Ieškote būdų papuošti savo sodą elegantiškais ir nereikliais augalais? Tuomet Lendrūnas (lot. Calamagrostis) gali būti puikus pasirinkimas! Šiame straipsnyje pasinersime į lendrūno auginimo pasaulį – nuo rūšių įvairovės ir tinkamos vietos paruošimo iki priežiūros ir dauginimo subtilybių.
Lendrūnas: susipažinkite su šiuo augalu
Pažintį su lendrūnu verta pradėti nuo suvokimo, koks tai augalas. Lendrūno gentis priklauso miglinių šeimai. O lotyniškas lendrūno pavadinimas – Calamagrostis. Jei skaitėte mūsų straipsnį apie smilgas, agrostis pavadinimas jau turėtų būti jums girdėtas. Kalamos graikiškai reiškia nendrę, o agrostis – smilgą. Būtent pavadinimas ir leidžia geriau pažinti šį augalą, nes savo išvaizda jis tikrai labai primena daugelio žinomas smilgas. Žiedai panašūs į šluoteles, tačiau augalo šaknys kur kas panašesnės į nendrių.
Lendrūnas yra daugiamečių žolių gentis, kilusi iš Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato regionų. Šios dekoratyvinės žolės pasižymi aukšta, stačia forma, grakščiais šluotelės formos žiedynais. Lendrūnas puikiai auga drėgnose pievose, upių pakrantėse ir miškuose. Nors pasaulyje aptinkama daugiau kaip 250 lendrūno genties rūšių, tik kelios iš jų sutinkamos Lietuvoje.
Smiltyninis lendrūnas (Calamagrostis epigejos)
Ši augalo rūšis paplitusi gana plačiai. Tokį lendrūną galima lengvai sutikti Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės Amerikoje. Smiltyninis lendrūnas daugiausia auginamas dekoratyviniais tikslais. Augalas gana ištvermingas, greitai auga, mėgsta saulę. Tinkamiausias jam drėgnas, gerai drenuotas dirvožemis. Plinta šliaužiančiais šakniastiebiais. Gerai įsitvirtinęs jis tampa atsparus sausrai, todėl nereikalauja daug priežiūros ir puikiai tinka sodinimui dideliuose plotuose.
Nendrinis lendrūnas (Calamagrostis pseudophragmites)
Tai daugiametė žolė, paplitusi daugiausia Europos žemyne, tad taip pat sutinkama ir Lietuvoje. Dažniausiai auga palei vandens telkinius. Jos aukštis gali siekti iki 120 cm, stiebai lygūs, o lyginant su kitomis lendrūno rūšimis ir turintys mažiau plaukelių. Nendrinis lendrūnas birželio ir liepos mėnesiais išsiskiria violetinės spalvos žiedynu, susitelkusiu į šluotelę.
Siauralapis lendrūnas (Calamagrostis canescens)
Savo grakščia forma ir spalvine kaita ši lendrūno rūšis kiaurus metus džiugina sodą. Europoje paplitęs lendrūnas daugiausia auga drėgnose augavietėse, plinta šakniastiebiais. Pasižymi plunksnišku žiedynu. Jis pradžioje pasidengia mažais plaukeliais, o vėliau virsta violetine spalva žydinčiais žiedeliais. Po kurio laiko žiedynas mažumėlę išblunka, tampa švelniai rausvas, tad puikiai papildo ir žiemos kraštovaizdį.
Korėjinis lendrūnas (Calamagrostis brachytricha)
Tai daugiametis lendrūnas, kurio aukštis svyruoja nuo 60 cm iki 150 cm. Ši rūšis kilusi iš Eurazijos, Kinijos ir Indijos. Lapeliai šiurkštūs, smailėjantys. O žiedynas plunksninis, gali siekti net 18-25 cm. Dažniau sutinkamas retesniuose miškuose, pamiškėse, kirtimuose.
Ši lendrūno rūšis puikiai auga daliniame pavėsyje. Rudens pradžioje pasipuošia grakščiais rausvais žiedais. Lapija primena fontaną, puikiai tinka sodinti dideliais plotais. Augalas reikalauja mažai priežiūros, puikiai išveria karštas vasaras, sausras. Svarbu pasirūpinti, kad šis lendrūnas įsitvirtintų, o tada reikalaus tikrai minimalaus laistymo ir taps puikiu pasirinkimu sodo ar kitos pasirinktos vietos kraštovaizdžiui.
Smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis acutiflora)
Universali dekoratyvinė žolė, kuri vertinama dėl gražios išvaizdos visus metus. Jos plunksniškas žiedynas vasaros pradžioje tampa purpurinis, o vėlyvą rudenį švelniai rausvas. Šios patrauklios plunksnos išlieka visą žiemą, tad puikiai tinka toms sodo kompozicijoms, kurias norite matyti įvairiais metų laikais. Taip pat puikiai tinka ir džiovintoms dekoratyvinėms kompozicijoms! Priežiūros daug nereiklauja, gali pakęsti ir stipresnę saulę, ir sausrą, tačiau puikiai auga ir daliniame pavėsyje. Gali prisitaikyti ir prie įvairių dirvožemio sąlygų, tad ši lendrūno rūšis žavi savo universalumu.
Lendrūno sodinimas
Ruduo – tinkamiausias sodinimo laikas, nes žemė dar šilta, todėl šaknys spėja įsitvirtinti prieš žiemą. Tačiau lendrūnus galite sodinti bet kuriuo metų laiku, jei dirvožemis nėra įšalęs ar permirkęs.
Pasirinkite saulėtą vietą su gerai drenuota dirva. Jei jūsų dirva yra sausa, prieš sodindami papildykite sodinimo vietą organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, tokiomis natūraliomis trąšomis, kaip kompostu ar mėšlu. Duobę iškaskite šiek tiek platesnę ir gilesnę nei vazonas, kuriame buvo lendrūnas. Švelniai atlaisvinkite šaknis ir įdėkite augalą į duobę, kad jo vainikas (kur stiebai jungiasi su šaknimis) būtų šiek tiek aukščiau dirvos lygio. Užpilkite duobutę, švelniai sutvirtinkite žemę ir kruopščiai palaistykite.
Lendrūno priežiūra ir dauginimas
Laistykite reguliariai, ypač pirmaisiais metais ir karštais bei sausais laikotarpiais. Jei sodinimo vieta yra natūraliai drėgna, augalams įsitvirtinus jų papildomai laistyti gali nebereikėti. Tačiau jei taip nėra, pirmuosius dvejus ar trejus metus laistykite reguliariai, stengdamiesi, kad dirva būtų drėgna, bet ne permirkus. Ilgai trunkančių sausrų metu tikrinkite dirvos drėgmę ir laistykite, kai pastebite, jog lapai ima vysti.
Geriausias būdas dauginti lendrūną – pavasarį dalinti subrendusias kekes. Atsargiai iškaskite kekę ir atsargiai padalinkite ją į mažesnes dalis su sveikomis šaknimis ir ūgliais. Padalintus augalus iš karto persodinkite į norimas vietas.
Žiemos pabaigoje (sausio arba vasario mėn.) aštriomis žirklėmis arba sodo žirklėmis nukirpkite visą augalą iki pat žemės. Taip pašalinamos senos ataugėlės, pagerinama oro cirkuliacija ir išlaikoma tvarkinga augalo išvaizda.
Lendrūnų ligos ir kenkėjai
Lendrūnai paprastai yra atsparūs daugumai kenkėjų ir ligų. Tačiau drėgnomis sąlygomis stebėkite, ar nėra rūdžių ligos požymių. Pastebėję ant lapų rūdžių spalvos dėmių, pašalinkite ir sunaikinkite užkrėstą lapiją.
Lendrūnas ne tik sodo dizainui. Kokios naudos dar suteikia
Lendrūnas ne tik pagražina sodą vasarą, tačiau suteikia jūsų sodui spalvų ir šaltuoju metų laiku, kai kiti augalai nežydi. Plunksniški žiedynai išlaiko savo formą šaltaisiais mėnesiais, suteikdami žiemos kraštovaizdžiui tekstūros ir gyvumo.
Šios žolės taip pat naudingos laukiniams gyvūnams. Sėklos žiemą yra maisto šaltinis paukščiams, o lapija suteikia prieglobstį vabzdžiams ir kitiems smulkiems gyvūnams, taip skatindami sodo biologinę įvairovę.
Lendrūnas yra universali Lietuvos sodų puošmena. Jų aukšta, vertikali forma ir grakštūs plunksniniai žiedynai sukuria nuostabų vaizdą, tad ypač tinka apželdinimui. Šiuos augalus taip pat galima sodinti grupėmis, kad sukurtumėte įspūdingą efektą. Lendrūnai nereikalauja daug priežiūros, gražiai atrodo. Taigi, išbandykite šias žavias plunksnines žoles savo sode ir džiaukitės jų grožiu daugelį metų!
Šaltiniai:
https://wildflowernursery.co.za/indigenous-plant-database/calamagrostis-epigejos/
https://www.finegardening.com/article/a-guide-to-growing-reed-grasses
https://www.rhs.org.uk/plants/calamagrostis/growing-guide
https://animals.sandiegozoo.org/animals/reed-grass
https://plants.ces.ncsu.edu/plants/calamagrostis-canescens/
https://plants.ces.ncsu.edu/plants/calamagrostis-x-acutiflora/
