Rodiolė, dar žinoma kaip auksinė šaknis arba arkties šaknis, savo gydomosiomis savybėmis prilyginama ženšenio šaknims. Tiesa, ne visos rūšys vienodai vertingos, kai kurios auginamos tik dekoratyviniais tikslais. Kuri rodiolės rūšis yra ypatingai naudinga ir kaip auginti šį beveik stebuklingos galios augalą, dalinamės žemiau šiame straipsnyje.
Rodiolė: išvaizda ir paplitimas
Rodiolė (Rhodiola) yra daugiametis žolinis augalas, priklausantis storlapinių augalų šeimai, kurioje žinoma bent 90 rūšių augalų. Augalas plačiai paplitęs visame Šiaurės pusrutulyje, ypač šalto klimato regionuose. Natūraliai auga kalnuotuose ir poliariniuose regionuose Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Taip pat aptinkama net Arkties regionuose, pvz., Sibire ir Aliaskoje. Tačiau didžiausia įvairovė auga Azijos kalnuose.
Nors rodiolės išvaizda skiriasi priklausomai nuo rūšies, tačiau natūralu, kad tam tikri bruožai bendri visoms rūšims, kas ir padeda atskirti augalą nuo kitų. Įprastai rodiolė užauga iki 15–40 cm aukščio. Augalo stiebai tvirti, tiesūs, išaugę iš šaknies kaklelio. Jie pavieniai arba gausūs. Lapai mėsingi, ovalūs arba lancetiški, dantytais arba lygiais kraštais, dažniausiai žali, bet kai kurių rūšių gali būti šiek tiek melsvi arba rausvi.
Radiolės žiedai dvilyčiai, susitelkę į skėčio, kartais kekės pavidalo viršūninius žiedynus. Žydi geltona, rožine arba raudona spalva. Vaisius – lapavaisis.
Tačiau nepaisant augalo dekoratyvumo, nuo seno vertinama rodiolės šaknis. Būtent ji yra labiausiai išskirtinis augalo bruožas. Iš tiesų rodiolė labiau žinoma dėl savo vaistinių, nei dėl dekoratyvinių savybių. Šaknis stora, mėsinga, su intensyviu, aštriu kvapu ir kartaus skonio.
Rodiolė buvo puikiai pažįstama vikingams, mongolams, tibetiečiams, šerpams, kinams, eskimams, rusas ir kitoms tautoms. Vaistinės rodiolės savybės žinomos pasauliui jau daugiau nei 2000 metų. Rodiolė ir šiais laikais plačiai naudojama ne tik liaudies, bet ir tradicinėje medicinoje tiek Rytų, tiek Vakarų kultūrose.
Augalo svarbą įrodo ir tai, kad pasaulyje ji žinoma daugybe skirtingų vardų: aukso šaknis, rožių šaknis, karaliaus karūna, Tibeto ženšenis, Aarono lazda ir kt. įdomu tai, kad lotyniškas rodiolės augalo pavadinimas ir reiškia „rožės šaknis“. Pavadinimas jai buvo suteiktas dėl rožių aromatą primenančio šakniestiebio kvapo.
Rodiolės rūšys
Nors rodiolės gentis apima daugybę skirtingų rūšių, tačiau ne visos jos turi vienodą farmakologinį poveikį. Kai kurios auginamos tik kaip dekoratyvūs augalai.
Keletas žinomiausių rūšių:
- Rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea) – bene labiausiai žinoma rūšis, kuri ir vadinama „auksine šaknimi“ bei daugeliu kitų vardų. Ši rūšis plačiai naudojama liaudies ir tradicinėje medicinoje bei labai vertinama dėl savo gydomųjų savybių. Jis naudojama papildų ir vaistų gamyboje. Nors taip pat auginama kaip dekoratyvinis augalas.
- Rinčiuotoji rodiolė (Rhodiola crenulata) dažniausiai aptinkama Tibeto aukštikalnėse. Ji taip pat žinoma kaip vaistinis augalas, tačiau savo chemine sudėtimi skiriasi nuo rausvosios rodiolės.
- „Raudonasis šepetys“ (Rhodiola quadrifida) aptinkama Centrinėje Azijoje. Ši rūšis naudojama kaip tonizuojantis ir energiją stiprinantis bei vyrų ir moterų lytinių organų ligas gydantis augalas.
- „Karaliaus karūna“ (Rhodiola integrifolia) dažniausiai auga Šiaurės Amerikoje, nuo Aliaskos iki Kalifornijos. Nors ši rūšis labai svarbi ir vertinama tarp vietinių, tačiau kol kas nėra taip gerai ištirta kaip „auksinė šaknis“.
Lietuvos gėlynuose ir kolekcijose dažniausiai auginama rausvoji rodiolė. Rečiau auginamos kitos rūšys, pvz., raudonoji rodiolė (Rhodiola kirilowii) arba karališkoji rodiolė (Rhodiola rhodantha).
Rodiolė: auginimo ir priežiūros ypatumai
Rodiolė dažniausiai auga gana nepalankiomis sąlygomis, įskaitant aukštikalnes ir akmenuotas pievas, kur kiti augalai dažnai neišgyvena. Būtent prisitaikymas prie gana nepalankių ir atšiaurių augimo sąlygų gali tapti šiokiu tokiu iššūkiu auginat šį augalą. Tačiau Lietuvoje rodiolė auga gana neblogai, tereikia žinoti, kokias sąlygas jai sudaryti, įskaitant dirvą, šviesą ir laistymą.
Dirvožemis. Rodiolė geriausiai auga lengvame, laidžiame vandeniui dirvožemyje, kuriame gausu organinių medžiagų. Labiausiai jai tinkama lengva ir puri priesmėlio dirva. Augalas nepakenčia užmirkimo, todėl drėgna vieta jos augimui netiks.
Šviesa. Rodiolė – saulės mėgėja. Todėl sodinti ją reikėtų saulėtoje vietoje, nors gali toleruoti ir dalinį pavėsį.
Laistymas. Augalui reikalingas reguliarus ir gausus laistymas, ypač karštomis ir sausomis dienomis. Nors gerai toleruoja žemą temperatūrą, tačiau karščių nepakelia, ypač jeigu dirvoje trūksta drėgmės. Tačiau perlaistymas taip pat pavojingas kaip ir išdžiūvimas: užmirkusiose dirvoje augalas žūsta.
Piktžolių šalinimas taip pat svarbi rodiolės priežiūros dalis. Laiku ravint piktžoles apie augalą, užtikrinama, kad rodiolei nereikės konkuruoti dėl maistinių medžiagų, vandens ir saulės šviesos.
Tręšimas šiam augalui nėra būtinas, ypač jeigu auga pakankamai organinių medžiagų turinčiame dirvožemyje. Jeigu dirva labai skurdi, pavasarį, vegetacijos pradžioje, galima patręšti organinėmis trąšomis.
Žiemojimas. Lietuvos klimatas gana tinkamas rodiolei, nes ji labiau šaltų ir atšiaurių kraštų augalas. Tad mūsų klimate ne tik gerai auga, bet ir puikiai žiemoja.
Kada sodinama ir kaip dauginama rodiolė?
Rodiolė gali būti dauginama sėklomis arba šakniastiebio dalimis. Augalo sėklos subręsta maždaug rugpjūčio mėnesį. Galima jas surinkti ir vėlai rudenį, jau prasidėjus šalnoms, pasėti tiesiai į dirvą. Arba galima sėti labai anksti pavasarį, tačiau tokiu atveju prieš sėją, sėklas reikėtų stratifikuoti 1–2 mėnesius.
Sėjant sėklos sumaišomos su smėliu santykiu 1:3 ir išberiamos ant dirvos. Tačiau pasėtos iš sėklų rodiolės lėtai auga ir vystosi, pražysta tik antraisiais–ketvirtaisiais augimo metais, tad daug paprastesnis ir lengvesnis būdas augalą dauginti vegetatyviai.
Dauginant vegetatyviai, imama 1–2,5 cm ilgio šakniastiebio dalis, turinti bent du pumpurus. Paruošti šakniastiebiai sodinami tiesiai į nuolatinę augimo vietą kovo pabaigoje – balandžio pradžioje. Tarp jų paliekamas 25 cm atstumas. Sodinant, pumpurai turi likti dirvos viršuje, tačiau juos reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Padauginta šakniastiebiais rodiolė puikiai auga ir greitai vystosi. Prigyja maždaug 95–100 proc. sodinukų, kurie jau pirmaisiais augimo metais išaugina stiebus ir pražysta.
Vėlesniais metais peržiemojusi rodiolė atželia maždaug balandžio pradžioje ir gana greitai suveši. Augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais. Subrandinusi sėklas, rodiolės antžeminė dalis nunyksta. Būtent tuo metu gali būti imama rausvosios rodiolės vaistinė žaliava. Tačiau vaistiniais tikslais tinkamos kasti tik antrųjų–ketvirtųjų augimo metų rodiolės šaknys.
Rodiolės nauda sveikatai
Pavasarį ir vasarą rodiolė labai tiks ir papuoš gėlyną ar alpinariumą, o štai rudenį ir žiemą bus galima pasimėgauti gydančia ir aromatinga rodiolės šaknų arbata. O augalas itin naudingas sveikatai. Juk ne veltui jos nauda prilyginama ženšeniui.
Rodiolės nauda:
- Adaptogeninės savybės. Rodiolė yra žinoma kaip vienas iš stipriausių adaptogenų, t. y. medžiaga, kuri padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir pagerinti bendrą atsparumą nepalankioms sąlygoms.
- Fizinis ir protinis našumas. Rodiolė dažnai naudojama kaip natūralus energijos šaltinis. Ji padeda didinti fizinę ištvermę, sumažina nuovargį ir pagerina koncentraciją bei atmintį.
- Imuninės sistemos stiprinimas. Rodiolės šaknys turi stiprų antioksidacinį poveikį, kuris padeda stiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti organizmą nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga. Tyrimai rodo, kad rodiolė gali padėti sumažinti kraujospūdį ir reguliuoti širdies ritmą.
- Antidepresinės savybės. Rodiolė gali būti naudinga gydant depresiją ir nerimo sutrikimus.
- Hormonų reguliavimas. Augalas taip pat turi teigiamą poveikį endokrininei sistemai.
Nors rodiolė gali būti labai naudingas augalas, o dauguma jos teikiamų naudų įrodytos moksliniais tyrimais, tačiau reikia atminti, kad kaip ir bet kuris augalas, ji gali sukelti šalutinius poveikius. Todėl prieš gydantis rodiole būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Na, o gėlynuose auginkite ją drąsiai.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/rodiole/
- https://www.botanikos-sodas.vu.lt/puslapiai/augal%C5%B3-gentys/rodiol%C4%97
- https://www.hobbyfarms.com/growing-rhodiola/
- https://www.healthline.com/nutrition/rhodiola-rosea
- https://www.health.com/rhodiola-benefits-8606881
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8297178/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Rekomenduojamas video
