Pasiruoškite šiltnamį užleisti dar vienai itin vertinamai daržovei – tai paprikos. Lietuviai paprikų jau nebelaiko egzotiškomis daržovėmis, nes jų kaprizingas auginimas yra įkandamas ir adaptuotas mūsų kraštų sąlygoms. Subtilus saldžiųjų paprikų skonis ir deginantys aitriųjų pipiriukų tonai lėmė, kad jos tapo vienos iš populiariausių daržovių, auginamų Lietuvos šiltnamiuose. Jeigu norite papildyti saldžiųjų paprikų augintojų gretas, tai jums palengvinsime šią užduotį aptardami jų sėjos, sodinimo, auginimo ir priežiūros ypatumus. Nepamiršime paminėti ir paprikų derliaus nuėmimo bei panaudojimo galimybių.
Kaip atrodo paprikos
Paprikos (Capsicum) yra vienamečiai ir daugiamečiai augalai, kurie priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai. Šios žolės, puskrūmiai ar krūmai labiausiai vertinamos dėl įvairių saldžių arba aštrių vaisių (botanikai juos vadina uogomis). Kalbant apie Lietuvoje auginamų paprikų išvaizdą, tai jos turi apvalų stiebą, blizgius, lancetiškus su nusmailėjančiomis viršūnėmis lapus ir smulkius baltos, gelsvos ar violetinės spalvos žiedelius. Vaisių spalva ir forma – kaip vėliau įsitikinsime – labai įvairi.
Pasaulyje aptiktos 25 paprikų rūšys, kurios paplitusios Pietų ir Vidurio Amerikoje, nors didžiausią ekonominę ir ūkinę reikšmę turi 5 rūšys, o Lietuvoje – 1.
Vienametė saldžioji paprika ir jos veislės
Lietuvoje auginama vienintelė vienametės paprikos (Capsicum annuum) rūšis, kuri skirstoma į du porūšius: saldžiąsias ir aitriąsias paprikas. Jų veislių – gausybė, kurių žinoma apie 3000 (nors ūkinę reikšmę turi apie 500). Geriausios paprikos sėklos ir veislės pasirinkimas gana komplikuotas, nes augalai skiriasi vegetacijos trukme, užaugamu aukščiu, derlingumu, atsparumu ligoms ir nevienodais vaisiais. Vaisių spalva gali būti žalia, raudona, oranžinė, geltona, balta, šokoladinė ir violetinė. Jų forma taip pat įvairi – nuo apvalių ar kubo pavidalo iki ilgų ir smailų, o dydis kinta nuo didelių iki nykštukinių. Pagal vegetacijos trukmę būna ankstyvosios paprikos, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvosios.
- Vienos populiaresnių veislių ar hibridų, vedančių raudonus vaisius yra „Yecla“, „Friggitello“, „Fatima“, „Granova“, „Rubika“, „Bendigo“, „Komtesa“, „Trapez“, „Loran“, „Rajen“, „California“, „Barborka“, „Red King“.
- Geltonus ar oranžinius vaisius nokina „Rewia“, „Quadrato“, „Afrodita, „Gourmet“, „Bachata“, „Kromo“, „Hamik“.
- Žalia paprika yra „Torricello H“ veislė.
- Kreminio atspalvio vaisiai yra „Blonde H“, „Hallo“, „Kvadry H“, „Carma“, „Monanta“ veislių.
- Violetiniai, šokoladiniai ar juodi – „Andromeda H“, „Oda“, „Mavras“, „Zulu“.
Dekoratyvinės paprikos ir jų auginimas vazone
Dekoratyvinės paprikos – tai nedideliais, spalvotais vaisiais pasidabinę augalai, auginami vazonuose kambaryje, balkone bei terasoje. Dažniausiai dekoratyviniams tikslams pasirenkamos mini paprikos ir tokios jų veislės kaip „Little Wonder“, „Vulcain“, „Yvona“, „Puopila“. Be to, šiuos pipiriukus taip pat galima valgyti, nors yra aštraus skonio.
Dekoratyvios paprikos auginamos vazone, pripildytame gerai drenuojančio universalaus dirvožemio. Jis laikomas labai saulėtoje (ne mažiau kaip 8 valandos per parą), šiltoje vietoje ant palangės arba lauke vasaros metu. Maitinant jas lėto veikimo trąšomis du kartus per vasarą ir dažnai laistant pavyks išlaikyti mini paprikas sveikas ir gražias, o rudeniop sulauksite ir spalvoto derliaus.
Paprikų sėja
Dėl ilgo vegetacijos laiko paprikos sėjamos anksti, t. y. žiemos pabaigoje – pavasario viduryje, priklausomai nuo to, kur toliau paprikos bus auginamos: lauke po dangomis ar šiltnamyje. Sėklos sėjamos į drėgnu daigų kompostu pripildytus nedidelius vazonėlius ar daigykles su skyreliais. Indas pridengiamas skaidria plėvele ir laikoma šiltai 21-25 °C temperatūroje bei drėgnai ant palangės. Išlindus daigeliams, dangą reikia nuimti ir sumažinti temperatūrą iki 16-18 °C. Vėliau daigai su dviem tikraisiais lapeliais išpikuojami į atskirus 7,5-9 cm skersmens vazonėlius ir palaikoma šilta 20-24 °C temperatūros aplinka. Maždaug po 60-80 dienų nuo išdygimo daigai jau būna pasiruošę sodinimui į nuolatinę vietą.
Paprikų sodinimas
Paprikų daigai lauke sodinami praėjus visoms įmanomoms šalnoms ir gerokai „įsikarščiavus“ orams – gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Į šiltnamius daigai keliauja jau nuo balandžio pabaigos (šildomuose) arba nuo gegužės vidurio (nešildomuose). Kai daigai turi 9-12 lapų ir/ar jau būna išskleidę pirmuosius žiedelius, juos jau galima sodinti. Dieną prieš sodinimą paprikų daigai gausiai paliejami, taip pat sudrėkinama sodinimo vieta. Tuomet lauke arba šiltnamyje paprikos sodinamos 2 eilėmis kas 40-50 cm (aukštaūgės paprikos) arba kas 30 cm (žemaūgės paprikos), o tarp eilių paliekamas 60-90 cm pločio tarpas.
Paprikos auginimas
Vieta. Dėl aukštos temperatūros poreikio paprikos auginamos šiltnamyje arba lauke po priedangomis. Nepridengtos paprikos veda mažiau vaisių, bet iš esmės taip jas auginti taip pat galima. Paprikos turi gauti daug saulės šviesos, šilumos, drėgmės ir būti gerai apsaugotos nuo vėjo ar skersvėjų.
Dirvožemis. Paprikoms reikalinga puri, drėgna, derlinga priesmėlio ar lengvo priemolio dirva, kurios pH yra 6,0-6,6 ir kuri gerai sugeria vandenį. Prieš sodinimą gruntas dar pagerinamas perpuvusiu kompostu.
Temperatūra. Saldžiosios paprikos auga joms optimalioje augimo temperatūroje, kuri yra 22-27 °C dienos metu, o naktį – 17-19 °C. Šios daržovės pakenčia ne žemesnę kaip 12 °C nakties temperatūrą, tačiau geriau auga, jei laikomos aukštesnėje kaip 15 °C temperatūroje. Aukštesnė nei 30 °C temperatūra gali sumažinti vaisių derėjimą, todėl šiltnamius reikia gerai vėdinti, o vasarą – sukurti šešėlį. Paprikos taip pat mėgsta drėgmę, todėl per karščius šiltnamį rekomenduojama du kartus per dieną sudrėkinti, išpilstant pilną laistytuvą ant žemės ir paliekant garuoti.
Paprikų priežiūra
Laistymas. Paprika mėgsta drėgną dirvą, gausiai liejama žydint ir mezgant vaisius. Jei šioje stadijoje paprikai trūksta drėgmės, ji nemezga vaisių, o užmegzti – nubyra. Jas geriau laistyti prie šaknų neliečiant lapų ir vaisių. Daigams reikalinga 60-70 % dirvos drėgmė, žydint ir formuojant vaisius – 70-80 %, o nokstant – 75-90 %. Tai reiškia, kad daržoves reikia dažnai laistyti, ir tai yra 2-5 l/m2 per parą arba 2-3 kartus per savaitę gerai vėdinant šiltnamį. Dirva turi būti visada tolygiai drėgna, bet ne permirkusi. Laistymui reikalingas šiltas (25 °C temperatūros) vanduo.
Tręšimas. Norint paskatinti vaisių brendimą, prasidėjus žydėjimui paprikos kas savaitę tręšiamos skystomis trąšomis su dideliu kalio ir mažesniu azoto kiekiu (pavyzdžiui, kurių NPK santykis yra 10-10-20). Tinka naudoti pomidorams skirtas trąšas, bet svarbu daržovių nepertręšti.
Mulčiavimas. Paprikos mėgsta purią dirvą, tad ją papurenti galima įterpus pjuvenų, medžių žievės, šiaudų. Dirva papurenama ir po laistymo.
Atramos ir parišimas. Iš pradžių leidžiama augti 3 stiebams, jie prie kuoliuko pririšami špagatu, o viršūnės kartą per savaitę apvyniojamas apie jį. Kitas parišimo būdas – stiebus ir šakeles parišti prie virvelės ar vielos, ištemptos virš paprikų. Parišti reikėtų taip, kad lapai neliestų žemės.
Paprikų genėjimas
Paprikų genėjimas neretai kelia daug diskusijų, nes ne visada aišku, kaip jas reikia apgenėti ir ar reikia jas karpyti apskritai. Štai ką reikėtų žinoti:
- Apgenėta paprika veda daugiau, bet mažesnių vaisių, todėl, priklausomai nuo veislės arba mūsų poreikių, galima nukirpti jaunos paprikos viršūnę, kad šakotųsi.
- Dažniausiai didelių vaisių veislėms paliekami augti 2-3 stiebai, o pertekliniai ūgliai nugenimi labai anksti.
- Paprika pradedama genėti praėjus 20-30 dienų po daigų sodinimo, kai augalai pasiekia maždaug 30 cm aukštį.
- Pasirodžius pirmiems vainikiniams žiedeliams, jie švelniai nugnybiami.
- Seni lapai iš apačios ir/arba per gausiai augantys ir užstojantys žiedus lapai pamažu nuskinami.
- Likus 40 dienų iki vegetacijos pabaigos (rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje), nugnybiamos augalo viršūnės.
Paprikų dauginimas
Sėklomis. Vienametes paprikas Lietuvoje įprasta sėti kasmet, nes joms reikalinga šiluma ir ilgas apšvietimo laikas (kaip sėti paprikų sėklas aptarta anksčiau). Turėkite omenyje, kad padauginti paprikas iš hibridų sėklų nepavyks, nes tokie augalai yra sterilūs, todėl išaugę augalai neves vaisių.
Auginiais. Šiuo būdu paprikos dauginamos retai, bet kartais tokiu būdu bandoma pasidauginti dekoratyvinių paprikų. Nuo motininio augalo įstrižai atpjaunamas maždaug 15 cm ilgio sveikos šakelės stiebas su dviem „mazgais“. Nuo auginio pašalinami apatiniai lapai, o pjūvio vieta įmerkiama į įsišaknijimo hormonų mišinį. Auginys įsodinamas į vazonėlį su skylėmis dugne, pripildytą drėgno, gerai drenuojančio komposto. Maždaug po 8 savaičių paaugusį ir šaknis išleidusį auginuką galima persodinti.
Paprikų ligos ir kenkėjai
Paprikas daugiau ar mažiau kamuoja visa puokštė ligų, tokios kaip vytulys, kekerinis ir sklerotinis puvinys, alternariozė, fitoftorozė, antraknozė, cerkosporozė, pašaknio ligos, miltligė, verticiliozė, juodoji kojelė, diegavirtė, sausasis vaisių puvinys, baltasis puvinys.
Pagrindiniai žinomi kenkėjai – amarai, o šiltnamiuose auginamas daržoves kankina šiltnaminiai baltasparniai, tripsai, voratinklinė erkutė, grambuoliai, kurkliai. Todėl kenkėjų prevencijai svarbi kasmetinė šiltnamio dezinfekcija sezonui pasibaigus.
Paprikų derliaus nuėmimas ir saugojimas
Vaisiai skinami, kai pasiekia brandą, būna visiškai užaugę ir įgauna veislei būdingą spalvą. Pirmieji subrendę vaisiai šiltnamyje jau sunoksta liepos antroje pusėje, o gerai prižiūrint, derlių galima rinkti iki šalnų. Lauke auginamų paprikų derlius kiek vėlesnis ir trumpesnis – rugpjūčio mėnesis-rudens pradžia. Paprikas reikia atsargiai nukirpti ar nupjauti kartu su koteliu. Kiti šaltiniai rekomenduoja paprikas skinti bet kokios spalvos ir brandos stadijos, o nokinti pabaigti jau nebe ant augalo, kad šie netrukdytų tolesniam kitų vaisių vystymuisi. Sezono pabaigoje lauke auginamos paprikos uždengiamos plėvele, kad sunoktų likusieji vaisiai.
Jeigu užderėjo nemažas kiekis šių daržovių, tai ilgesniam saugojimui jas galima laikyti šaldytuve 7-10 dienų arba vėsioje 7-13 °C temperatūros patalpoje iki 2 savaičių, esant 85-90 % santykinei oro drėgmei. Paprikas taip pat galima nuplauti, supjaustyti ir užšaldyti vėlesniam naudojimui. Visgi geriausiam šių daržovių naudingų medžiagų pasisavinimui jas reikėtų vartoti žalias.
Kaip maiste gali būti naudojamos paprikos?
Pasveikinkite dar vieną daržovę, kurią galima plačiai panaudoti virtuvėje: ar tai būtų salotos, ar garnyras, ar pagrindinis patiekalas. Jos vartojamos neapdorotos, virtos, keptos, troškintos, džiovintos, konservuotos, marinuotos, ruošiamos paprikos žiemai. Iš jų gaminamas keptų paprikų padažas, taip pat papildo salsos, lečo sudėtį. Viena populiaresnių pagrindinio patiekalo idėjų yra įdarytos paprikos ar paprika kitaip.
Paprikos nauda sveikatai ir maistinė vertė
Saldžiosiose paprikose gausu vitaminų C, B1, B2, B6, E, P, karoteno A, bioflavanoidų, niacino, folio rūgšties, skaidulų, mineralinių medžiagų (geležies, cinko, fosforo, natrio, jodo, kalio), jos labai nekaloringos (100 g yra tik 29 kcal). Paprikos yra geras antioksidantų šaltinis.
Paprikos veikliosios medžiagos gerina regėjimą, stiprina širdį ir kraujotaką, didina gebėjimą susikaupti, aktyvina medžiagų apykaitą. Šios daržovės gali padėti sumažinti kai kurių rūšių artrito ir kitų uždegiminių susirgimų riziką, o jose esantis vit. C padės apsaugoti kaulų ir kremzlių ląsteles.
Šaltiniai:
https://www.rhs.org.uk/vegetables/peppers/grow-your-own
https://www.gardeningknowhow.com/edible/vegetables/pepper/harvesting-peppers.htm
https://www.vle.lt/straipsnis/paprikos/
https://www.berniesflowershop.com/everything-you-need-to-know-about-ornamental-peppers-/
https://gardenerspath.com/plants/annuals/grow-ornamental-peppers/#Propagation
https://www.mkds.lt/augalu-prieziura/darzas/paprikos
https://www.medicalnewstoday.com/articles/bell-peppers#for-arthritis
Ruzgienė R., Mackevičius A. Mažasis daržovių ir prieskonių žinynas, Vilnius: Leidykla „Eugrimas“, 2010, 26-27 p.
Jurkšaitis J. Daržininko patarėjas, Babtai: Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, 1999, 147-149 p.
Baronienė V., Obelevičius K., Klimavičius D., Rutkauskas A., Vaidelys J. Sodo knyga, Vilnius: Leidykla „Alma littera“, 2011, 361-362 p.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
