Šių metų pavasaris kaip amerikietiški kalneliai: nespėjame pasidžiaugti šiluma ir vėl šaltukas kanda skruostus. Mes, žinoma, nuo šalčio galime apsiginti, tačiau ką daryti su augalais? Praėjusią naktį beveik visoje šalyje žemę nubalino šalna. Ateinančiomis naktimis numatomos panašios prognozės. Kokia augalų apsauga nuo šalnų tikrai veiksminga? Ir kaip išvengti šalnų daromos žalos?
Kas yra šalna?
Be abejo, daugeliui sodininkų ir daržininkų šalna skamba kaip vienas baisiausių žodžių. Ir tikrai mažiausiai jos tikimės gegužę, ypač po vasariškai šiltų dienų. Deja, šalna gali sugrįžti net ir birželio pradžios naktimis, tad ypač svarbu stebėti orus ir sekti meteorologinę prognozę.
Šalna – tai dirvos paviršiaus arba oro atvėsimas iki 0 °C ir žemiau, kai vidutinė paros oro temperatūra yra teigiama. Aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu šalna yra laikoma stichiniu reiškiniu. Kitu metu tai tiesiog šaltis, o ne šalna.
Ar visur šalna būna vienodai stipri?
Nors Lietuva ir nedidelė šalis, tačiau skirtingose vietose orai dažnai labai skiriasi. Štai ir gegužės 6 dieną tarp šiaurinių ir pietinių rajonų dieną buvo net 15 laipsnių skirtumas. Tad ir šalnos stiprumas, jos buvimas arba nebuvimas priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietovės, reljefo, dirvožemio ir pan. Jeigu jūsų sodas ar daržas pakalnėje, dauboje, žodžiu, žemumoje jam tenka didžiausia šalnų rizika.
Be to, reikia žinoti, kad didžiausia šalna būna prieš saulės tekėjimą. Tad jei tik įmanoma, tuo metu reikėtų imtis papildomų augalų apsaugos priemonių.
Kodėl šalna tokia pavojinga?
Kuo trumpiau trunka šalnos, tuo mažesnė tikimybė, kad pridarys didelių nuostolių. Tačiau ilgiau besitęsiančios yra labai pavojingos augalams ir būtina apgalvoti, kaip juos apsaugoti.
Taip pat pavojingos šalnos augalų vegetacijos pradžioje, kai tik dygsta liauni daigeliai. Ir dar daugiau žalos, net ir trumpalaikė, šalna pridaro augalų žydėjimo metu. Netgi sniegas nėra toks pavojingas augalų žiedams kaip šalna, kuri tiesiog „nukanda“ žiedelius ir vaisių iš tokių jau nebesulauksime.
Pavasarinių šalnų labiausiai bijo tokios lepios daržovės kaip agurkai, pomidorai, paprikos, moliūgai, cukinijos, balkono bei terasos augalai. Todėl esant šalnos rizikai, būtina imtis papildomos šių augalų apsaugos.
Mažiau šalnoms jautrūs ir kiek atsparesni yra kopūstai, kalafiorai, salotos, petražolės, ridikėliai, žirniai, ankstyvosios morkos. Vis dėlto esant galimybei ir juos reikėtų pridengti artėjant šalnai.
Augalų apsauga nuo šalnų
Artėjant šalnoms, būtina pasirūpinti papildoma augalų apsauga ir kiek įmanoma juos apsaugoti nuo šalnų keliamos rizikos.
Galima augalų apsauga:
- Tinkamas sėjos ir sodinimo laikas. Rekomenduojama rinktis šalčiui atsparias, Lietuvos klimatui pritaikytas augalų veisles, taip pat šalčiui jautrius augalus sodinti tik pasibaigus šalnų pavojui, parinkti jiems atviresnes, iškilesnes reljefo vietas.
- Mulčiavimas. Storas mulčio sluoksnis padeda izoliuoti augalų šaknis ir taip sumažina šalnų poveikį.
- Apsauginės plėvelės ir audiniai. Apsaugai nuo šalnų augalus galima uždengti agroplėvele, taip pat puikiai tinka džiuto ar fliso audiniai. Šios priemonės leidžia augalams kvėpuoti, sulaiko šilumą ir saugo nuo šalčio. Ryte tokį uždangalą galima nuimti, naktį vėl uždengti.
- Laistymas. Laistymas šiltu vandeniu vakare, artėjant šalnai, yra viena veiksmingiausių augalų apsaugos priemonių. Nors gali atrodyti priešingai, tačiau drėgnas dirvožemis geriau išlaiko šilumą nei sausas. Taip pat naudinga apipurkšti šiltu vandeniu sodų žiedus bei vaismedžių lajas.
- Šildymo kabeliai. Tai specialūs kabeliai, kurie naudojami augalų šaknų šildymui.
- Vandens buteliai. Pripildyti šilto vandens ir išdėlioti tarp augalų gali padėti jiems išlaikyti šilumą šaltomis naktimis.
- Žvakės. Ilgai degančios kapų žvakės gali būti naudojamos šiltnamių šildymui. Tačiau atsargiai su ugnimi. Naudoti reikėtų tik stikliniuose induose įstatytas žvakes ir įvertinti galimą gaisro riziką.
- Jautrius augalus, kuriuos galima parnešti, reikėtų pernešti į patalpą.
Ką daryti, jei šalna pažeidė augalus?
Jeigu visgi šalnos išvengti nepavyko ir augalai nuo jos nukentėjo, dar galima bandyti atgaivinti. Nuvytusius nuo šalčio augalus rekomenduojam palaistyti ar apšlakstyti šaltu vandeniu.
Jeigu šalna pažeidė augalų žiedus, deja, jų atgaivinti greičiausiai nebepavyks. Šalnų pažeisti žiedai pajuoduoja centre, nusvyra ar nuvysta. Dažniausiai šalnos padaryta žala pasimato vėliau, kai neužmezgami vaisiai.
Šaltiniai:
- https://www.homesandgardens.com/advice/how-to-protect-plants-from-frost
- https://www.gardenary.com/blog/complete-guide-to-protecting-plants-from-frost
- https://www.almanac.com/protecting-your-garden-frost
- https://www.meteo.lt/klimatas/pasiruoskite-ekstremaliems-orams/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.