Yra augalų, kurių auginimas sode reikalauja daugybės pastangų, o yra tokių, kurie atrodo lygiai taip pat lengvai, kaip ir grakščiai. Kiškio ašarėlės (Briza media) – miglinių (Poaceae) šeimos augalas, kurį daugelis iš mūsų esame matę Lietuvos pievose, tačiau retai sodiname specialiai. O verta! Šis nepretenzingas, visžalis augalas suteikia sodui judesio, lengvumo ir natūralaus gamtos aromato be jokio papildomo rūpesčio.
Kas yra kiškio ašarėlės ir kodėl verta joms skirti dėmesio?
Ašarėlės išsiskiria iš kitų varpinių augalų tankiomis, iš šonų suspaustomis varputėmis. Gentyje priskaičiuojama apie 20 rūšių, paplitusių šiauriniame pusrutulyje, tačiau Lietuvoje natūraliai auga tik viena – paprastoji kiškio ašarėlė. Pavadinimas gentis „Briza“ kildinamas iš graikų žodžio „brizein“ – nusvirti, nulinkti, kuris tiksliai apibūdina augalo varpučių laikyseną.
Kiškio ašarėlės – augalas, kuris puikiai tinka tiems, kas nori savo sodą papuošti grakščiai, bet nenorėtų daug laiko praleisti jį prižiūrint. Šis augalas natūraliai auga Lietuvos pievose ir pamiškėse, todėl yra puikiai prisitaikęs prie mūsų klimato.
Kiškio ašarėlės yra reto kero, daugiametis, apie 20–50 cm aukščio augalas, pievose sudarantis bendrijas. Jo stiebas status, plikas ir šakotas. Lapai pasižymi šiurkščiais kraštais, yra neplatūs, melsvai žali, o jauni lapeliai būna susisukę išilgai.
Tikrasis šio augalo grožis atsiskleidžia žydėjimo metu. Varputės plokščios, apskritos ar širdiškos, pakibusios ant plonų šakelių – jos iš tikrųjų primena lašelius arba ašaras ant blakstienų. Jos virpa nuo mažiausio vėjo pūstelėjimo. Šis subtilus judesys – tai pagrindinis augalo žavesys, dėl kurio jis yra pavergęs ne vieno sodininko širdį. Žiedynas – šluotelė, sudaryta iš stambių purpurinių varpučių, kurios siekia apie 10–12 mm ilgį.
Kiškio ašarėlės veislės
Nors gamtoje augalas dažniausiai yra vienodas, sodininkystėje išveistos kelios dekoratyvios veislės, kurios skiriasi lapų spalvomis ir šluotelių atspalviais. Štai keletas populiariausių:
- ‘Russells’ – ši veislė pasižymi baltai dryžuotais lapais, kurie sukuria ryškų kontrastą gėlyne.
- ‘Doddering Dillies’ yra daugiametis žolinis augalas, pasiekiantis apie 50 cm aukštį. Jo lapai statūs ir žali, o žiedynai iškilę virš lapijos ant stačių kotelių, sudarydami žaliai violetinį ažūrinį debesėlį. Žiedynai išlieka dekoratyvūs visą vasarą.
- ‘Limouzi’ veislė ypatinga tuo, kad jos šluotelės yra ryškios žalsvai rudos spalvos, o tai suteikia sodui šiltų tonų. Žalialapės ‘Golden Bee’ ir ‘Limouzi’ tarpusavyje skiriasi šluotelių intensyvumu ir spalva.
Kiškio ašarėlės: sodinimo vieta ir dirva
Kiškio ašarėlės geriausiai auga saulėtoje vietoje ir normalaus drėgnumo dirvoje. Tačiau šis augalas itin nepretenzingas – jis puikiai toleruoja ir pusiau pavėsį, todėl tinka net tose vietose, kur kiti augalai gali prastai augti ar skursti.
Rekomenduojamas video
Dirvai šis augalas nereiklus, tačiau geriausiai auga lengvoje, gerai drenuotoje žemėje. Stovintis vanduo, ypač žiemą, gali sukelti šaknų puvimą, todėl reikėtų vengti per drėgnų vietų. Augalui tinka neutrali arba šiek tiek rūgšti dirva – būtent tokia, kokią turi dauguma Lietuvos sodo sklypų. Galioja paprasta taisyklė: saulė arba pusiau pavėsis, sausa arba vidutiniškai drėgna vieta – ir kiškio ašarėlės augs puikiai.
Kaip dauginamos kiškio ašarėlės
Šį augalą dauginti yra labai nesunku. Kiškio ašarėlės plinta vėjo išbarstomomis sėklomis ir šakniastiebiais. Abu būdai veikia natūraliai, todėl augalas gerai plečiasi savaime, tačiau jį lengva valdyti ir sodininkui.
- Dauginimas sėklomis. Sėklos sėjamos ankstyvą pavasarį (kovo–balandžio mėnesiais) į daigyklas arba gegužę tiesiai į nuolatinę vietą. Sėklos yra smulkios, todėl sėjamos paviršutiniškai – daigumui reikalinga gerai apšviesta dirva. Palaikant vidutinį drėgnumą, sėklos sudygsta per 10–20 dienų, o žydėti pradeda antraisiais metais.
- Dauginimas dalijant. Tai paprasčiausias ir greičiausias variantas. Pavasarį (balandžio–gegužės mėnesiais) suaugęs krūmas iškasamas ir padalijamas į kelias dalis. Kiekviena dalis turi turėti šaknis ir kelis ūglius. Padalinti kerai iš karto pasodinami naujose vietose ir gausiai palaistomi. Šis metodas leidžia augalui žydėti jau tais pačiais metais.
- Dauginimas šakniastiebiais. Tai senas ir patikimas būdas. Ruduo arba ankstyvasis pavasaris yra tinkamiausias metas, kuomet šakniastiebiai atskiriami nuo pagrindinio krūmo ir persodinami.
Kiškio ašarėlių auginimas ir priežiūra
Šių ašarėlių auginimas yra bene lengviausias darbas sodininkui. Sąlygos paprastos: šviesa, normali drėgmė ir minimalus dėmesys. Įsišaknijusius augalus laistyti reikia retai – tik ilgai nesulaukiant lietaus. Naujus augalus pirmąjį sezoną prireikia palaistyti reguliariau, kol jie pilnai įsišaknys. Geriausia laistyti ryte, pilant vandenį tiesiai po šaknimis, kad ant lapų jis neužsiliktų.
Kadangi augalas dirvai nereiklus, ypatingas tręšimas taip pat nėra būtinas. Pavasarį galima lengvai patręšti kompostu – kiškio ašarėlės mėgsta natūralią dirvą. Per daug azoto trąšų naudoti neverta, nes tai skatina gausią lapiją, bet mažina žiedynų dekoratyvumą.
Baigus žydėti arba rudens pradžioje stiebus galima nukirpti apie 5–8 cm virš žemės. Tai skatina augalą kitais metais atželti gausiau ir kompaktiškiau. Kadangi tai visžalis augalas, jo lapija išlieka graži net ir žiemą. Lietuvoje jos žiemoja puikiai be jokios papildomos apsaugos.
Kiškio ašarėlės: ligos ir kenkėjai
Kiškio ašarėlės itin retai susiduria su ligomis ar kenkėjais. Tai gamtos kūrinys, natūraliai prisitaikęs prie mūsų sąlygų. Tačiau netinkama priežiūra gali sukelti tam tikrų negalavimų:
- Drėgnu oru, ypač esant blogai oro cirkuliacijai, lapus gali pažeisti miltligė – ant jų atsiranda baltos apnašos. Ši problema sprendžiama pašalinant pažeistus lapus ir gerinant vėdinimą.
- Sausais laikotarpiais gali pasirodyti voratinklinės erkės, tačiau jų prevencija paprasta: tereikia kartkartėmis augalus apipurkšti švariu vandeniu.
Kiškio ašarėlių vertė: nuo gėlyno puošmenos iki liaudies medicinos
Kiškio ašarėlės yra kur kas daugiau nei tik estetiškas sodo akcentas. Šis augalas pasižymi praktine nauda, kuri apima tiek floristines kompozicijas, tiek istorinę mediciną bei žemdirbystę.
Dekoratyvumas ir floristika. Sodininkai šį augalą vertina dėl jo sukuriamo „judančio sodo“ efekto. Grakščios, svyrančios šluotelės reaguoja į menkiausią vėją, suteikdamos gėlynui lengvumo, kurio trūksta masyviems augalams. Floristams tai vienas geriausių sausuolių: tinkamu laiku nuskintos ir išdžiovintos šluotelės nebyra, išlaiko savo struktūrą ir švelnų blizgesį kelerius metus. Tai nepakeičiamas elementas kuriant natūralistines sausas puokštes.
Nauda liaudies medicinoje. Nors šiandien kiškio ašarėlės rečiau sutinkamos vaistinėlių lentynose, senovės žolininkai jas vertino dėl specifinių gydomųjų savybių:
- Raminamasis poveikis. Šluotelių arbata buvo geriama norint nuraminti sudirgusią nervų sistemą, padėti esant nemigai ar šlapimo pūslės sutrikimams.
- Organizmo valymas. Tikėta, kad šis augalas padeda valyti kraują ir pasižymi lengvu šlapimą varančiu poveikiu.
- Troškulio malšinimas. Karštomis vasaros dienomis pievose dirbantys žmonės gerdavo ašarėlių nuovirą kaip gaivinantį, troškulį malšinantį gėrimą.
- Išorinis naudojimas. Kai kuriuose regionuose nuovirai būdavo naudojami odos bėrimams raminti ar kompresams.
Pašarinė vertė ūkyje. Žemės ūkyje kiškio ašarėlės vertinamos kaip kokybiška ganyklų žolė. Nors jos neužaugina didelės žaliosios masės, jų maistinė vertė yra aukšta – gyvuliai jas noriai ėda tiek ganyklose, tiek šiene. Tai ypač aktualu sausesnėse vietovėse, kur kitos, lepesnės žolės išdega, o kiškio ašarėlės išlieka gyvybingos ir maistingos.
Kiškio ašarėlės gėlyne
Dėl savo lengvos tekstūros kiškio ašarėlės puikiai dera su augalais, kurie suteikia kontrastą. Idealūs partneriai yra levandos, šalavijai, čiobreliai ir kiti aromatingi puskrūmiai. Jos taip pat puikiai dera su kitais žoliniais augalais, tokiais kaip miskantai ar eraičinai, sukuriant natūralios pievos efektą. Laukinių gėlių stiliaus gėlynuose kiškio ašarėlės veikia kaip elegantiškas „vėjo gaudytojas“, pabrėžiantis ryškesnes gėles.
Kiškio ašarėlės – augalas, kuriam reikia labai mažai: šviesos, šiek tiek drėgmės ir geros sodininko valios. Galbūt todėl jis taip ilgai augo mūsų pievose nepastebėtas – kuklus, nereikalaujantis dėmesio, o tiesiog gyvenantis savo gyvenimą. Dabar pats laikas jį įvertinti ir savo sodui suteikti to natūralaus gamtos ritmo bei vėjo šlamėjimo.
Šaltiniai:
- https://www.vle.lt/straipsnis/asareles/
- https://www.gardenersworld.com/plants/briza-media/
- https://earthone.io/plant/briza
- https://library.floretflowers.com/products/ornamental-grass-quaking-grass
- https://www.rhs.org.uk/plants/2406/briza-media/details
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.