Veronika (Veronica) yra viena iš labiausiai sodininkų vertinamų augalų dėl savo ilgalaikio žydėjimo, spalvų įvairovės ir lengvos priežiūros. Veronikos priklauso gyslotinių (Plantaginaceae) augalų šeimai, kuri apima daugiau nei 250 rūšių. Šie augalai auga beveik visur – nuo gausiai apšviestų gatvių iki šešėlinių miškų. Šie augalai tradiciškai naudojami medicinoje žaizdoms, reumatui ir įvairioms ligoms gydyti.
Veronikų kilmė ir išvaizda
Veronikos yra kilusios iš šiaurės pusrutulio, tačiau dauguma rūšių yra paplitusios visame pasaulyje. Jos dažniausiai auga kaip žemi ir tankūs krūmeliai, nors yra ir didesnių veislių. Veronikos žydi nuo baltų iki intensyviai mėlynų, violetinių ar rožinių žiedų.
Veronikų rūšys
Yra daugybė šių augalų rūšių – nuo vos kelių centimetrų aukščio augančių palei žemę iki aukštų, dygliuotais žiedais. Taip pat yra pavasarį ir vasarą žydinčių veislių, kai kurios žydi iki rudens šalnų.
Lietuvoje auga apie 18 veronikos rūšių. Dažniausiai sutinkamos yra čiobralapė veronika (Veronica serpyllifolia), dirvinė veronika (Veronica arvensis), paprastoji veronika (Veronica chamaedrys), vaistinė veronika (Veronica officinalis), gebenlapė veronika (Veronica hederifolia) ir blizgančioji veronika (Veronica polita). Pastarosios dvi rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Kokių gydomųjų savybių turi veronika?
2019 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pasaulinę ataskaitą apie tradicinę mediciną ir nurodė, kad 88 proc. jos valstybių narių, t. y. 170 valstybių narių, pranešė, kad jų gyventojai naudoja tradicinius vaistus įvairioms ligoms gydyti. Manoma, kad didelis veronikų paplitimas visame pasaulyje, gali būti susijęs su plačiu šių augalų naudojimu kaip tradicinis vaistas.
Veronikos pasižymi citotoksiniu ir priešuždegiminiu aktyvumu. Visos virš žemės augančios vaistinės veronikos dalys naudojamos vaistams gaminti. Žmonės naudoja veroniką plaučių (kvėpavimo takų), skrandžio ir žarnyno (virškinimo trakto), šlapimo pūslės ir inkstų (šlapimo takų) problemoms gydyti. Taip pat nuo podagros, artrito, raumenų ir sąnarių skausmo (reumato), apetito praradimo, kepenų problemų ir blužnies ligų. Veronika taip pat vartojama kaip tonizuojamoji priemonė, prakaitavimui sukelti, kraujui “valyti” ir medžiagų apykaitai gerinti. Kai kurie žmonės veronika skalauja burną ir gerklę. Kartais ji naudojama tiesiai ant odos, kad sustabdytų kojų prakaitavimą, užgytų žaizdos ar būtų gydomos nuolatinės odos problemos bei niežulys.
Veronikos auginimas ir priežiūra
Veronikos yra gana lengvai auginamos ir nepretenzingos. Joms reikia gerai drenuojamo dirvožemio ir saulėtos ar pusiau pavėsyje esančios vietos. Dirvos pH gali svyruoti nuo rūgštinės iki šarminės, priklausomai nuo rūšies. Veronikos yra sausrai atsparios ir jei joms sudaromos palankios augimo sąlygos, taip pat atsparios ir daugumai ligų bei kenkėjų.
Kaip ir kur sodinti veroniką?
Jeigu norite daigus auginti iš sėklų, tuomet sėklas pradėkite daiginti patalpoje, artėjant žiemos pabaigai arba ankstyvą pavasarį, likus 4-6 savaitėms iki paskutinių šalnų. Daigus persodinkite vėsesniais mėnesiais t.y pavasarį arba rudenį, kad augalai išvengtų karščio šoko. Sodinant sėklas tiesiai į dirvą, tai galite daryti pavasario viduryje ar pabaigoje, kai praeis šalnų pavojus.
Pasirinkite saulėtą vietą, su derlinga ir gerai drenuojama dirva. Veronikos gali prisitaikyti prie įvairių dirvožemio sąlygų, o įsitvirtinusios yra atsparios sausrai. Sodinant per dideliame pavėsyje, žiedų gali būti mažiau.
Dirvą iškaskite iki vazono, kuriame augo daigai, gylio ir dvigubai didesnio skersmens, įmaišykite komposto. Išimkite daigą iš vazono ir atsargiai ištraukite šaknis, jei jos persipynusios su vazonu. Įstatykite augalą taip, kad šaknų kamuolio viršus būtų lygus su dirvos paviršiumi. Švelniai suplokite žemę aplink ir gerai palaistykite. Priklausomai nuo veislės, atstumas tarp augalų gali būti nuo 20 iki 30 cm. Augindami veronikas iš sėklų, švelniai įspauskite sėklas į dirvą, bet neuždenkite, nes šviesa padės greičiau sudygti. Palaikykite drėgmę, kol sėklos sudygs, tai nutiks maždaug po 14-21 dienų.
Veronikos genėjimas
Veronikos genties augalų nereikia daug genėti. Visą vegetacijos sezoną reikėtų nupjauti nubyrėjusius ar išblukusius žiedus, kad paskatintumėte didesnį žydėjimą. Atėjus pirmosioms šalnoms ir nušalus lapams, nukirpkite visą augalą iki kelių centimetrų virš žemės. Taip augalas išliks švarus, o atėjus pavasariui ataugs naujas ir šviežias.
Veronikos dauginimas dalinant kerą
Dauginti veronikas dalinant kerą geriausia kas kelerius metus, tam kad augalas augtų sveikas ir visavertis, ypač jei augalo vidurys pradeda retėti. Šį dauginimo būdą geriausia atlikti pavasarį arba rudenį. Auginius geriausia auginti pavasarį.
Veronikai padalinti reikės sodo kastuvo, rankinio kastuvo, aštrių žirklių ir sodo pirštinių. Tada vadovaukitės šiais žingsniais:
- Naudodami sodo kastuvą, iškaskite ratą aplink augalą, kad švelniai atlaisvintumėte šaknis.
- Kai augalas atsilaisvins, atsargiai pakelkite jį iš žemės.
- Naudodami kastuvus ir žirkles perskirkite augalą ir jo šaknis, kad susidarytų kelios dalys. Įsitikinkite, kad kiekviena dalis turi sveikas šaknis ir lapus.
- Kiekvieną dalį sodinkite norimoje vietoje.
Veronikos dauginimas auginiais
Dauginimui iš auginių reikės aštrių sodo žirklių, nedidelio vazonėlio ir geros dirvos. Tada vadovaukitės šiais žingsniais:
- Pavasarį nukirpkite maždaug 15 cm ilgio auginį.
- Pašalinkite visus apatinius lapus.
- Pasodinkite auginį į drėgną ir gerai drenuojamą žemę vazone.
- Pastatykite vazoną su auginiu į šiltą vietą, kurioje yra ryški šviesa.
- Palaikykite dirvą drėgną, nes formuojasi šaknys. Po poros savaičių patikrinkite, ar yra šaknų, švelniai patraukdami auginį. Pasipriešinimas reikš, kad šaknys išaugo.
- Kai auginys išaugs, persodinkite jį į sodą.
Veronika gėlynuose
Veronikos yra populiarus pasirinkimas kraštovaizdžio dizaine, naudojamos tiek gėlynuose, tiek mišriuose sodo plotuose. Jų ilgalaikis žydėjimas ir gražios formos prideda spalvų ir formų bet kokiam kiemui. Be to, veronikas labai mėgsta bitės ir drugeliai, o tai reiškia, kad jos pritrauks naudingų vabzdžių.
Dažniausiai pasitaikančios veronikos ligos ir kenkėjai
Kadangi šie augalai yra gana ištvermingi, jie beveik nesusiduria su ligomis ar kenkėjais. Dėl šios priežasties, veronikos yra populiarus, lengvai pritaikomas augalas įvairiems kraštovaizdžiams. Didžiausia problema, su kuria galite susidurti augindami veronikas, gali kilti dėl permirkusios, blogai drenuojamos dirvos.
Nepaisant savo paprastumo ir lengvo auginimo, veronikos yra vieni iš labiausiai vertinamų ir populiariausių augalų sodininkystėje. Jos suteikia spalvingą, ilgai žydinčią gėlių kompoziciją ir reikalauja mažai priežiūros. Veronikos yra puikus pasirinkimas tiek pradedančiajam, tiek patyrusiam sodininkui.
Šaltiniai:
https://www.researchgate.net/publication/334232414_Veronica
https://www.almanac.com/plant/veronica-speedwell
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-veronica-plants/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6651156/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.