Ne kiekviena daugiametė gėlė gali pasigirti ilgu žydėjimu, nedideliais priežiūros reikalavimais ir gebėjimu išlikti dekoratyvi net per vasaros karščius. Būtent dėl šių savybių gludas jau daugelį metų vertinamas Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos želdynuose. Lietuvoje ši gėlė vis dar sutinkama gana retai, nors kai kurios jos rūšys ir veislės gali tapti vienomis patikimiausių saulėtų gėlynų augalų. Kuo gludas išsiskiria iš kitų daugiamečių gėlių ir ką verta žinoti nusprendus jį auginti savo gėlyne?
Gludas: kas tai per augalas ir kuo jis išsiskiria?
Gludas (Coreopsis) – astrinių (Asteraceae) šeimai priklausanti vienmečių ir daugiamečių augalų gentis, kuriai priskiriama daugiau kaip 70 rūšių. Natūraliai šie augalai paplitę daugiausia Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kur auga pievose, prerijose, pakelėse ir kitose atvirose, saulėtose vietose. Tokia kilmė iš dalies paaiškina svarbiausias gludo savybes – gebėjimą pakęsti sausringesnes sąlygas, gerai augti skurdesnėse dirvose ir gausiai žydėti net ten, kur dalis kitų dekoratyvinių augalų praranda savo dekoratyvumą.
Priklausomai nuo rūšies ir veislės, gludai gali užaugti nuo maždaug 20–30 cm iki daugiau kaip 1 metro aukščio. Jie formuoja kompaktiškus arba laisvesnius kerelius, kuriuos puošia įvairios formos lapai – nuo siaurų, beveik siūliškų iki platesnių, giliai karpytų. Didžiausia šių augalų puošmena yra žiedai. Jie primena nedideles saulutes ar ramunes ir dažniausiai būna ryškiai geltoni, tačiau selekcininkai yra sukūrę ir oranžinių, rausvų, raudonų, bordo ar dvispalvių veislių.
Viena iš savybių, dėl kurių gludas vertinamas visame pasaulyje, yra neįprastai ilgas žydėjimo laikotarpis. Daugelis rūšių ir veislių pradeda žydėti birželio mėnesį, o reguliariai šalinant nužydėjusius žiedus dekoratyvumas gali išlikti iki rugsėjo ar net spalio mėn.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad gludo žiedai gausiai lankomi bičių, kamanių bei kitų apdulkintojų. Todėl šis augalas vertinamas ne tik dekoratyviniuose želdynuose, bet ir biologinei įvairovei palankiuose soduose. Dėl ilgo žydėjimo, santykinai nedidelių priežiūros reikalavimų ir plataus pritaikymo galimybių gludas šiandien laikomas viena universaliausių daugiamečių gėlių saulėtiems gėlynams.
Gludo rūšys ir veislės: kurias dažniausiai galima sutikti Lietuvoje?
Nors Coreopsis genčiai priskiriama daugiau kaip 70 rūšių, Lietuvos gėlynuose ir augalų prekyboje dažniausiai sutinkamos vos kelios. Jos skiriasi ne tik aukščiu ar žiedų spalva, bet ir augimo pobūdžiu, atsparumu šalčiui bei žydėjimo trukme. Todėl prieš renkantis gludą verta atkreipti dėmesį ne tik į augalo išvaizdą, bet ir į jo biologines savybes.
- Stambiažiedis gludas (Coreopsis grandiflora)
Tai viena populiariausių ir seniausiai auginamų rūšių. Stambiažiedis gludas formuoja kompaktiškus, maždaug 40–70 cm aukščio kerelius, kuriuos puošia stambūs ryškiai geltoni žiedai. Dauguma veislių pradeda žydėti vasaros pradžioje ir, reguliariai šalinant nužydėjusius žiedus, dekoratyvumą išlaiko iki rudens.
Rekomenduojamas video
Ši rūšis vertinama dėl gausaus žydėjimo ir ryškių spalvų, tačiau kai kurių veislių kerai nėra itin ilgaamžiai, todėl kas kelerius metus gali prireikti augalus atjauninti arba pakeisti naujais.
- Mentūrinis gudas (Coreopsis verticillata)
Daugelio specialistų vertinamas kaip viena patikimiausių rūšių Lietuvos sąlygomis. Augalas išsiskiria plonais, ažūriniais lapais, kurie primena dekoratyvinius varpinius augalus. Kereliai dažniausiai užauga iki 40–60 cm aukščio.
Mentūrinis gludas pasižymi itin ilgu žydėjimu ir geru atsparumu sausrai. Būtent ši rūšis dažnai naudojama natūralistiniuose bei prerijų stiliaus želdynuose. Viena žinomiausių veislių – „Moonbeam“, garsėjanti švelniai gelsvais žiedais ir ypač ilgu dekoratyvumo laikotarpiu.
- Siauralapis gludas (Coreopsis lanceolata)
Ši rūšis natūraliai auga Šiaurės Amerikos pievose ir pasižymi kiek stambesniais žiedais bei standžiais žiedynkočiais. Augalai dažniausiai pasiekia 40–60 cm aukštį ir gausiai žydi vasaros pradžioje.
Siauralapis gludas gerai toleruoja skurdesnes dirvas ir sausras, todėl gali būti tinkamas pasirinkimas mažiau prižiūrimiems gėlynams ar natūralistiniams želdynams.
- Dažinis gludas (Coreopsis tinctoria)
Skirtingai nei dauguma anksčiau minėtų rūšių, dažinis gludas dažniausiai auginamas kaip vienmetis augalas. Jis vertinamas ne tik dėl dekoratyvių geltonų arba geltonai rudų žiedų, bet ir dėl gebėjimo iš jų išgauti natūralius dažus audiniams bei popieriui.
Lietuvoje ši rūšis sutinkama rečiau nei daugiametės gludų rūšys, tačiau vis dažniau auginama natūralių dažų entuziastų ir laukinių gėlių pievų mėgėjų.
- Hibridinės gludo veislės
Pastaraisiais dešimtmečiais selekcininkai sukūrė daugybę hibridinių veislių, kurios išplėtė gludų spalvų paletę. Šalia tradicinių geltonų žiedų dabar galima rasti oranžinių, rausvų, raudonų ar net dvispalvių veislių.
Vis dėlto renkantis hibridus verta atkreipti dėmesį į jų atsparumą šalčiui. Dalis veislių Lietuvos žiemas pakelia puikiai, tačiau kai kurios gali būti trumpaamžiškesnės nei tradicinės rūšys. Todėl prieš įsigyjant verta pasidomėti konkrečios veislės savybėmis ir jos atsparumo zona.
Kur sodinti gludą, kad jis parodytų visas savo galimybes?
Nors gludas dažnai apibūdinamas kaip nereiklus augalas, jo dekoratyvumas ir ypač žydėjimo trukmė labai priklauso nuo pasirinktos augimo vietos. Tinkamomis sąlygomis gludas gali žydėti kelis mėnesius iš eilės, tačiau pasodintas netinkamoje vietoje dažnai suformuoja mažiau žiedų, prasčiau auga ir greičiau praranda dekoratyvumą.
- Saulė – svarbiausia gausaus žydėjimo sąlyga
Gludas priklauso augalams, kurie geriausiai jaučiasi visiškai saulėtose vietose. Dauguma rūšių ir veislių turėtų gauti bent 6–8 val. tiesioginės saulės per dieną. Būtent gausus apšvietimas lemia ne tik žiedų kiekį, bet ir jų spalvų intensyvumą bei bendrą augalo kompaktiškumą.
Daliniame pavėsyje gludas paprastai išgyvena be didesnių problemų, tačiau dažnai ištįsta, formuoja mažiau žiedų ir trumpiau žydi. Tokiose vietose taip pat didėja rizika, kad stiebai ims virsti ar linkti į šviesos pusę.
Vietos, kurių geriau vengti:
Renkantis vietą gludui, verta vengti:
- nuolat užmirkstančių dirvų;
- žemumų, kuriose kaupiasi vanduo;
- tankaus medžių pavėsio;
- vietų prie vešlių, agresyviai augančių daugiamečių augalų, kurie gali nustelbti gludą.
Nors augalas laikomas gana atspariu, būtent perteklinė drėgmė dažniau sukelia problemų nei laikinas sausros periodas.
- Koks dirvožemis gludui tinkamiausias?
Viena iš priežasčių, kodėl gludas vertinamas moderniuose želdynuose, yra jo gebėjimas augti ne tik derlingose, bet ir gana kukliose dirvose. Dauguma rūšių geriausiai auga vidutinio derlingumo, laidžioje ir neužmirkstančioje žemėje.
Skirtingai nei kai kurios gausiai žydinčios daugiametės gėlės, gludas nereikalauja itin maistingos dirvos. Priešingai, pernelyg derlingame ir azotu turtingame dirvožemyje, augalai dažnai augina daugiau lapijos, tačiau sukrauna mažiau žiedų.
Ypač svarbus geras drenažas. Nors vasaros sausras gludas toleruoja gana gerai, ilgai užsilaikanti drėgmė šaknų zonoje gali tapti viena pagrindinių nesėkmingo auginimo priežasčių.
- Kokiuose želdiniuose gludas jaučiasi geriausiai?
Dėl ilgo žydėjimo ir gero prisitaikymo prie saulėtų vietų gludas ypač tinka:
- natūralistiniams gėlynams;
- prerijų stiliaus želdynams;
- sausrai atspariems želdiniams;
- apdulkintojams palankiems gėlynams;
- kaimiško stiliaus sodybų gėlynams;
- miesto želdynams ir viešosioms erdvėms.
Tokiose kompozicijose gludas dažnai atlieka ne pagrindinio akcento, o ilgai žydinčio jungiamojo augalo vaidmenį, padedantį išlaikyti spalvas ir dekoratyvumą nuo vasaros pradžios iki rudens.
- Kokie augalai dera šalia gludo?
Gludas geriausiai atrodo derinamas su augalais, kuriems patinka panašios augimo sąlygos. Tarp dažniausiai rekomenduojamų kaimynų minimi:
- ežiuolės;
- rudbekijos;
- šalavijai;
- kraujažolės;
- veronikos;
- katžolės;
- dekoratyviniai varpiniai augalai, pvz., lendrūnai ar soruolės.
Tokie deriniai leidžia sukurti natūraliai atrodantį, ilgai dekoratyvų gėlyną, kuriame skirtingų augalų žydėjimo laikotarpiai papildo vienas kitą viso sezono metu.
Gludo sodinimas: kada ir kaip tai daryti?
Tinkamai parinkta vieta yra tik dalis sėkmės. Ne mažiau svarbu gludą pasodinti tinkamu metu ir užtikrinti sąlygas, kurios padėtų augalui greitai įsitvirtinti.
- Kada geriausia sodinti gludą?
Gludą galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį, tačiau daugeliu atvejų palankiausiu laikomas pavasaris.
Pavasarinis sodinimas dažniausiai atliekamas nuo balandžio iki gegužės, kai dirva jau būna pakankamai įšilusi ir sumažėja stiprių šalnų tikimybė. Pasodinti augalai per sezoną spėja gerai įsišaknyti ir pasiruošti pirmajai žiemai.
Rudeninis sodinimas taip pat galimas, ypač rugsėjo mėn. ar spalio pr. Svarbu nevilkinti darbų iki vėlyvo rudens, nes augalui reikia laiko įsitvirtinti dirvoje prieš prasidedant šalčiams.
- Kokiu atstumu sodinti gludą?
Tikslus atstumas priklauso nuo rūšies ir veislės, tačiau dažniausiai rekomenduojama tarp augalų palikti 30–50 cm tarpus.
Jauni daigai iš pradžių gali atrodyti nedideli, tačiau po kelių sezonų dauguma gludų suformuoja gana plačius kerus. Per tankiai susodinti augalai prasčiau vėdinasi, o tai gali didinti grybinėms ligoms palankių sąlygų susidarymą.
- Ar galima gludą sodinti grupėmis?
Gludas gražiausiai atsiskleidžia ne pavieniui, o grupėmis. Natūralistiniuose ir prerijų stiliaus želdynuose dažniausiai sodinama po 3–7 vienos veislės augalus, kurie leidžia geriau atsiskleisti augalo dekoratyvumui ir žydėjimo gausai.
Toks sodinimo būdas leidžia geriau išryškinti ilgą gludo žydėjimą ir sukuria natūralesnį vaizdą nei pavienių augalų išdėstymas skirtingose gėlyno vietose.
- Ar gludą galima auginti iš sėklų?
Taip, nemažai gludo rūšių ir veislių sėkmingai auginamos iš sėklų. Jas galima sėti tiesiai į dirvą arba iš anksto daiginti patalpose.
Norint sulaukti ankstesnio žydėjimo, sėklos dažniausiai sėjamos į daigyklas likus maždaug 6–8 sav. iki paskutinių pavasario šalnų. Lietuvos sąlygomis tai dažniausiai reiškia kovo–balandžio mėn. Į lauką daigai persodinami gegužės mėn., kai sumažėja stiprių šalnų pavojus.
Sėjant tiesiai į gėlyną, gludo sėklos dažniausiai sėjamos balandžio pab.–gegužės mėn., kai dirva jau būna pakankamai įšilusi. Kai kurių rūšių sėklas galima sėti ir rudenį; tokiu atveju jos natūraliai pereina žiemos stratifikaciją ir sudygsta kitą pavasarį.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad iš sėklų išauginti augalai ne visada tiksliai pakartoja motininio augalo savybes. Tai ypač aktualu hibridinėms veislėms, kurių žiedų spalva, augimo forma ar kitos dekoratyvinės savybės gali skirtis nuo originalo.
Gludo priežiūra: ką svarbu žinoti viso sezono metu?
Viena iš priežasčių, kodėl gludas vertinamas tiek mėgėjų, tiek profesionalų želdynuose, yra palyginti nedideli priežiūros reikalavimai. Tinkamai parinkus augimo vietą, šis augalas dažniausiai nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau keli svarbūs aspektai gali turėti didelės įtakos jo dekoratyvumui, žydėjimo gausai ir ilgaamžiškumui.
| Priežiūros aspektas | Ką verta žinoti? |
| Laistymas | Naujai pasodintus gludus pirmąjį sezoną reikėtų laistyti reguliariai, kol susiformuos stipri šaknų sistema. Vėliau dauguma rūšių gana gerai toleruoja trumpalaikes sausras, todėl papildomo laistymo dažniausiai prireikia tik ilgesnių karščių ir sausros laikotarpių metu. |
| Dirvos drėgmė | Gludas gerokai geriau toleruoja trumpalaikį drėgmės trūkumą nei nuolatinį užmirkimą. Perteklinė drėgmė gali skatinti šaknų puvinių vystymąsi ir trumpinti augalo gyvenimo trukmę. |
| Tręšimas | Daugeliu atvejų gludas sėkmingai auga ir gausiai žydi be intensyvaus tręšimo. Jeigu dirva skurdi, pavasarį galima įterpti komposto arba nedidelį kiekį lėtai veikiančių kompleksinių trąšų. |
| Azoto kiekis | Perteklinis azoto kiekis dažnai skatina vešlios lapijos augimą, tačiau gali sumažinti žiedų gausą. Dėl šios priežasties gludo nereikėtų tręšti pernelyg intensyviai. |
| Mulčiavimas | Mulčias padeda sumažinti piktžolių augimą ir stabilizuoti dirvos drėgmę, tačiau aplink kerų pagrindą rekomenduojama palikti nedidelį tarpą, kad nesikauptų perteklinė drėgmė ir būtų užtikrinta gera oro cirkuliacija. |
| Nužydėjusių žiedų šalinimas | Reguliariai šalinant nužydėjusius žiedus augalas ilgiau formuoja naujus žiedynus ir išlieka dekoratyvus visą sezoną. Ši procedūra ypač svarbi siekiant kuo ilgesnio žydėjimo. |
| Genėjimas po pirmosios žydėjimo bangos | Kai kurių rūšių ir veislių stiebus po pirmojo gausesnio žydėjimo galima patrumpinti maždaug trečdaliu. Tai dažnai paskatina naujų ūglių formavimąsi ir pakartotinį žydėjimą vasaros pab. |
| Kerų atnaujinimas | Kas 3–5 metus rekomenduojama padalyti peraugusius kerus. Tai padeda išlaikyti augalo gyvybingumą, gausų žydėjimą ir tvarkingą augimo formą. |
| Rudeninė priežiūra | Stiebus galima nukirpti rudenį arba palikti iki pavasario. Palikti žiedynai suteikia struktūros žieminiam gėlynui, o sėklomis gali maitintis paukščiai. |
Gludo dauginimas ir persodinimas
Gludas laikomas gana lengvai dauginamu augalu. Daugumą daugiamečių rūšių galima sėkmingai dauginti tiek sėklomis, tiek dalijant kerus, tačiau šie būdai skiriasi rezultatu, darbo sąnaudomis ir galimybe išsaugoti veislės savybes. Persodinimas dažniausiai atliekamas kartu su kerų atjauninimu, kai augalas vienoje vietoje auga jau keletą metų.
| Priežiūros aspektas | Ką verta žinoti? |
| Dauginimas sėklomis | Tinka rūšiniams gludams ir tais atvejais, kai norima užauginti didesnį augalų kiekį. Sėklos į daigyklas dažniausiai sėjamos kovo–balandžio mėn., o į lauką daigai perkeliami gegužę. Sėjant tiesiai į dirvą, tai dažniausiai daroma balandžio pab.–gegužę. Kai kurių rūšių sėklas galima sėti ir rudenį. |
| Kada galima tikėtis pirmųjų žiedų? | Dalis gludų gali pradėti žydėti jau pirmaisiais metais, tačiau gausiausią žydėjimą dauguma augalų pasiekia antraisiais augimo metais, kai susiformuoja stipresnė šaknų sistema ir didesnis keras. |
| Hibridinių veislių dauginimas sėklomis | Hibridinių veislių palikuonys ne visada pakartoja motininio augalo savybes. Gali skirtis žiedų spalva, augalo aukštis, augimo forma ar žydėjimo gausa. Dėl šios priežasties vertingesnės veislės dažniausiai dauginamos vegetatyviniu būdu. |
| Kerų dalijimas | Tai patikimiausias dauginimo būdas daugumai daugiamečių gludų. Padalyti augalai išsaugo visas veislės savybes ir dažniausiai greitai prigyja naujoje vietoje. |
| Kada dalyti kerus? | Geriausias laikas – ankstyvas pavasaris, kai pradeda augti nauji ūgliai, arba ankstyvas ruduo po pagrindinio žydėjimo. Svarbu, kad iki stipresnių šalčių augalas spėtų įsišaknyti. |
| Kaip padalyti kerą? | Iškastas keras padalijamas į kelias dalis taip, kad kiekviena jų turėtų pakankamai šaknų ir bent kelis sveikus ūglius. Per smulkiai suskaidytos dalys dažniausiai prigyja prasčiau ir ilgiau atsigauna. |
| Kada verta persodinti gludą? | Persodinimas rekomenduojamas tada, kai keras tampa per tankus, pradeda retėti jo vidurys arba pastebimai sumažėja žydėjimo gausa. Dažniausiai tokie požymiai pasireiškia po 3–5 augimo metų vienoje vietoje. |
| Persodinimo laikas | Palankiausias laikas yra pavasaris arba ankstyvas ruduo. Vasarą persodinti augalai dažniau patiria drėgmės stresą ir sunkiau prisitaiko prie naujų augimo sąlygų. |
| Kero atnaujinimas | Reguliarus kerų dalijimas kas 3–5 metus padeda išlaikyti augalo gyvybingumą, kompaktišką formą ir gausų žydėjimą. Tai ypač aktualu intensyviai augančioms veislėms. |
Ar gludą galima auginti vazonuose?
Vazoniniam auginimui dažniausiai rekomenduojama rinktis kompaktiškesnes veisles, kurios išlaiko tvarkingą formą ir neišauga pernelyg aukštos. Aukštaūgės veislės taip pat gali būti auginamos vazonuose, tačiau joms dažniau prireikia didesnių vazonų ir papildomo stabilumo.
Svarbiausia sąlyga – pakankamai didelis vazonas ir geras drenažas. Gludas nemėgsta užmirkimo, todėl vazono dugne būtinos vandens nutekėjimo angos. Kuo didesnis vazono tūris, tuo stabilesnės bus drėgmės ir temperatūros sąlygos šaknų zonoje.
Auginimui tinka kokybiškas, laidus ir neužmirkstantis substratas. Siekiant pagerinti vandens nutekėjimą, į jį galima įmaišyti perlito, stambesnio smėlio arba smulkios skaldelės. Pernelyg sunkus ir drėgmę ilgai sulaikantis substratas ilgainiui gali tapti viena pagrindinių augalo augimo problemų priežasčių.
Palyginti su gėlyne augančiais augalais, gludai vazonuose dažniau susiduria su drėgmės trūkumu. Karštomis vasaros dienomis substratas nedideliuose vazonuose gali išdžiūti gerokai greičiau nei atvirame grunte, todėl laistyti tenka dažniau.
Dar vienas svarbus skirtumas išryškėja žiemą. Atvirame grunte augančių gludų šaknys yra geriau apsaugotos nuo temperatūros svyravimų, o vazone jos tampa gerokai jautresnės šalčiui. Dėl šios priežasties daugiamečius gludus, auginamus vazonuose, rekomenduojama žiemai papildomai apsaugoti arba perkelti į vietą, kur šaknų sistema bus mažiau veikiama stiprių šalčių.
Gludo žiemojimas: ar jam reikalinga papildoma apsauga?
Didžiausią pavojų gludui paprastai kelia ne stiprūs šalčiai, o užmirkusi dirva. Rudenį ir žiemą ilgai užsilaikanti drėgmė gali pažeisti šaknų sistemą, todėl augalai sunkesnėse dirvose neretai nukenčia labiau nei augantys lengvesniame, gerai drenuotame grunte.
Papildoma apsauga dažniausiai reikalinga tik neseniai persodintiems augalams, kurie dar nespėjo visiškai įsitvirtinti, arba jautresnėms veislėms. Tokiais atvejais vėlyvą rudenį aplink kerus galima paskleisti lengvą mulčio sluoksnį iš susmulkintų lapų, komposto ar kitų organinių medžiagų. Svarbu mulčiuoti saikingai, kad aplink augalo pagrindą nesikauptų perteklinė drėgmė.
Rudenį neskubėkite nukirpti visų antžeminių augalo dalių. Dalis specialistų rekomenduoja sudžiūvusius stiebus palikti iki pavasario. Jie gali suteikti papildomą apsaugą augalo pagrindui, o žiemą taip pat suteikia struktūros gėlynui. Be to, kai kurių rūšių sėklomis minta smulkūs paukščiai.
Didesnio dėmesio dažniausiai reikalauja vazonuose auginami gludai. Vazonuose augančių augalų šaknys yra gerokai mažiau apsaugotos nuo temperatūros svyravimų nei augančių atvirame grunte. Dėl šios priežasties vazonus žiemai rekomenduojama perkelti prie pastato sienos, į nešildomą šiltnamį, garažą ar kitą nuo stipriausių šalčių apsaugotą vietą. Jei to padaryti nėra galimybės, vazoną verta papildomai apšiltinti.
Taip pat svarbu žinoti, kad ne visos gludo rūšys ir veislės pasižymi vienodu atsparumu šalčiui. Tradicinės rūšys, tokios kaip mentūrinis gludas (Coreopsis verticillata) ar stambiagraižis gludas (Coreopsis grandiflora), dažniausiai sėkmingai prisitaiko prie Lietuvos klimato. Tuo tarpu kai kurie naujesni hibridai gali būti mažiau ilgaamžiai arba jautresni nepalankioms žiemos sąlygoms.
Kokios ligos ir kenkėjai dažniausiai pažeidžia gludą?
Ar gludas tinka puokštėms ir skynimui?
Nors gludas dažniausiai vertinamas kaip gėlynų augalas, daugelis jo rūšių ir veislių taip pat puikiai tinka skynimui. Ryškūs žiedai, ilgas žydėjimo laikotarpis ir nuolatinis naujų žiedynų formavimasis leidžia visą vasarą papildyti puokštes šviežiais žiedais.
Skynimui tinkamiausi visiškai prasiskleidę arba tik pradedantys skleistis žiedai. Geriausia juos skinti anksti ryte arba vakare, kai augalai būna sukaupę daugiau drėgmės ir mažiau kenčia nuo karščio. Kaip ir daugeliui kitų skintų gėlių, gludui naudinga iš karto po nuskynimo stiebų galus įstrižai patrumpinti ir pamerkti į švarų vandenį.
Priklausomai nuo rūšies, veislės ir laikymo sąlygų, gludo žiedai vazoje dažniausiai išlieka dekoratyvūs apie 5–10 dienų. Reguliariai keičiant vandenį ir pašalinant nuvytusius žiedus, puokštės dekoratyvumas gali išlikti dar ilgiau.
Gludas ypač tinka natūralistinio stiliaus puokštėms. Jo žiedai dažnai derinami su ežiuolėmis, rudbekijomis, kraujažolėmis, veronikomis, dekoratyviniais varpiniais augalais ir kitomis vasarą žydinčiomis daugiametėmis gėlėmis. Dėl lengvos ir neįpareigojančios išvaizdos gludas puikiai tinka tiek kaimiško, tiek modernaus natūralistinio stiliaus kompozicijoms.
Verta paminėti ir tai, kad reguliarus žiedų skynimas augalui dažniausiai nekenkia. Priešingai – pašalinus dalį žiedynų, daugelis gludų toliau aktyviai formuoja naujus pumpurus. Todėl skynimas gali tapti ne tik būdu mėgautis žiedais namuose, bet ir viena iš priemonių palaikyti ilgesnį augalo dekoratyvumą gėlyne.
Dažinis gludas: kaip iš jo išgaunami natūralūs dažai?
Nors dauguma sodininkų gludą augina dėl dekoratyvių žiedų, dažinis gludas (Coreopsis tinctoria) turi ir kur kas rečiau minimą panaudojimo būdą. Šios rūšies žieduose esančios dažančiosios medžiagos leidžia išgauti įvairius geltonus, auksinius, oranžinius ir rusvus atspalvius, todėl augalas iki šiol vertinamas natūralių dažų mėgėjų bendruomenėse. Pagrindiniai dažymo principai ir procesas pateikti žemiau esančioje schemoje.
Gludas medicinoje: ką apie šį augalą sako moksliniai tyrimai?
Nors gludas pirmiausia žinomas kaip dekoratyvinis augalas, kai kurios jo rūšys jau ne vieną dešimtmetį sulaukia ir mokslininkų dėmesio. Daugiausia tyrimų atlikta su Azijoje paplitusiomis Coreopsis genties rūšimis, kurių žieduose, lapuose ir sėklose aptikta įvairių biologiškai aktyvių junginių – flavonoidų, polifenolių, chalconų ir kitų fitocheminių medžiagų.
Mokslinėje literatūroje dažniausiai nagrinėjamos gludo antioksidacinės savybės. Tyrimai rodo, kad kai kurių rūšių ekstraktai laboratorinėmis sąlygomis gali padėti neutralizuoti laisvuosius radikalus ir mažinti oksidacinį stresą. Būtent dėl šios priežasties gludas tapo įdomiu objektu augalinių biologiškai aktyvių medžiagų tyrimuose.
Taip pat publikuota darbų, kuriuose analizuotas galimas priešuždegiminis poveikis, poveikis gliukozės ir lipidų apykaitai bei tam tikriems metaboliniams procesams. Kai kuriuose eksperimentiniuose tyrimuose buvo stebimas teigiamas poveikis gyvūnų modeliams arba atskiroms ląstelių kultūroms, todėl mokslininkai toliau tiria šiuose augaluose aptinkamų junginių veikimo mechanizmus.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad dauguma šių tyrimų atlikti laboratorijose arba su eksperimentiniais modeliais. Tai reiškia, kad jų rezultatai negali būti tiesiogiai pritaikomi žmonių gydymui ar sveikatos stiprinimui. Nors moksliniai duomenys rodo tam tikrą potencialą, šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių gludą laikyti mediciniškai patvirtinta gydymo priemone.
Šaltiniai:
https://www.gardenia.net/genus/tickseed-coreopsis
https://www.almanac.com/plant/coreopsis
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0378874120335789
https://www.frontiersin.org/journals/pharmacology/articles/10.3389/fphar.2021.791288/full
https://www.gardenia.net/genus/tickseed-coreopsis
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.