Dėl nenusakomos gausos vitaminų ir naudingųjų medžiagų žalieji žirneliai turi atrasti kampelį jūsų darže. Kai ateis tinkamas laikas, kada sėti žirnius, tuomet pasėtos kelios sėklytės vasarą jau atneš neįkainojamo derliaus. Tuomet galėsite aižyti ankštis tiesiai nuo vijoklio arba sulaukto žirnių derliaus užsikonservuoti. Visgi sėkmingam derliui įtaką turi tinkamas sėjos laikas, sodinimo ypatumai ir šiokia tokia priežiūra, tad pagrindinius kriterijus ir panagrinėsime.
Kada sėti žirnius?
Kadangi žirniai nėra jautrūs žemai temperatūra, jie sėjami tiesiai į dirvą kuo anksčiau pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesio pirmoje pusėje. Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvų veislių sėklos sėjamos balandžio antroje pusėje iki gegužės pabaigos.
Pagal fenologinį kalendorių nurodoma, kad geriausia žirnius sėti gluosniams pražydus, t. y. balandžio 11–23 d. Žirniai laikomi vieni iš atsparių šalnoms daržovių (daigai atlaiko net -6 °C temperatūrą), tačiau sėjos metu vidutinė oro temperatūra jau turėtų siekti 10–15 °C, kad šaltoje dirvoje nesupūtų sėklos. Žirniai yra šilumą mėgstantys augalai, todėl geriausias daigumas pastebimas esant 18–20 °C, nors auga ir prie žemesnės (12–15 °C) temperatūros. Ilgesniam šviežių žirnių derliui gauti, sėklos sėjamos kas dvi savaites. Žirnių vegetacija nuo pasėjimo iki derliaus trunka 65–85 dienas, kai kurioms veislėms dar ilgiau.
Žirnių sėjimas pagal Mėnulio kalendorių
O ką 2024-aisiais metais apie žirnių sėją sako Mėnulio kalendorius? Antžemines dalis auginantys žirniai tikriausiai geriau augs pilnėjančio Mėnulio pašonėje, o tai yra kovo 21 d.–balandžio 6 d., balandžio 20 d.–gegužės 5 d., gegužės 19 d.–birželio 4 d. Pritaikydami tinkamas dienas pagal Mėnulį ir fenologinius gamtos ženklus, greičiausiai pavyks išauginti žirnius su didelėmis, sveikomis ankštimis.
Žirnių sėja
Kadangi sėklos sėjamos tiesiai į lauko dirvą, jiems parenkama tinkama vieta, kurioje jie gautų 6–8 valandas saulės šviesos. Nors žirniai nėra reiklūs dirvai, bet jie labiau mėgsta priemolio, derlingo priesmėlio dirvožemį, kuris yra drėgnas, gerai įdirbtas, purus, derlingas, šiek tiek kalkingas (pH 6,8–7,4). Ypač gerai auga po šakniavaisių, agurkų ir ankstyvųjų bulvių.
Geriausiam dygimo rezultatui pasiekti žirnius galima brinkinti šiltame vandenyje per naktį arba bent 6-8 valandas prieš sėją. Išbrinkintos sėklos sėjamos į 5 cm gylio duobutes kas 5–8 cm tarpus. Jeigu sėjama keliomis eilėmis, tarp jų paliekamas 30–35 cm atstumas, priklausomai nuo žirnių veislių ypatumų. Aukštesnius augalus geriau sėti didesniu atstumu (apie 40 cm), o žemesniems palikti tik 20 cm tarpueilį. Žemoje temperatūroje (1–2 °C) sudygsta po 10–14 dienų, šiltai auginami – mažiau nei po savaitės.
Žirnių sodinimas – ką apie tai reikia žinoti kiekvienam sodininkui?
Žirnių daigai – persodinimui netiks, bet galėsite suvalgyti
Teks nusivilti, nes pasiauginti žirnių daigų ir juos persodinti į dirvą – nerekomenduojama ir nepriimtina. Žirniai netoleruoja persodinimų, todėl daigų namie ar vazone galite prisidaiginti nebent maistui. O daigintų žirnių „pasigaminti“ galėsite visus metus, jeigu tik bus užtikrintas pakankamas šviesos kiekis.
Daiginti žirniai arba mikrožalumynai gaunami taip: į gilesnę dėžutę su drenažo angomis įberiama 5 cm komposto, tankiai įsodinamos išmirkytos sėklos, jos užžeriamos plonu sluoksniu žemių ir palaistomos. Dėžutė uždengiama plėvele, maišeliu ar permatomu plastikiniu dangteliu (jis nudengiamas pradėjus žirniams dygti). Indas su sėklomis pastatomas ant šviesios palangės arba po auginimo lempomis. Dirva palaistoma, jeigu tik pastebimas sausėjimas. Daigus galima nupjauti maždaug po 7–10 dienų, o palikti nupjauti stiebai greitai atželia ir duoda dar kelis derlius.
Šaltiniai:
https://www.mkds.lt/augalu-prieziura/darzas/pupeles-zirniai
https://www.vle.lt/straipsnis/zirniai/
https://savvygardening.com/pea-sprouts/
Ruzgienė R., Mackevičius A. Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas, Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2010, 38 p.
Jurkšaitis J. Daržininko patarėjas, Babtai: Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, 1999.
Baronienė V., Obelevičius K., Klimavičius D., Rutkauskas A., Vaidelys J. Sodo knyga, Vilnius: Leidykla „Alma littera“, 2011, 362 p.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
