Nežinau kaip jums, bet man salotos asocijuojasi su pirma pavasario žaluma ir iš po žiemos miego pabundančia gamta. Sutikime, pirmosios savo darže ar šiltnamyje užaugintos salotos yra tikra atgaiva ne tik kūnui bet ir sielai. Jau nekalbant apie jų sudėtį, kurioje apstu mūsų organizmui labai reikalingų medžiagų. Kadangi pavasaris jau čia pat pasidomėkite, kada sėti salotas ir kokias salotų rūšis dažniausiai augina Lietuvos daržininkai.
Unikali salotų sudėtis
Salotos vertingos ne tik todėl, kad yra vienos iš mažiausiai kaloringų daržovių (100 g grynų lapų svorio tenka tik 16 kcal). Jos yra lengvai virškinamų skaidulinių medžiagų, baltymų ir organinių rūgščių, įskaitant folio rūgštį, šaltinis. Tačiau pagrindinis jų „koziris” – vitaminų ir mineralinių medžiagų sudėtis, įskaitant visus B grupės vitaminus, beta karotiną, choliną, vitaminus A, PP, H, E, C, magnį, kalį, fosforą, geležį, kalcį, seleną, jodą, sierą, kobaltą ir dar daug kitų elementų.
Kada sėti salotas?
Nuo to, kokiomis sąlygomis dygsta sėklos, labai priklauso būsimas derlius. Geriausiai salotas daiginti +8 – +15°C temperatūroje. Aukštesnėje kaip +23 °C temperatūroje salotos iš viso nedygsta.
Jeigu salotas pirmiausia daiginsite, jas geriausia sėti likus maždaug mėnesiui iki sodinimo į nuolatinę vietą. Sėjant iš karto į lauką, įsivertinkite kiek laiko jos dygs ir kada sulauksite derliaus. Priklausomai nuo salotų rūšies, jos gali dygti ir augti net iki 100 dienų nuo pasėjimo.
Visas salotas šiltnamyje arba namuose ant palangės galima sėti nuo kovo mėnesio. Anksčiau nepatartina, nes dar per daug trumpa diena ir jūsų salotos negaus pakankamai šviesos, nebent naudosite specialas lempas. Tiesiai į dirvą salotas galite sėti jau nuo balandžio mėnesio. Žinoma, atsižvelkite į meteorologines sąlygas.
Daržininkystėje, kada ką sėti, jums puikus patarėjas gali būti sėjos kalendorius pagal mėnulį. Pagal jį, salotų sėjai palankiausios dienos: kovo mėnesį 13, 14, 15, 16, balandį 12, 13, 14, 15.
Informaciją kada geriausiai sėti jūsų pasirinktas salotas taip pat visada rasite ant sėklų pakelio. Pasikliaukite ne tik rekomendacijomis, bet ir savo nuojauta ir galėsite džiaugtis puikiu salotų derliumi.
Lapinės salotos
Šios rūšies salotoms būdingi švelnūs lapai ir laisva jų rozetės augimo forma. Jų lapai gali būti paprasti arba raukšlėti, stebinantys pačia įvairiausia spalvų palete – nuo šviesiai žalios iki gelsvos, melsvos, violetinės ar net rudos. Išskirtinis lapinių salotų bruožas – nestiprus, labai subtilus skonis, polinkis deformuotis ir greitas nuvytimas nuskynus lapus.
Lapinės salotos – gana ankstyvos, nebijančios šalčio. Gali augti beveik bet kokioje dirvoje. Šių salotų priežiūra minimali. Nupjautos lapinės salotos labai greitai vėl atželia.
Sėdami šias salotas nepasėkite jų labai tankiai, palaikykite drėgmę, o užaugusias laiku nupjaukite, kad jos neperaugtų ir neprarastų savo skoninių savybių.
Lapinių salotų veislės, į kurias verta atkreipti dėmesį: „Grand Rapids“, „Salad Bowl“, „Australische Gele“ ir „Rekord“.
Gūžinės salotos
Salotos, augančios ne lapų rozetėmis, bet sukančios įvairaus tankumo galvutes, paprastai vadinamos gūžinėmis. Daržininkų tarpe jos taip pat populiarios kaip ir lapinės salotos. Kalbant apie savybes, šios salotos tokio pat švelnaus skonio, tačiau būna traškesnės ir gerokai ilgiau išsilaiko šviežios.
Sėjant gūžines salotas būtina pagalvoti apie tai, kad jos yra reiklesnės šilumai ir auga ilgiau. Patyrę daržininkai, norintiems ankstyvesnio gūžinių salotų derliaus, pataria jas pirmiausia daiginti, o tik vėliau perkelti į šiltnamį arba dirvą.
Daržininkų vertinamos gūžinių salotų veislės: „Maugli“, „Palla Rossa 3“, „Dover“, „May Queen“, „Samba“, „Attraktion“.
Romėniškos salotos
Legendines romėniškas salotas nesunku atpažinti ne tik iš pailgos formos, bet ir iš unikalaus skonio. Kodėl legendinės? Būtent šių salotų pagrindu gaminamos visiems puikiai žinomos Cezario salotos. Pailgi, beveik lygūs, tamsiai žalios spalvos, šių salotų lapai yra vertikaliai išsidėstę ir suformuoja dideles, bet laisvas, iki 40 cm aukščio ir iki 250 g svorio gūžes. Jos yra labai traškios ir gaivios.
Nusprendę užsiauginti romėniškųjų salotų, jas, kaip ir gūžines salotas, pirmiausia daiginkite. Jų dygimas ir augimas užtrunka palyginti tikrai ilgai.
Rekomenduojamos romėniškųjų salotų veislės: „Little Leprechaun“, „Paris White“, „Galander“, „Little Gem“.
Gražgarstės
Šie žalumynai taip pat sėjami ir auginami kaip salotos. Gražgarstės lapai yra išskirtinio skonio. Jie turi aštrumo ir aitrumo, tačiau juose esančios ryškios riešutinės natos dera su kartoku poskoniu. Šie žalumynai ilgai neperauga ir nepraranda savo skoninių savybių.
Gražgarstės yra atsparios šalčiui, nereiklios šviesai. Sėkite jas lengvoje, vidutinio drėgnumo dirvoje ir auginkite kaip ir kitas lapines salotas. Kadangi gražgarstės auga gana greitai, galite sėti jas kelis kartus per sezoną. Tokiu būdu visą šiltąjį sezoną turėsite žalių lapelių savo sriuboms, padažams ar salotoms.
Rekomenduojamos veislės: „Rucola“, „Rucola Coltivata“.
Šaltiniai:
https://www.100daysofrealfood.com/types-of-lettuce/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.