Įsibėgėjus cukinijų užderėjimo metui, imamasi ieškoti receptų, kur jas panaudoti. Cukinija virtuvėje neapsakomai vertinama daržovė vartojama tiek šviežia, tiek apdorota, tiek jauna, tiek pernokusi. Nesudėtingas cukinijos auginimas darže atsipirks itin gausiu derliumi, o receptų įvairovė leis suvalgyti net jos žiedus. Tačiau norint turėti sveikų ir skanių cukinijos vaisių, reikia pirma jas užauginti ir tinkamai nuimti jų derlių. Susipažinkite su lietuvių pamėgta daržove ir sužinokite, ką dar naujo galima iš jos išgauti.
Cukinija (Cucurbita pepo var. giromontina) yra tam tikra moliūgo atmaina, varietetas, dar vadinama vasariniu moliūgu. Žolinis krūmo pavidalo augalas, su dideliais šiurkščiais skiautėtais lapais ant ilgų, mėsingų lapkočių ir labai trumpu, šliaužiančiu stiebu. Žydi dideliais, geltonais, taurelės formos penkiaskiaučiais žiedais, o vaisiai pailgi cilindro formos su geltonos, šviesiai ar tamsiai žalios spalvos luobele, kartais su dryžiais ar dvispalviai. Augalas kryžmadulkis, jas apdulkina vabzdžiai.
Ši iš moliūgo išveista daržovė kilo Italijoje, o iš jos išplito po visą Europą. Lietuvoje pradėta auginti XX a. 8 dešimtmetyje.
Cukinijų veislės
Pagal vaisių luobelės spalvą ar formą galima išskirti tokias cukinijas:
Žalios cukinijos. Lietuvoje tai populiariausios cukinijos, vedančios žalios spalvos vaisius. Jų yra didelė veislių įvairovė, iš kurių populiarios šios: „Astra Polka“ – ankstyva veislė su blizgančios luobelės vaisiais; „Black beauty“ – derlinga veislė, vaisiai vartojami ir peraugę; „Astia“ – vaisiai su blizgančia žievele, itin vešli ir derlinga veislė; „Bianca di Trieste“ – vaisiai su šviesiai žalia luobele ir traškiu minkštimu, gausiai žydinti, todėl dažniau vartojami žiedai.
Geltonos cukinijos. Rečiau auginamos daržovės, kurių vaisiai su geltonos spalvos luobele. Lietuvoje auginamos veislės „Early Summer“ – su „žąsies kaklo“ formos vaisiais ir gumbuota žievele, veislė atspari ligoms; „Orelia“ – derlinga, vešli veislė, vaisiai su blizgančia žievele; „Goldena“ – veislė, kurios dideliuose vaisiuose yra nemažas vitamino C kiekis.
Dryžuotos cukinijos. Tai žalios spalvos vaisiaus cukinija su šviesiais išilginiais dryžiais. Tokie vaisiai laikomi vieni iš skaniausių. Galima įsigyti veislių „Striato di Napoli“ – dideli vaisiai, ankstyva veislė; „Coucourzelle“ – vaisiai su aromatingu ir traškiu minkštimu.
Apvalios cukinijos. Tai žalia apvali cukinija, kuri primena nedidelį arbūzą. Išskaptavus jos vidų, iš tokios formos cukinijos labai tinka pagaminti „indą“ įdarams. Auginamos veislės „Di Nizza“ – vaisiai su šviesia, plona luobele; „Tondo di Piacenza“ – jos vaisiai didesni, 400-800 g svorio, ankstyva veislė.
Cukinijų auginimas
Vieta. Cukinijai augti reikalinga saulėta, šviesi vieta, apsaugota nuo vėjo. Krūmas išsikeroja, todėl jam augti reikia palikti daug vietos. Taip pat yra veislių, tinkamų sodininkystei vazonuose ir nedidelėje erdvėje. Gausiam derliui ir dideliems vaisiams išgauti reikia apdulkintojų vabzdžių, todėl vieta netoli bityno – idealu augalui.
Dirvožemis. Cukinijos auga derlingame, organinėmis medžiagomis praturtintoje dirvoje. Dirva neturi būti užmirkusi ir pakankamai gerai drenuota. Dirvos pH pageidautinas silpnai rūgštinis–neutralus (pH 6,5-7,0).
Cukinijų sodinimas
Cukinijos mėgsta šilumą ir bijo šalnų, tad sodinti į dirvą galima esant šiltiems orams ir gerai įšilusiam dirvožemiui, kurio temperatūra bent 18-21 °C. Priklausomai nuo veislės, daugumos cukinijų sodinimo laikas prasideda balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, bet net pasodinus ir vėliau (birželio mėnesį), cukinija akimirksniu suveši ir spėja subrandinti vaisius.
Sėklos sėjamos į dirvą 2 cm gylyje 7-10 cm atstumu viena nuo kitos. Kai daigai išauga iki 10-12 cm aukščio, jie išretinami kas 15-20 cm. Gausiai palaistoma ir palaikoma drėgmė. Norint išsiauginti daigų iš anksto patalpoje, likus 2-4 savaitės prieš persodinimą į lauką sėklos sėjamos į durpių vazonėlius.
Į įšilusią dirvą galima sodinti ir jau paaugusius sodinukus, tik reikia atkreipti dėmesį, kad cukinijų daigai ne visada gerai prigyja. Daigai ne itin mėgsta persodinimą, nes galimai pažeidžiamos šaknys.
Cukinijų priežiūra
Laistymas. Cukinijoms reikia pastovios drėgmės, kad užaugintų gausų derlių. Laistoma, kai išdžiūsta viršutinis dirvos centimetras. Laistant reikėtų stengtis nukreipti srovę į dirvą, o ne ant lapų, nes cukinijų lapais lengvai plinta ligos. Pasiteisina lašelinis laistymas.
Tręšimas. Kad cukinijos augtų geriausiai, jas reikia reguliariai maitinti. Prieš sodinimą verta žemę patręšti senu mėšlu ar kompostu. Praėjus maždaug mėnesiui po pasodinimo ir pasirodžius pirmiesiems žiedams, cukinijos pradedamos tręšti lėto veikimo subalansuotomis granuliuotomis trąšomis ir dozuojama pagal gamintojo nurodymus.
Mulčiavimas. Pasodinus ar pasėjus cukinijas, dirva padengiama mulčio (komposto) sluoksniu, taip išvengiant piktžolėtumo, išlaikant drėgmę ir palaikant vėsias šaknis. Ilgainiui augalui augant mulčio galima papildyti.
Genėjimas. Išvešėjus augalui, kai kurie šaltiniai pataria nupjauti kelis krūmo lapus, kad žiedai gautų saulės, priviliotų bites ir krūmo viduje cirkuliuotų oras. Esant sausam ir saulėtam orui, kuo arčiau šaknų ir stiebo nupjaunami 3-4 krūmo lapai.
Apdulkinimas. Jeigu cukinijų augimo vietoje yra mažai bičių ar kitų vabzdžių, cukinijos žiedai lieka neapvaisinti. Iš tokių žiedų nesivysto vaisiai arba jie vystosi labai skurdžiai. Tokiu atveju sodininkas turi imtis priemonių: įvairiais būdais pernešti žiedadulkes nuo vyriškų žiedų (žiedai ant ilgų kotelių) ant moteriškų (už jų matoma vaisiaus užuomazga) arba šalia cukinijų sodinami bites viliojantys augalai.
Atramos. Kai kurios cukinijų veislės yra vijoklinės, todėl joms auginti reikia atramų, tokių kaip grotelės.
Cukinijų dauginimo būdai
Cukinijas paprasčiausiai pasidauginti sėklomis, kurios sėjamos į dirvą arba į durpių indelius.
Žinomas ir kitas padauginimo būdas – žaliaisiais auginiais. Žaliesiems auginiams gauti nuo sveiko augalo žirklėmis nukerpama 12-17 cm ilgio ūglis, prie kurio nėra prisitvirtinusių pumpurų. Tada tokia atžala sodinama tiesiai į dirvą. Šiame etape geriausia jo nelaikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose ir gerai palaistyti.
Cukinijų ligos ir kenkėjai
Cukinijos neapsigina nuo daugybės kenkėjų ir ligų, įskaitant amarus, daigines museles, voratinklines erkutes, miltligę, kekerinį puvinį, antraknozę, lapų dėmėtumą. Išvengti ar sumažinti problemų tikimybę galima sodinant augalus tik į šiltą dirvą, iki žydėjimo juos pridengiant, tinkamai laistant, mulčiuojant, augalus purškiant ir pašalinant pažeistas dalis.
Cukinijų derliaus nuėmimas
Derliaus nuėmimo laikas priklauso nuo veislės, tačiau paprastai cukinijos būna švelniausios ir geriausio skonio, kai yra jaunos. Derliui skinamos minkštos ir šiek tiek nesubrendusios 15-20 cm ilgio cukinijos. Daugelis žmonių per ilgai laukia derliaus nuėmimo, nes per didelės cukinijos paprastai būna miltingos ir pilnos kietų sėklų, todėl turi labai mažai skonio ir mažai kam tinkamos. Kuo greičiau nuskinamos nedidelės cukinijos, tuo daugiau augalas turės jėgų tolesniam aktyviam vaisiui brandinimui. Palikti didelių pernokę vaisiai gali iššaukti problemas – sumažėjęs derėjimas ir augalų ligų atsiradimas. Intensyvaus derėjimo laikotarpiu cukinijas reikia skinti bent kartą per dvi dienas.
Norint sandėliuoti mažas cukinijas, vaisiai atsargiai nupjaunami nuo augalo peiliu, paliekant bent 2,5 centimetro ilgio stiebelį. Derlius imamas iki pirmųjų šalnų.
Jeigu nespėjote prisirinkti jaunų cukinijų ir jos peraugo, galima sandėliuoti ir tokias. Maistiniu požiūriu peraugusios cukinijos nėra tokios vertingos, bet puikiai tiks kaip pašaras gyvuliams arba vaisiai išsaugojami sėkloms išgauti.
Cukinijų laikymas žiemai
Jaunų cukinijų galiojimo laikas palyginti trumpas ir šaldytuve jos išsilaiko apie 10 dienų. Neplautos cukinijos įdedamos į plastikinį arba popierinį maišelį, kurio vienas galas atidarytas, ir padedamos į šaldytuvą. Jeigu cukinijų užderėjo per daug, jas galima užšaldyti ir šaldiklyje laikyti 3 mėnesius.
Didelės cukinijos sudedamos į medines dėžes su sausais šiaudais arba spygliuočių pjuvenomis, kurios neleidžia vaisiams liestis vienas su kitu. Tarp cukinijų galima įdėti ir kartono lakštus. Taip pat cukinijas galima sudėti į tinklinį maišelį ir pakabinti kambario temperatūroje, gerai vėdinamoje, sausoje, tamsioje vietoje, pavyzdžiui, sandėliuke. Derliui laikyti netinka rūsys, nes joms išlaikyti kenkia didelė drėgmė ir vėsi temperatūra.
Konservuojant pagaminamos cukinijos žiemai. Pagamintas cukinijų kompotas iš cukinijų ir svarainių gabaliukų užkonservuojamas stiklainiuose, taip cukinija įgauna ananaso skonį ir labai skaniai suvalgoma. Konservavimui galima panaudoti mažiau mėgstamas peraugusias cukinijas, nes jų storas ir miltingas minkštimas pritraukia daugiau skanaus marinato.
Dar dažnai konservavimui ruošiama cukinijos mišrainė žiemai, kuri puikiai dera su mėsos patiekalais, prie troškinių, plovo, bulvyčių ar valgoma su duona. Taip pat kartu su kitomis daržovėmis verdamas padažas, pagardai.
Ką pasigaminti iš cukinijų?
Mažai kalorijų turinti daržovė puikiai tinka dietinei mitybai, o dėl neutralaus bei švelnaus skonio ši daržovė dera daugybėje receptų. Dažniausiai vartojami jauni (savaitės laiko), 15–20 cm ilgio, švieži vaisiai. Jaunų cukinijų žievelė labai plona ir minkšta, todėl gali būti suvalgoma.
Ši daržovė tinkama saldiems patiekalams gaminti ir yra pagrindinis ingredientas tokiuose patiekaluose kaip cukinijų blynai, cukinijų pyragas ar duona, iš jų galima virti uogienę, kompotą. Galima pasigaminti cukatus iš sudžiovintos ir pacukruotos cukinijos gabalėlių.
Kiti kulinariniai cukinijų patiekalai derinami su įvairiomis daržovėmis ir kepamas cukinijų apkepas, kugelis su cukinija, įdaryti „laiveliai“, verdama cukinijų sriuba, o grilyje kepta cukinija yra viena populiaresnių lauko iškylos ruošiamo valgio elementų.
Ją galima vartoti ir žalią – cukinijų salotos ar iš juostomis pjaustytų cukinijų pagaminti suktinukai geriausiai atspindi tokį panaudojimo būdą.
Cukinijų receptai tuo nesibaigia: žiedai taip pat vartojami maistui ar panaudojami kaip patiekalo papuošimas lėkštėje.
Cukinijų naudingosios savybės
Vaisiai turi daug įvairių medžiagų, tokių kaip vitamino C, karotino, liuteino, mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, kalcio, natrio, magnio), juose prikaupta daug vandens. Cukinijose gausu tirpių ir netirpių skaidulų, padedančių žarnynui ir gerinančių medžiagų apykaitą.
Cukinijose esantys pektinai ir tirpiosios skaidulos kraujyje sumažina cholesterolio kiekį ir reguliuoja gliukozės koncentraciją, gerina širdies darbą, mažina kraujospūdį, pagerina regėjimą.
Šaltiniai:
https://www.vle.lt/straipsnis/cukinijos/
https://www.almanac.com/plant/zucchini
https://www.allaboutgardening.com/zucchini/
https://www.mkds.lt/augalu-prieziura/darzas/moliugai-cukinijos
https://optolov.ru/lt/dizajjn-vannojj/urozhainaya-gryadka-snimaem-kabachki
https://www.goodhousekeeping.com/food-recipes/g562/zucchini-recipes/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
