Šalavijas (Salvia) yra notrelinių šeimos augalas. Jis labai plačiai paplitęs pasaulyje. Tai ne tik dekoratyvus, tačiau ir gausių vaistinių savybių turintis augalas. Ne veltui ir šio augalo pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „gydyti“. Šalavijas taip pat vartojamas kaip prieskoninis augalas.
Šalavijų yra vienmečių ir daugiamečių, žolinių rūšių, puskrūmių, rečiau krūmų. Šalavijo lapai dažniausiai plunksniški, plaukuoti. Žiedai susitelkę į žiedynus, rečiau pavieniai. Šalavijas pražysta antraisiais arba trečiaisiais gyvavimo metais. Žydi įvairiomis spalvomis. Šalavijo vaisius – riešutėlis. Daugelio rūšių šalavijai aromatingi, kvapnūs, juose gausu eterinių aliejų.
Šalavijų rūšys
Priskaičiuojama apie 1000 įvairiausių šalavijo rūšių. Lietuvoje auginamos kelios dešimtys jo rūšių, viena rūšis yra savaiminė – tai pievinis šalavijas.
Pievinis šalavijas
Pievinis šalavijas (Salvia pratensis) yra reta, nykstanti rūšis, jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Tai medingas daugiametis augalas, siekiantis nuo 30 iki 80 cm aukščio. Turi statų stiebą, pailgai kiaušiniškus arba pailgus lapus. Žydi melsvais, violetiniais, rečiau rausvais ir baltais žiedais nuo birželio iki liepos. Pievinis šalavijas turi šiek tiek eterinių aliejų, išdžiovintas maloniai kvepia ir gali būti naudojamas kaip prieskonis, tačiau kvapo intensyvumu jis nusileidžia vaistiniam šalavijui.
Vaistinis šalavijas
Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) yra dekoratyvus bei vaistinių savybių turintis augalas. Vaistinis šalavijas tinka auginimui gėlynuose, o švieži ar džiovinti jo lapai naudojami prieskoniams, arbatai, gydymui. Ši rūšis – tai 30-50 cm aukščio puskrūmis lygiakraščiais kiaušinio formos lapais. Visas augalas pasidengęs balzganais plaukeliais. Žydi sodriai mėlynais, rečiau baltais arba rausvais žiedais liepos-rugsėjo mėnesiais. Sėklas sunokina rugpjūtį-spalį. Turi stiproką kvapą.
Kvapusis šalavijas
Kvapusis šalavijas (Salvia sclarea) – tai šalavijo rūšis, kilusi iš Viduržemio jūros regiono. Turi statų stiebą, šakotas, užauga nuo 40 iki 120 cm. Kvapiojo šalavijo lapai puošnūs, širdiškai kiaušiniškos formos, dideli, plaukuoti ir raukšlėti. Žydi šviesiai žydrais arba rožiniais žiedais. Žieduose ir lapuose turi maloniai kvepiančio eterinio aliejaus.
Gojinis šalavijas, arba šilinis šalavijas
Gojinis šalavijas, arba šilinis šalavijas (Salvia nemorosa). Gojinis šalavijas paplitęs Vidurio Europoje, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze, Sibire. Ši rūšis siekia nuo 35 iki 90 cm aukščio. Dažniausiai turi kelis stiebus. Žydi tamsiai violetiniais žiedais birželio-rugpjūčio mėnesiais. Gojinis šalavijas gausiai lankomas bičių.
Raudonžiedis šalavijas
Raudonžiedis šalavijas (Salvia splendens). Raudonžiedis šalavijas tinka auginti apvaduose, gėlynuose, lysvelėse. Ši rūšis kilusi iš Brazilijos. Raudonžiedis šalavijas užauga iki 35-50 cm aukščio, yra gausiai šakotas. Žydi raudonais žiedais, tačiau yra išvesta jo veislių, žydinčių balta, rausva, violetine, purpurine spalvomis. Žydėjimo metas – nuo birželio mėnesio iki šalnų.
Miltuotasis šalavijas
Miltuotasis šalavijas (Salvia farinacea Benth.). Miltuotasis šalavijas auginamas lysvelėse, gėlynuose, apvaduose, taip pat skynimui. Kilusi ši rūšis iš Meksikos ir JAV pietinės dalies. Tai 60-80 cm aukščio, šakotas augalas, žydintis mėlynais, mėlynai violetiniais ir baltais žiedais. Žydėjimas tęsiasi nuo liepos mėnesio iki šalnų. Miltuotasis šalavijas mėgstamas bičių, vabzdžių, paukščių.
Šalavijų sodinimas
Šalavijas dauginamas tiek sėklomis, tiek kerais ar ūgliais, kartais gali pasisėti ir pats.
Šalavijams tinkanti vieta. Šalavijus geriausia auginti atviroje, šiltoje, saulės apšviestoje vietoje. Toje pačioje vietoje šalavijas gali būti auginamas 4-6 metus.
Žemė šalavijams. Šalavijui tinka vandeniui laidus, purus, nerūgštus humusingas dirvožemis, priesmėlis, lengvas priemolis. Pernelyg derlingoje, trąšioje dirvoje žydi menkiau. Įmirkusiame dirvožemyje šalavijas augs prastai.
Šalavijų sėjimas, dauginimas
Šiltnamyje šalavijo sėklos sėjamos vasario-kovo mėnesiais. Sėklos dygsta 20-25 dienas. Daigai kelis kartus pikuojami: pirmą kartą išsiskleidus dviems-trims tikriems lapams, persodinami 5 cm atstumu vieni nuo kitų, antrą kartą – praėjus trims savaitėms po pirmojo pikavimo daigai išsodinami į atskirus 10-12 cm skersmens vazonėlius.
Į lauką daigai išsodinami praėjus šalnoms, gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Tarp daigelių paliekami 20×30 cm tarpai. Sėjinukai sparčiau pradeda augti, šakotis antraisiais metais.
Gegužės mėnesį, orams sušilus, galima sėti šalavijo sėklas ir tiesiai į lysvę.
Šalavijas taip pat gali būti dauginamas kero dalijimu ar ūgliais.
Šalavijų auginimas ir priežiūra
Šalavijas – lengvai prižiūrimas augalas, svarbiausia atminti, jog šis augalas neperneša užmirkusios žemės, perteklinės drėgmės.
Šalavijų laistymas. Šalavijams kenkia drėgmės perteklius, tad juos laistyti reikia saikingai. Laistykite šalavijus ne per dideliu kiekiu vandens, kai žemė aplink juos pradžiūva, geriausia – vakaro metu. Šalavijai neblogai pakenčia sausringus laikotarpius.
Šalavijų tręšimas. Dirva, į kurią sodinami ar sėjami šalavijai, turėtų būti patręšta mineralinėmis trąšomis, mėšlu. Mineralinėmis trąšomis šalavijus galima patręšti susiformavus kelioms poroms pirmųjų lapelių, sekantį kartą – žiedų krovimu metu.
Šalavijų genėjimas. Kiekvieną pavasarį šalavijo krūmelius reikia atnaujinti: nupjaunamos sumedėję stiebeliai paliekant tik 5 cm virš žemės. Nužydėję šalavijo žiedai nupjaunami.
Šalavijų žiemojimas. Šalavijai jautrūs šalnoms. Žiemai šalavijus reikėtų mulčiuoti, apdengti eglišakėmis ar šiaudais. Jei rudenį dirvožemis, kuriame auga šalavijai, įmirksta, žiemą jie gali iššalti.
Šalavijų ligos ir kenkėjai
Šalavijas labai atsparus augalus puolančioms ligoms. Gali užsikrėsti puviniu, tačiau tai nutinka ypač retai.
Šalavijus kartais gali atakuoti amarai, baltasparniai, voratinklinės erkės, tripsai. Šiuos kenkėjus naikinkite muilo tirpalu arba specialiomis insekticidinėmis priemonėmis. Jei šalavijuose apsigyveno sraigės ar šliužai, teks nurinkinėti juos rankomis. Taip pat šiems šliaužiojantiems augalų kenkėjams galima įrengti spąstus – įkasti į žemę indelius su alumi ar vaisių sultimis. Suvilioti malonių kvapų šliužai įkris į indelius.
Šalavijo vaistinės savybės
Šalavijas nuo seno yra žinomas kaip vaistinis augalas. Jis turi antiseptinių, priešuždegiminių savybių. Iš šalavijo lapų išgaunamas salvinas – antibakterinis preparatas. Šalavijo eteriniai aliejai turi gydomųjų savybių, taip pat jie naudojami parfumerijos pramonėje kvepalams gaminti. Šalavijo tepalai, vonios vartojamos kaip viena iš priemonių gydant žvynelinę. Tepalais, turinčiais savo sudėtyje šalavijo, gydomos ir kitos odos ligos – egzema, neurodermitas.
Liaudies medicinoje šalavijo lapų arbata arba šalavijų nuoviras vartojamas burnos ertmės, gerklės uždegimams gydyti, nuo dantų skausmo, plaukų slinkimo. Šalavijo pavilgai dedami ant žaizdų, pažeistų vietų. Šalavijo nuovire mirkomos prakaituojančios kojos, kadangi jis mažina prakaito išsiskyrimą. Taip pat šalavijas slopina pieno liaukų sekreciją, tad gali būti geriamas moterų ruošiantis nutraukti maitinimą krūtimi. Tinka šalavijas ir menopauzės simptomams, pavyzdžiui, karščio mušimui, mažinti. Šalavijo vonios veikia raminamai.
Šalavijo šaknys taip pat pasižymi vaistingomis savybėmis. Jų preparatais gydomas reumatoidinis artritas, dismenorėja, mastitas, limfmazgių uždegimas.
Gydomiesiems tikslams auginamos kai kurios šalavijo rūšys – vaistinis šalavijas, krūminis šalavijas (Salvia fruticosa), ispaninis šalavijas (Salvia hispanica), smulkialapis šalavijas (Salvia microphylla) ir kitos.
Kvaitulinis šalavijas – narkotinė medžiaga
Kvaitulinis šalavijas (Salvia divinorum) – tai šalavijo rūšis, turinti haliucinogeninių savybių. Šiuo augalu šamanai, gyvenę dabartinės Meksikos teritorijoje, gydė įvairias ligas, naudojo jį skausmui malšinti.
Prieš vartojant šalavijo arbatas, nuovirus ar kitus preparatus, reikėtų pasitarti su jus prižiūrinčiu gydytoju.
Šalavijas virtuvėje
Kaip prieskoninis augalas šalavijas pradėtas naudoti XVII amžiuje. Šalavijas suteikia maistui aštrų kvapą, kartoką prieskonį. Šviežiais ir džiovintais šalavijo lapais paskaninama kiauliena, aviena, paukštiena, žuvies, ankštinių daržovių patiekalai, dešros, paštetai, sūriai. Tinka šalavijo dėti ir į sriubas, salotas, padažus. Juo aromatizuojami nealkoholiniai gėrimai, vermutai, vynai, likeriai, arbatos, brangios tabako rūšys. Jungtinėse Amerikos Valstijose šalavijas – būtinas Padėkos dienos kepto kalakuto prieskonis.
Šalavijo lapų rinkimas ir džiovinimas
Geriausia šalavijo lapelius džiovinimui skinti prieš žydėjimą arba rugsėjo mėnesį. Tokiu metu nuskinti lapeliai būna aromatingiausi. Norint išlaikyti daugiau skonio savybių, šalavijo lapeliai turi būti džiovinami lėtai. Lapeliai paskleidžiami ant pagrindo nestoru sluoksniu, atokiau nuo saulės šviesos. Jei džiovinami džiovyklėje, džiovinimo temperatūra turėtų būti 35-38 °C. Išdžiovinti lapai laikomi audinio maišeliuose sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje.
Naudoti šaltiniai:
https://www.botanikos-sodas.vu.lt/
https://www.vle.lt
https://www.wikipedia.org
https://www.thespruce.com
https://floristics.info
Z. Gudžinskas, I. Burneckienė, A. Malciūtė, R. Mikaliūnaitė „Sodas, daržas, gėlynas lengvai“. Vilnius, 2021
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.