirtinti agroplėvelę?
Atmetus klasikinius lankus, tvirtinamus prie lysvių, yra daugybė kitų sodo augalų dangų atramos būdų. Pavyzdžiui, ant pakeltos lysvės galite uždėti atskirą medinį karkasą, ant kurio būtų galima pritvirtinti lankus ir audinį. Taip pat esu mačiusi, kaip sodininkai lysvių kampuose ir centre pastato tradicinius kuolus, ant kiekvieno kuolo uždeda po teniso kamuoliuką (kad kuolai nepramuštų dangos), o ant jų užtempia plėvelę. Galimybių yra begalės, jei tik turite fantazijos!
Kaip naudoti agroplėvelę pavasarį ir vasarą?
Visų pirma, žinoma reikia paruošti dirvą ir pasėti norimus augalus. Atlikus visus darbus galima tiesti plėvelę, prieš tai nusprendus ar naudosite lankus. Pastaruosius rekomenduojame naudoti aukštesniems augalams, pavyzdžiui pomidorams.
Jei klojate plėvelę tiesiai ant pakeltos lysvės, neištempkite medžiagos per daug. Viduryje palikite šiek tiek laisvos vietos, kad augalams stiebiantis jiems jos užtektų. Agroplėvelės kraštus gerai pritvirtinkite, kad vėjuotomis dienomis ji liktų savo vietoje. Augalus, žinoma, nuolat reikia stebėti ar jiems po plėvele netrūksta drėgmės ar trąšų. Tiesa, dangą teks nuimt arba patraukti, kai ateis laikas augalų retinimui ar ravėjimui.
Atšilus orams būtinai tikrinkite ar jūsų augalai neperkaito. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie vėsaus oro augalus, pavyzdžiui, salotas. Jei pastebite tokius perkaitimo požymius kaip lapų vytimas ar pakitusi spalva, nuimkite agroplėvelę.
Nepamirškite kad žiedams reikia bičių!
Norint, kad tokie augalai kaip žirniai, braškės, pupelės, moliūgai, cukinijos derėtų, juos būtina apdulkinti. Žydėjimo metu būtinai nuimkite agroplėvelę bent jau dienos metu, kad bitės galėtų atlikti savo darbą. Savaime apsidulkinančius augalus, pavyzdžiui, pomidorus, galima palikti uždengtus. Tačiau atkreipkite dėmesį į temperatūrą po dangomis – esant reikalui jas reikia nuimti. Esant per aukštai temperatūrai, pomidorų žiedadulkės gali tapti sterilios, o tai reikš, kad derliaus neturėsite.
Taigi, agroplėvelė yra puikus pavyzdys, kaip inovacijos ir technologijos gali padėti mums gyventi darniau su gamta, kartu neatsisakant patogumo ir efektyvumo. Todėl, jeigu svarstote, kaip pagerinti savo daržo veiksmingumą, agroplėvelė gali būti vienas iš tų sprendimų, kuris ne tik padės užauginti sveikus ir stiprius augalus, bet ir leis mėgautis sodininkavimo procesu, mažiau jaudinantis dėl galimų nesklandumų.
Šaltiniai:
https://www.almanac.com/reasons-use-row-covers
https://homesteadandchill.com/hoops-row-covers-pests-shade-frost/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
