Ricinos aliejus: kodėl vieni jo vengia, o kiti negali be jo?

Turinys

Pasidalinkite su drauge ar draugu:

Ricinos aliejus jau retai kada naudojamas pagal paskirtį kaip vidurius laisvinanti priemonė. Bet pastebėta, kad ši medžiaga puikiai tinka ir kitose srityse, tokiose kaip kosmetika, buitis ar sodas. Dėl unikalių savybių ricinos aliejus naudojamas sode nuo kenkėjų, o buityje – kaip minkštinamasis, blizgesio suteikiantis, kosmetinis produktas. Čia aptarsime pagrindines sritis, kur naudojamas ricinos aliejus, kartu įvertindami jo savybes, galimos paskirties naudą ir žalą.

Ricinos aliejaus sudėtis

Grynai cheminiu požiūriu ricinos aliejus yra trigliceridas, kuriam būdingas didelis ricinoleino rūgšties (87 %) kiekis. Kitos riebalų rūgštys, įeinančios į sudėtį, yra oleino (7 %), linolo (3 %), palmitino (2 %), stearino (1 %) ir nedidelis kiekis dihidroksistearino rūgščių. Pažymėtina, kad ricinos aliejuje natūraliai esti ir vitamino E. Kiti laboratorijose išanalizuoti rodikliai, tokie kaip refrakcijos indeksas (7,5), drėgmės sudėtis (5,93 %), aliejaus turinys sėklose (47,6 %), savitasis sunkis (1,05), cetaninis skaičius (33,8) bei pH 6,0 rodo, kad ricinos aliejus yra puiki medžiaga naudoti kosmetikoje. Šios įvairiais aspektais ištyrinėtos medžiagos suteikia ricinos aliejui savitas savybes.

Tuo tarpu gąsdinančio ricino (augalinio baltymo, kuris turi sunkių toksinių pasekmių) ricinos aliejuje jau nebėra, nes apdorojimo metu jis sunyksta. Todėl kokybiškas ricinos aliejus yra saugus naudoti žmogui išoriškai, buityje, sode.

Įdomūs faktai apie ricinos aliejaus panaudojimą mediciniškai Ricinos aliejus, gaunamas iš ricinos sėklų (Ricinus communis), jau seniai yra žinomas dėl savo medicininių savybių. Vienas iš labiausiai žinomų jo naudojimų – kaip stiprus vidurius laisvinantis vaistas. Ricinos aliejuje esantis riebalų rūgštis – riecinolio rūgštis – organizme skaidoma ir stimuliuoja žarnyno gleivinės veiklą, sukeldama viduriavimą. Tai leidžia aliejui efektyviai valyti žarnas, todėl jis buvo naudojamas ne tik kasdienėse sveikatos priežiūros praktikose, bet ir pasirengiant medicininiams tyrimams, pavyzdžiui, kolonoskopijai.

Ar nori sužinoti įdomų faktą apie ricinos aliejaus panaudojimą mediciniškai? * Šią įdomią informaciją galėsite pamatyti peržiūrėję trumpą reklamą

Ricinos aliejus sode

Kai sodininkai susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip kenkėjų antplūdis, augalų ligos, jie iš nevilties imasi keisčiausių priemonių.

Kenkėjų atbaidymui. Ricinos aliejus veiksmingai veikia prieš kurmius, graužikus, grambuolių lervas, šliužus, nematodus. Jis sumaišomas su vandeniu ir įterpiamas į dirvą, todėl kenkėjams tampa nemaloni aplinka. Kartais naudojamas ir prieš amarus, erkutes – sumaišytas su muilu ir vandeniu kaip natūrali purškiama priemonė. Ricinos aliejus nedaro tiesioginės žalos šiems gyviams, bet dirvoje palieka nemalonų kvapą ir skonį, kuris dirgina jų virškinimo sistemą bei odą. Todėl kenkėjai vengia vietų, kur dirva prisotinta ricinos aliejaus mišinių.

Dirvos gerinimui. Mažomis dozėmis ricinos aliejus veikia kaip dirvos kondicionierius, nes skatina organinių medžiagų skaidymąsi ir gali padėti aktyvinti komposte esančius mikroorganizmus. Taip pagerėja humuso susidarymas ir dirvos derlingumas, sėklų daigumas.

Augalų apsaugai. Purškiant su muilo tirpalu, aliejus sudaro ploną plėvelę ant lapų, kuri užkemša kenkėjų (pvz., amarų, erkučių) kvėpavimo takus arba trukdo jiems prisitvirtinti. Taip pat efektyviai negali plisti ir kai kurios grybelinės ligos. Aliejaus plėvelė sumažina ir drėgmės išgaravimą, bet jei jos per daug, ilgainiui gali trukdyti ir pačiam augalui.

Rekomenduojamas video

Dirvos erozijai mažinti. Jeigu jūsų sodas orientuotas ant šlaito, ilgainiui kyla grėsmė daliai dirvožemio nuslinkti, išsiplauti ar kitaip erozuoti. Šioje situacijoje gali pagelbėti gana netikėta priemonė – ricinos aliejus. Tyrimai rodo, kad šis aliejus veiksmingas lengvos tekstūros dirvožemiuose, kur erozijos koeficientą sumažina iki 88–70 %, o sunkios tekstūros – ki 20 %. Tokiems rezultatams pasiekti, sklypo dirvos paviršių reikia apdoroti 1–2 % koncentracijos ricinos aliejumi ir inkubuoti 15 ir 30 dienų.

Kodėl ricinos aliejui sode dažnai sakome „NE“?

Vis dėlto, aklai pasitikėti ricinos aliejaus poveikiu kenkėjams naikinti negalima, nes pasirodo, jų efektyvumas gana ribotas. Nors mūsų tikslas – išbaidyti „bloguosius“ parazitus, tačiau žymiai dažniau nukenčia ir „gerieji“ padarėliai, antai sliekai. Turėdami kontaktą su ricinų aliejumi, pastarieji iš karto žūva.

Taip pat labai gerai reikia atitaikyti ricinos aliejaus tirpalo proporcijas. Jei jo patenka per daug į dirvą, gali būti kenksmingas augalų šaknims, nes aliejus sutrikdo dirvos mikroflorą.

Ricinos aliejus buityje

Dėl klampumo, lipnumo, blizgumo ir kitų charakteristikų, ricinos aliejus tinkamas naudoti įvairiuose buities darbuose, patobulinimuose, rakanduose. Pavyzdžiui:

Natūralus tepalas. Tinka sutepti girgždančias vyrius, užstrigusius užtrauktukus, mechanizmus, nes ilgai neišdžiūsta bei apsaugo metalą nuo korozijos (nes užkertamas sąlytis su drėgme). Aliejui būdingas žemas užpylimo taškas, dėl ko skystis nesukietėja per daug greitai atšalus oro aplinkai ir netampa per daug klampus. Ricinos aliejaus savybės šiuo klausimu dažnai sutapatinamas su alyva.

Valymui ir priežiūrai. Naudojamas odos gaminių (batų, rankinių, baldų) atnaujinimui – suteikia blizgesio ir elastingumo. Gali būti naudojamas kaip natūrali medžio paviršių priemonė, nes sukuria apsauginę plėvelę nuo išsausėjimo ir suteikia drėgmės.

Muilui gaminti. Esant poreikiui, iš ricinos aliejaus lengvai galima pasigaminti muilo, kuris pasižymi geru putojimu (formuoja tirštas, kremines putas) drėkinimu, geru tirpumu vandenyje. Jis gaminamas pasitelkiant ricinos aliejų, proporcingai reikalingo natrio šarmo, vandens, papildomų eterinių aliejų, juos ištirpinant, paliekant sukietėti 24–48 valandoms ir brandinant 4–6 savaites.

Ricinos aliejaus panaudojimas grožiui

Klasikiniai ricinos aliejaus panaudojimo būdai bene pirmiausiai apžvelgiami kosmetikos industrijoje ir grožio procedūrose. Daug kalbama apie ricinos aliejaus naudą plaukams, odai, kūno priežiūrai, kurias lemia tiek drėkinantys komponentai, tiek antimikrobinės ir priešuždegiminės savybės. Pagrindiniai pritaikymai yra šie:

Kūno priežiūrai. Kai ricinos aliejaus naudojamas ant odos, jis ją drėkina ir apsaugo nuo infekcijų, todėl tampa puikia priemone:

nuo spuogų
sausos rankų ir kojų odos gydymui
grybelio gydymui
po gimdymo susidariusių strijų pašalinimui
skausmingiems spenelių įtrūkimams
raukšlėms išvengti.
pjautinėms ir kitokioms žaizdoms
sunkių kūdikių vystyklų iššutimo atvejų.

Tyrimais nustatyta, kad ricinos aliejus slopino Staphylococcus aureus ir Escherichia coli bekterijų augimą bei ant odos esančių grybelių Candida bei Trichophyton mentagrophytes augimą. Štai kodėl ricinos aliejų galima naudoti ant odos net namų sąlygomis.

Plaukams. Tai vienas tradiciškiausių panaudojimų, kuomet siekiame puoselėti, auginti ir stiprinti plaukus ricinų aliejumi. Kai tepamas ant plaukų ir galvos odos, aliejus pagerina kraujotaką ir „išlaisvina“ galvos odą nuo bakterinių ir grybelinių infekcijų bei pleiskanų. Jo naudojimas stabdo plaukų slinkimą ir šakojimąsi. Aliejus sulaiko drėgmę plaukuose ir neleidžia jiems išsausėti.

Kodėl ricinos aliejus grožiui tinka ne visiems?

Nors ricinos aliejų daug kas giria dėl nepaprastų puoselėjančių savybių, tačiau ne visiems jis gali būti priimtinas:

Vienas iš tokių – savitas kvapas gana stiprus, specifinis aromatas, kurį uosti ne visiems patinka.

Taip pat, jei ricinos aliejus naudojamas per dažnai ant odos, kai kuriems žmonėms gali sukelti spuogų ar porų užsikimšimą.

Teko girdėti, kad šis aliejus anksčiau buvo taikytas medicininiais tikslais kaip vidurius laisvinanti priemonė, bet jis veikia labai stipriai ir staigiai, gali sukelti pilvo skausmus, spazmus, dehidrataciją. Dėl to šiais laikais beveik nebenaudojamas medicinoje be gydytojo priežiūros.