Rudenį medžiai nusidažo geltonais, oranžiniais ir rudais atspalviais, o netrukus jų lapai nukloja žemę. Tačiau ar pastebėjote, kad kai kurie medžiai net ir viduržiemį tebeturi sudžiūvusių, rudų lapų? Kartais jie išsilaiko iki pat pavasario, nors aplinkiniai medžiai jau seniai stovi plikomis šakomis. Pasirodo, rudeniniai lapai ant medžių užsilieka ne visada atsitiktinai – tai ypatingas gamtos reiškinys, kurio priežasčių mokslininkai iki šiol ieško.
Kodėl rudeniniai lapai paprastai nukrenta?
Trumpėjant dienoms ir krintant temperatūrai, lapuočiai pradeda ruoštis žiemai. Mažėja chlorofilo kiekis, todėl išryškėja geltoni ir oranžiniai pigmentai, o kai kurių medžių lapai nusidažo ir raudonai.
Tuo pat metu lapkočio pagrinde formuojasi specialus atsiskyrimo sluoksnis. Jis palaipsniui nutraukia ryšį tarp lapo ir šakos, todėl lapas galiausiai nukrenta.
Taip medis sumažina vandens netekimą ir apsisaugo nuo nepalankių žiemos sąlygų.
Tačiau kai kurių medžių šis procesas vyksta kitaip. Jų lapai nudžiūsta, bet atsiskyrimo sluoksnis iki galo nesusiformuoja. Todėl net stipresnis vėjas ne visada pajėgia juos nupūsti.
Marcescencija – reiškinys, dėl kurio lapai lieka iki pavasario
Šis neįprastas reiškinys vadinamas marcescencija. Tai procesas, kai negyvos, sudžiūvusios augalo dalys lieka prisitvirtinusios prie augalo ilgiau, nei įprasta.
Lietuvoje marcescenciją galima pastebėti ant kai kurių ąžuolų, bukų ir skroblų. Ypač dažnai sausi lapai išlieka ant jaunų medelių arba apatinių suaugusių medžių šakų.
Rekomenduojamas video
Įdomu tai, kad vienas medis gali visiškai numesti lapus, o šalia augantis tos pačios rūšies medis – išlaikyti juos beveik visą žiemą.
2026 metais Hamburgo universiteto mokslininkai pristatė tyrimų rezultatus, rodančius, kad šis reiškinys dažnesnis ne tik tarp jaunų medžių, bet ir šaltesnio bei sausesnio klimato sąlygomis. Vis dėlto vieno universalaus paaiškinimo, kodėl taip vyksta, kol kas nėra.
Kodėl medžiai nenori atsisveikinti su senais lapais?
Mokslininkai svarsto kelias įdomias hipotezes.
- Apsauga nuo alkanų gyvūnų. Žiemą elniai ir stirnos ieško maisto, todėl gali graužti jaunų medelių pumpurus bei šakeles. Sudžiūvę, šiugždantys lapai galbūt apsunkina priėjimą prie pumpurų ir daro šakeles mažiau patrauklias.
- Papildoma pumpurų apsauga. Išlikę lapai gali iš dalies pridengti jaunus pumpurus nuo šalčio, vėjo ir sniego. Tačiau kol kas nėra pakankamai įrodymų, kad tai būtų pagrindinė marcescencijos priežastis.
- Maisto medžiagų grąžinimas tinkamu laiku. Rudenį nukritę lapai pradeda irti dar prieš žiemą, o iki pavasario dalis išsiskyrusių maisto medžiagų gali būti išplauta. Tuo tarpu pavasarį nukritę lapai papildo dirvožemį organinėmis medžiagomis prasidėjus naujam augimo sezonui.
Tai galėtų būti naudinga medžiams, augantiems skurdesnėse dirvose.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad šios teorijos dar nėra galutinai patvirtintos. Gali būti, kad lapų išlaikymas yra ir paveldėtas evoliucinis požymis, nebūtinai suteikiantis aiškią naudą kiekvienam medžiui.
Kodėl jauni medžiai lapus išlaiko dažniau?
Tai vienas įdomiausių šio reiškinio aspektų. Jauni ąžuolai ir bukai kartais per žiemą išlaiko beveik visus lapus, o suaugę medžiai – tik nedidelę jų dalį.
Viena hipotezė teigia, kad jauniems medžiams papildoma pumpurų apsauga gali būti naudingesnė, nes jų šakos yra lengviau pasiekiamos žolėdžiams gyvūnams.
Be to, net ir suaugusių medžių apatinės šakos dažniau išlaiko sudžiūvusius lapus nei viršutinės. Tačiau tai nereiškia, kad medis serga ar vystosi netinkamai. Dažniausiai toks reiškinys yra visiškai natūralus.

Ar sausi lapai ant medžių gali būti pavojingi?
Paprastai ne. Jeigu medis atrodo sveikas, jo šakos gyvybingos, o pavasarį išsprogsta nauji pumpurai, nerimauti nėra pagrindo.
Vis dėlto Lietuvoje pasitaiko ir kitokių situacijų. Pavyzdžiui, staigus stiprus rudeninis šaltis gali pažeisti lapus dar nespėjus susiformuoti normaliam atsiskyrimo sluoksniui. Tuomet sausi lapai gali likti net ant medžių, kuriems marcescencija nebūdinga.
Be to, didelis šlapio sniego kiekis ant lapuotų šakų gali padidinti jų lūžimo riziką.
Jeigu lapai staiga parudavo dar vasarą, kartu džiūsta šakos arba pavasarį medis neišleidžia naujų lapų, verta ieškoti kitų priežasčių – sausros, šalčio pažeidimų ar ligų.
Kada pagaliau nukrenta per žiemą išsilaikę lapai?
Dažniausiai paskutiniai sausi lapai nukrenta žiemos pabaigoje arba pavasarį, kai pradeda brinkti nauji pumpurai.
Besivystantys pumpurai ir atsinaujinantys augimo procesai padeda seniems lapams atsiskirti nuo šakų. Dalį jų anksčiau nupučia vėjas.
Todėl pavasarį kartais galima pastebėti neįprastą vaizdą: po medžiu guli ką tik nukritę rudi praėjusių metų lapai, o šakose jau skleidžiasi nauja žaluma.
Taigi, jeigu žiemą miške pastebėsite medį, vis dar pasipuošusį rudais lapais, neskubėkite manyti, kad jam kažkas negerai. Galbūt prieš jus – vienas įdomiausių lapuočių prisitaikymo reiškinių, kurio paslapčių mokslininkai dar nėra iki galo atskleidę.

Dar šis tas įdomaus apie rudeninius lapus
Jums taip pat gali būti įdomūs šie derlingas.lt anksčiau publikuoti straipsniai apie rudeninius lapus:
- Rudeniniai lapai: kodėl jie keičia spalvą? Kokias dekoracijas galima pasigaminti iš lapų?
- Ar žinote, kam naudingi rudeniniai lapai ir kaip lengvai juos susirinkti? Ar geriau juos sugrėbti ar nupūsti?
- Medžių priežiūra rudenį–žiemą: 9 darbai, kuriuos būtina pradėti jau dabar
Informacijos šaltiniai:
- Hamburgo universitetas (2026) – https://www.uni-hamburg.de/en/newsroom/forschung/2026/0304-fv-ha-gw-marzeszenz.html
- Clemson University (2026) – https://hgic.clemson.edu/when-leaves-dont-let-go-marcescence/
- University of Illinois Extension – https://extension.illinois.edu/blogs/good-growing/2024-12-06-stubborn-beauty-oak-leaves-marcescence-explained
- University of Missouri – https://ipm.missouri.edu/meg/2016/11/Marcescent_Trees_Retain_Leaves_Longer/index.cfm
- Mokslinis tyrimas apie marcescenciją ir lapų irimą (2025) – https://doi.org/10.1016/j.soilbio.2025.109820
Nuotraukos asociatyvinės.
